Lipdiniai namuose sukuria šventinę atmosferą ir atrodo ypač dekoratyviai. Su klasikiniu stiliumi žiloje senovėje atsiradęs gipso dekoras nebūtinai tinka tik prie klasikos - pagal individualų užsakymą padarytos puošmenos derės ir šiuolaikiniame interjere.
Gipsas - didinga, aristokratiškos dvasios ir sudėtingo charakterio medžiaga. Taigi lipdiniai namuose - būtent toks atvejis, kai dekoras diktuoja namų įrengimo taisykles vien tik savo buvimu nulemdamas stilių. Šios medžiagos naudojimas puošti namams reikalauja ne tik žinių ir patirties, bet ir gero skonio.
Šiuolaikinių dizainerių dėka gipso dekoro pritaikymo galimybės yra kur kas didesnės nei buvo anksčiau.
Ištaiso klaidas
Gipso elementai sukuria užbaigtumo pojūtį bet kokiame interjere. Kai būsto dailinimas artėja prie pabaigos, bet neapleidžia jausmas, kad kažko vis dar trūksta - pats laikas prisiminti lipdinius.
Karnizai kaipmat suteiks luboms aiškius kontūrus, ornamentai sienas padarys išraiškingesnes, piliastrai pačias paprasčiausias duris pavers triumfo arka, o pjedestalas atstos gėlių stovą.
Netgi ne ypač prabangiai apstatyta patalpa, išmoningai dekoruota gipsu, atrodys respektabiliai. |
Lipdiniai ne tik puošia, bet gali turėti ir praktinės naudos, t. y. jais galima pridengti apdailos trūkumus, asimetriją, ventiliacijos groteles, vamzdžius ir pan. Pasitaiko, jog prieš pradedant namo vidaus apdailą trūkumų nematyti, o nudažius sienas išryškėja nelygios lubos, persikreipusios sienos. Tai ir galima pataisyti lipdiniais.
Lubos atrodys lygios, jeigu jų kraštuose įsitaisys specialus karnizas paslėptam apšvietimui. Kolonos ir piliastrai vizualiai paaukština sienas, sukuria gilumos ir prabangos efektą. Netgi tokia patalpa, kurioje mažai baldų ir aksesuarų, atrodys turtingai ir respektabiliai apstatyta.
Gipso lipdiniai gali netgi tapti visaverčiais, nors ir neįprastai atrodančiais baldais. Pavyzdžiui, high-tech stiliaus interjere iš gipso ant sienos galima nulipdyti veidrodžio rėmą ir nudažyti jį metalo spalva. Minimalistiniame kambaryje vietoje įprastinės knygų letynos puikiai tiks konsolių eilė su virš jų pritvirtintu stiklo paneliu.
Gipsiniai židinio apdailos elementai puikiai tiks ten, kur karaliauja anglų aristokratijos dvasia.
Beje, lipdiniai neturi būti tik balti, kaip įprasta nuo senų laikų. Dabar populiaru juos dažyti ryškiomis spalvomis ir taip sukurti kontrastą tarp interjero apdailos medžiagų ir dekoro elementų. Lipdinius galima nudažyti ir akmens faktūrą, metalą, dramblio kaulą imituojančiomis spalvomis bei piešiniais. Natūralios šios medžiagos brangios, be to, kai kurias iš jų sudėtinga apdirbti ir suteikti norimą formą.
Dažyti lipdiniams naudojami akriliniai, rečiau - aliejiniai dažai. Tam, kad būtų galima dailiai nudažyti net smulkiausias dekoro dalis, patartina naudoti purkštuvą. Didelius plokščius elementus, kur negausu reljefinių raštų, galima dažyti ir paprastu voleliu.
Poliuretanas: už ir prieš
Gipsas - labai sena statybinė medžiaga, todėl tradicinis lipdinių dekoras asocijuojasi būtent su juo. Vis dėlto laikas nestovi vietoje, kuriamos naujos medžiagos, kurias naudojant lipdiniai tampa pigesni bei patvaresni. Gipsas nėra idealus, jis turi ir pranašumų, ir trūkumų, todėl egzistuoja ir ne vienas jo konkurentas: cementas, polistirolis, kompozitas, stiklo pluoštas, polimerbetonis, poliuretanas. Paskutinysis - pats populiariausias.
Dizaineriai sutaria, kad gipso lipdiniams paprasčiau suteikti formą, preciziškai nulipdyti pačias smulkiausias detales, padaryti reljefą išraiškingą nei naudojant poliuretaną. Vis dėlto gipso lipdiniai sunkūs ir trapūs, neatsparūs dideliems temperatūros pokyčiams ir drėgmei. Todėl užmiesčio namuose reikėtų visą laiką išlaikyti maždaug vienodą mikroklimatą.
Poliuretano pranašumas - mažesnė kaina. Gipsas nėra brangus, tačiau daryti iš jo dekorą gali tik kvalifikuoti meistrai - tai nėra lengva. O rankų darbas, žinia, vertinamas brangiau nei mašinų.
Poliuretanas - lengva, bet tvirta ir ilgaamžė medžiaga. Su jo montavimu galima susidoroti ir be meistrų - juk pritvirtinti poliuretano lipdiniams prie norimo paviršiaus reikia tik specialių klijų.
Poliuretaną, kaip ir gipsą, galima dažyti. Jam nebaisi drėgmė, agresyvi aplinka, todėl jį populiaru naudoti ir išoriniam namo fasadui, baseinams ar dušo patalpoms dekoruoti. Pagal svorį, faktūrą, struktūrą poliuretanas primena medieną, tačiau net ilgai eksploatuojamas neskeldėja. Bet, kitaip nei gipsas, jis gelsta.
Dar viena teigiama poliuretano savybė ta, kad iš jo galima daryti lanksčius lipdinius. Pridėjus tam tikrų medžiagų pagaminami lenkti karnizai, ornamentai, kuriais patogu puošti arkas ir banguotas sienas. Tokioms vietoms naudojant gipsą sugaištama kur kas daugiau laiko.
Tačiau poliuretanas turi vieną didelį trūkumą - tai yra sintetinė medžiaga, todėl jo atsisako visi, kurie nori savo namuose natūralumo, vertina šimtametes tradicijas ir rankų darbą. Naudoti poliuretano lipdinius tikslinga tada, kai būtina nors truputį pagyvinti interjerą. Vis dėlto jeigu nusprendėte namus papuošti sudėtingu, stilistiškai turtingu dekoru, visą lipdinių grožį geriausiai atskleis ir pabrėš gipsas.
Išvertė Olga BELEIČEVA
Rašyti komentarą