Židinio liepsna - ir name, ir bute

Pasak bendrovės "Vilpra" vyriausiojo vadybininko Vidmanto Gaidjurgio, renkantis krosnelę pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kam ji reikalinga - ar šildys patalpas ir kokio jos dydžio, ar ugnis bus užkuriama tik kartais, labiau dėl pramogos.

Ekologišku skystu kuru kūrenamas biožidinys - labiau interjero akcentas nei patalpų šildymo įrenginys.

Krosnelės pagal pagaminimo būdą būna dvejopos: plieninės arba lietos iš ketaus. Pastarosios yra sunkesnės, masyvesnės, paprastai ne tokios dekoratyvios. Gamybos principas - liejimas - lemia staigų šilumos atidavimą.

"Už ketaus krosnelės sienelės iškart dega ugnis, pačios sienelės karštos. Tokia krosnelė spinduliuoja šilumą į visas puses, ją užkūrus patalpa įšyla labai greitai. Kuo didesnė patalpa, tuo galingesnės krosnelės reikės jai prišildyti", - sakė V. Gaidjurgis.

Plieninių krosnelių pakura paprastai būna mažesnė, be to, dėl sienelių apdailos kitoks yra šilumos atidavimo principas. Jų sienelės neįkaista taip, kaip lietos iš ketaus, nes tarp apdailos ir sienelės yra oro tarpas. Dėl šios priežasties plieninę krosnelę labiau tinka statyti mažesnėse patalpose, nes ji gali būti arčiau sienos ar baldų. Nuo ketaus krosnelės atstumas iki degios sienos turėtų būti ne mažesnis nei pusė metro, baldus galima statyti už 1,5 metro.

Židiniai nuo krosnelių skiriasi ne tik konstrukcija, bet ir galingumu - išvedžiojus ortakius židiniu galima apšildyti net ir visą namą.

Pasak V. Gaidjurgio, anksčiau įprastų atvirų židinių vis mažėja, populiarėja vadinamosios kapsulės - židinio ugniakurai.

Biožidiniai nerūksta, neskleidžia kvapo, jiems nereikia specialių leidimų ir kamino, todėl gali stovėti ir nedideliame bute.

"Kuo toliau, tuo labiau žmonės nori išnaudoti šilumą. Atviro židinio naudingumo koeficientas siekia tik apie 30 proc. Visa kita šiluma išeina per kaminą į orą. Židinio ugniakuro, kuris ir lėtina degimą, ir kaitina vėliau išpučiamą orą, naudingumo koeficientas yra 70-80 proc." - sakė jis.

Židiniai ir krosnelės skirstomi ir pagal naudojamo kuro rūšį - į kieto kuro, granulinius ir dujinius.

Pasak V. Gaidjurgio, statyti krosnelę arba židinį galima bet kur, kur tik yra kaminas, laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių ir pasikonsultavus su specialistais, kad būtų reikiama trauka.

"Nauji butai, būna, turi ir reikiamo diametro kaminą, ir išvadą į butą. Ten galima statyti ką tik nori", - sakė jis.

Beje, V. Gaidjurgis atkreipė dėmesį, kad iš nežinojimo ar suklaidinus nekompetentingiems statytojams kartais individualiuose namuose įrengiami per mažo diametro kaminai.

"Žmogui pageidaujant židinio arba krosnelės pirmiausia žiūrime, ar yra kamino projektas. Jeigu jis yra, tada - koks diametras. Kuo mažesnis, tuo mažesnį židinį ar krosnelę bus galima statyti. Daugumos krosnelių išėjimo skerspjūvis yra 150 mm, židinių - 200 mm", - sakė V. Gaidjurgis.