Popiežiaus siuvėjai - šeštoji Gamarelių karta

Gamarelių (Gammarelli) dinastijos bažnytinių drabužių siuvimo ateljė yra pačiame Romos centre, netoli didingojo Panteono. Lorencas (Lorenzo) - šeštosios kartos atstovas, kartu su savo dviem pusbroliais Masimilianu (Maximillian) ir Stefanu Paolu (Stefano Paolo) siuvyklai vadovaujantis pastarąjį dešimtmetį - nuo tada, kai šį amatą perėmė iš dėdės.

VIENINTELIS popiežius Jonas XXIII, geras Lorenco senelio Bonaventuros Gamarelio draugas, yra lankęsis Gamarelių ateljė. Šiaip, jeigu pontifikui reikia naujos sutanos, skambina jo sekretorius ir paskiria dieną, kada galima atvykti į Vatikaną. Popiežių primatuoja tik patys Gamareliai.

Nuo Pijaus VI laikų

1798 m., kai savo paskutinius metus popiežiumi buvo Pijus VI, Romos siuvėjas Džiovanis Antonijas Gamarelis (Giovanni Antonio Gamarrelli) šalia Vatikano atidarė specializuotą siuvimo ateljė - dvasininkams. Amatą perėmė jo sūnus Filipas (Filippo), po to anūkas Anibalė (Annibale). Šis 1874 m. persikėlė į Via Santa Chiara gatvę, kurioje ateljė gyvuoja ir dabar. Mirus Anibalei, verslą perėmė jo sūnūs Bonaventura ir Džiuzepė (Giuseppe). Jie ir pavadino įmonę "Ditta Annibale Gammarelli". Šis pavadinimas 2000 m. buvo įtrauktas į istorinių Romos parduotuvių sąrašą. Manoma, jog tai seniausia parduotuvė Italijos sostinėje, kurią iki šiol valdo jos įkūrėjo palikuonys.

PIJUS IX - pirmas iš popiežių, kuriems Gamareliai siuvo apdarus.

Tarp "Ditta Annibale Gammarelli" klientų - tūkstančiai kunigų, šimtai vyskupų ir kardinolų, popiežiaus Pijaus VI įpėdinis Pijus IX, Katalikų Bažnyčios vadovai Jonas XXIII, Paulius IV, Jonas Paulius I, Jonas Paulius II, Benediktas XVI ir dabartinis Pranciškus.

Iki pat 1962 m. Gamarelių šeima turėjo išskirtinę teisę siūti apdarus Romos popiežiui. Dabar Europoje yra apie 40 ateljė, kurios specializuojasi liturginių drabužių siuvimo srityje; pusė jų yra Italijoje, 10 - Romoje. Nors įstatymas seniai neriboja, kas gali siūti pontifikui, tradicija stipresnė: visi popiežiai nuo Pijaus IX iki dabartinio Pranciškaus ištikimi Gamarelių dirbtuvėms.

Religingumas - pageidautinas

Ateljė pasiuva apie 500 sutanų per metus įvairaus rango dvasininkijai. Be trijų Gamarelių palikuonių, dirbtuvėse triūsia devyni siuvėjai, du registratoriai bei keletas kurjerių. Į darbą priimami jauni meistrai paprastai čia išdirba iki pensijos.

Ar darbuotojai religingi? Pasak Lorenco, tai nebūtina, bet pageidautina. "Siuvimo įgūdžiams tai įtakos neturi, bet požiūriui į darbą, santykiams kolektyve - taip. Žmogus, gyvenantis pagal Dievo įsakymus, turi aukštesnes gyvenimo vertybes ir idealus. Gerumas, meilė, sąžiningumas jam yra absoliučios, o ne sąlyginės sąvokos."

NE PRADA. Benediktas XVI avėjo raudonus batus, kurie ypač traukė žmonių dėmesį. Sklido kalbos, kad batus jis perkąs iš "Prados", ir žmonės piktinosi tuo, kol gandai buvo paneigti.

Mados tendencijos

Gamarelių ateljė popiežiui Pranciškui kasmet pasiuva ne mažiau kaip po šešias sutanas. Be jokių puošmenų. "Nenorėjo net, kad būtų išsiuvinėtas jo herbas ant juosmens", - sako Lorencas, nors jo protėviai kitiems popiežiams tai darydavo - šilkiniais siūlais. Pranciškus atsisakė ir auksinio kryžiaus: vietoj jo nešioja geležinį. "Šio popiežiaus diktuojama tendencija - paprastumas. Jo dėka daugelis kardinolų ir vyskupų pradėjo vilkėti paprastą juodą apdarą be puošmenų", - sako Lorencas.

PRABANGA. Kardinolo žiedas, pektoralas (ant krūtinės nešiojamas kryžius), rankogalių segtukai ateljė vitrinoje.

Kiekvienas pontifikas prie galiojančios tradicijos prideda ką nors naujo, individualaus.

Popiežius Jonas Paulius II, kuriam apdarus siuvo Lorenco tėvas, rinkdavosi lengvą sutaną netgi žiemą. "Jis gyveno aktyviai, daug keliavo, mėgo vaikščioti pėsčias, ir jam visada būdavo karšta."

Jonas XXIII, geras Lorenco senelio Bonaventuros Gamarelio draugas, vilkėjo raudoną mantiją - meilės ir aukos simbolį. Senelio pasakojimu, jis buvęs ypatingas žmogus: pakylėtas, atjaučiantis, rūpinosi vargšais ir už tai buvo pramintas Geruoju popiežiumi.

PIJUSĖ, kepurė, dėl formos praminta "zuker" - moliūgėliu. Popiežiaus būna balta, kardinolų - raudonos, vyskupų, abatų bei prelatų - violetinės.

Benediktas XVI dėvėjo raudoną mantiją ir avėjo raudonus batus, kurie ypač traukė žmonių dėmesį. "Sklido kalbos, kad batus jis perkąs iš "Prados". Tai piktino žmones. Iš tiesų batus Benediktui siūdavo mažai kam žinomas batsiuvys - jis spaudai davė interviu, ir "Prada" taip pat paneigė gandus", - prisimena Lorencas.

Vokiečių žurnalisto Peterio Zevaldo (Peter Seewald) knygoje-interviu "Paskutinis testamentas" ("Last Testament: In His Own Words"), paklaustas - "Ar tiesa, kad jūs pakeitėte siuvėją?", popiežius Benediktas XVI atsakė: "Niekada! Be Gamarelių gyvenimas tiesiog neįmanomas!"

SPALVOS. Liturginiai drabužiai ankstyvosios krikščionybės laikais buvo tik balti. Liturginių spalvų naudojimo taisykles ir simbolinę reikšmę XIII a. pr. nustatė popiežius Inocentas III. Po visuotinio Bažnyčios susirinkimo Italijos mieste Tridente (dabar Trentas) 1545 m. buvo patvirtintos 6 svarbiausios liturginės spalvos. Popiežius Pranciškus (nuotr.) beveik visuomet vilki baltai.

Aksesuarai

Bažnytiniuose drabužiuose nėra nesvarbių detalių. Jų paskirtis išdėstyta krikščionių tradicijoje, grįstoje Šventuoju Raštu. "Per drabužius Viešpats padeda žmogui prisiminti ir savo paskirtį", - įsitikinęs Lorencas. Svarbus netgi sagų skaičius. "Priekyje jų turi būti 33 - pagal Kristaus amžių, arba 12 - kiek buvo apaštalų. Ant rankovių - penkios: kiek žaizdų ant Kristaus kūno."

Pontifikai dėvi kepures. Labiausiai galvos apdangalų mada klestėjo Benedikto XVI metais. "Mūsų ateljė jis užsisakydavo "saturno" (apskritą kepurę plačiais kraštais) ir "kamauro" (raudoną kepurę iš kupranugarių vilnos su šermuonėlių kailio pamušalu). Daugiau nei prieš šimtą metų iki Benedikto XVI tokią dėvėjo popiežius Leonas XIII, paskui ir senelio draugas Jonas XXIII. Popiežius Pranciškus apsieina su paprasta "dzuketo" (maža kepurėle ant pakaušio), kaip ir visi kiti kunigai."

Juodus kostiumus Bažnyčios tarnai dėvi su balta pakaklaite (koloratka), - tai vienas iš kasdienių katalikų aksesuarų. Tokį segi visi kunigai iki pat kardinolų. Popiežius - ne.

Visus aksesuarus - kepures, pirštines, kojines - Gamareliai užsako iš italų gamintojų, su kuriais bendradarbiauja dešimtmečius, tačiau viską parduoda su savo firminiu ženklu.

SENIAUSIA parduotuvė Italijos sostinėje, kurią iki šiol valdo jos įkūrėjo palikuonys. Popiežiaus sutana čia kainuoja nuo 560 iki 950 eurų. Prabangūs apdarai, siūti ir siuvinėti rankomis, auksu ir sidabru, kainuoja nuo 1 500 eurų.

Kojinės - pagal statusą

"Mūsų kojinės turi ne tik gerą vardą, bet ir "statusą", - sako L. Gamarelis. - Juodos skirtos paprastiems kunigams, violetinės - vyskupams, raudonos - kardinolams, baltos - popiežiui."

"Gammarelli" kojinės ypač išgarsėjo Prancūzijos ministro pirmininko Eduaro Baladiuro (Edouard Balladur) dėka. Kartą, duodamas interviu per televiziją, jis buvo paklaustas, kur jas pirko. Aksesuarą parodė stambiu planu. Po to turistai ėmė plūste plūsti į Gamarelių parduotuvę jų pirkti...

Spalvos pagal rangą

Drabužio spalva atspindi Bažnyčios tarno rangą ir progą, kuria jis vilkimas. Pasak L. Gamarelio, juoda reiškia asketizmą. Juodai apsivilkęs kunigas yra ant pirmojo tarnystės Dievui laiptelio, jo savybės dar tolimos tobulumui, todėl jis atsidavęs askezei. Juoda - tai ir tamsumas, neišmanymas.

"Violetinė byloja pažangą, transformaciją; tokios spalvos drabužį dėvi vyskupai. Jie davė įžadą tarnauti kitiems, visiškai atsisakydami savo interesų. Tai reiškia, kad iš jų sąmonės traukiasi egoizmas, - dėsto ateljė valdytojas.

- Raudona spalva - kardinolo; ji byloja meilės ir pasiaukojimo valdžią. Išties valdyti žmones galima tik tada, kai juos besąlygiškai myli, o padėties, pinigų arba baimės viešpatavimas visada labai greitai baigiasi.

Balta - švaros, šventumo spalva. Kasdienybėje netgi kardinolai dėvi juodas sutanas, nors ir su skiriamąja raudona juosta ant krūtinės, o raudoną apdarą velkasi tik per šventes. Popiežius visuomet vilki baltai, išskyrus ypatingas dienas, pavyzdžiui, kai laiko mišias už šventuosius kankinius, - tuomet dėvi raudoną mantiją."

GAMARELIŲ dinastijos atstovai 1939 m.

Kiek kainuoja sutana

Drabužis daro didžiulę įtaką žmogaus savijautai. "Aš tuo ne kartą įsitikinau, kai mūsų ateljė konsultavo aktorius, kurie ruošėsi vaidinti popiežius. Drabužis padeda įsijausti į vaidmenį, persikūnyti. Neseniai mes patarinėjome, kaip turi atrodyti Džadas Lo (Jude Law), vaidinantis Jo Šventenybę seriale "Jaunasis Popiežius". Tiesa, aktoriams ateljė drabužių nesiuvo - galbūt serialo kūrėjams tai buvo per brangu.

Popiežiaus sutana kainuoja nuo 560 iki 950 eurų. "Mes siuvame tik iš aukštos kokybės vilnonio audinio. Vilna pasižymi puikia savybe išlaikyti žmogaus kūno temperatūrą ir per karščius, ir per šalčius."

Prabangūs apdarai, siūti ir siuvinėti rankomis, auksu ir sidabru, kainuoja nuo 1 500 eurų. "Jie perkami iš bažnytinio biudžeto lėšų kartą per dešimt ar dvidešimt metų Kalėdų, Velykų, Dievo Motinos ėmimo į dangų ceremonijoms, - paaiškina ateljė valdytojas. - Šie drabužiai yra Bažnyčios nuosavybė ir perduodami vieno popiežiaus kitam, jeigu, žinoma, tinka pagal dydį."

Vieną sutaną siuva vienas žmogus apie pustrečio mėnesio. Prieš dešimtmetį šis darbas trukdavo pusantrų metų.

Kol popiežius nežinomas

Niekam nevalia pamatyti naujai išrinkto pontifiko, iki jis pasirodys Vatikano Šv. Petro bazilikos balkone, išskyrus kelias vienuoles, tarnaujančias Popiežiaus rūmuose. "Mes siuvame tris vienodus apdarus, tačiau skirtingų dydžių: small, medium ir large. Mano seneliui Bonaventurai atsitiko tokia istorija su kardinolu Andželu Džiuzepe (Angelo Giuseppe Roncalli), kuris tapo popiežiumi Jonu XXIII. Senelis buvo įsitikinęs, kad išrinks jo draugą, todėl pasiuvo tik vieną sutaną - pagal jo matmenis. Ir neapsiriko! Bet kitą dieną popiežius paskambino seneliui ir pasiskundė, kad sutana buvo per maža, ir jam tekę eiti į balkoną su neužsagstytomis sagomis nugaroje. Paskui paaiškėjo, kad Jonas XXIII iš susijaudinimo apsirengė ne tais drabužiais."

Kalbasi apie futbolą

Popiežių primatuoja tik patys Gamareliai. Niekas iš ateljė darbuotojų daugiau su Pranciškumi nesusitinka. "Jeigu pontifikui reikia naujos sutanos, skambina jo sekretorius ir paskiria dieną, kada mes galime atvykti į Vatikaną ir pamatuoti. Nė vienas Katalikų Bažnyčios vadovas nebuvo atvykęs į ateljė, išskyrus Joną XXIII, kuris draugavo su seneliu."

Kol vyksta primatavimas, niekas Pranciškaus nekalbina. "Popiežius nėra plepus. O štai su vyskupais ir kardinolais paprastai aptariame futbolą. Ypač su tais, kurie iš Brazilijos, Argentinos ir Venesuelos. Jie ten visi sirgaliai."

AR ŽINOTE...

Kaip audžiami palijai

PALIJUS - vilnonė juosta, žinoma nuo IV amžiaus. Į baltos juostos galus įsiūti šeši juodi kryžiai simbolizuoja Kristaus žaizdas. Į palijų įsegamos trys sagtys simbolizuoja Nukryžiuotojo vinis. Popiežiaus Pauliaus VI reforma praėjusio šimtmečio 7 deš. nustatė, kad palijus priklauso tik metropolitams ir yra įteikiamas birželio 29-ąją, šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmėje, paryškinant palijų dėvinčio metropolito ryšį su Apaštalų Sostu.

Šv. Agnietės dieną (sausio 21-ąją) išrenkami ir laiminami du gražiausi vienuolių užauginti avinėliai, iš kurių vilnos bus audžiami palijai. Avinėliai nuprausiami, aprengiami baltos ir raudonos spalvos apsiaustais, papuošiami vainikais, jiems surišamos kojos ir užkeliami palaiminti ant Šv. Agnietės bažnyčios altoriaus. Po apeigų jie gabenami į Vatikaną, kad popiežius palaimintų jų misiją. Vėliau avinėlius pasiima benediktinės vienuolės ir iki šv. Velykų gano vienuolyno sode. Birželio 24 d. avinėliai kerpami, verpiamos jų vilnos, audžiami palijai ir nešami ant šv. Petro kapo. Birželio 29-ąją, Šv. Petro ir Povilo dieną, palijai įteikiami arkivyskupams.