Klasikinio cigarų kambario interjeras - pagarba tradicijoms

Šie žmonės yra gana vieningi ir vertindami interjerą, rinkdamiesi vietą savo nepigiam malonumui. "Geruose namuose" iškilmingus pietus būdavo mėgstama užbaigti "cigaru bibliotekoje". Šiais laikais daugeliui paprasčiau visus rūpesčius palikti restorano šeimininkams, su sąlyga, kad jie tą "biblioteką" turi.

O norintieji turėti neišvengiamai susiduria su klausimu - kaip įrengti, kaip papuošti vietą, kurioje užbaigiamos šiuolaikinės Lukulo puotos? Kas gi būdinga cigarų rūkymo patalpų dekorui, atmetus specifinius, labiau meno istorikams svarbius dekoratyvinių stilių požymius?

Absoliuti dauguma tokių vietų galėtų būti pavadintos klasikinėmis. Kadangi daugelio supratimu klasika baigėsi sulig plastiko išradimu, įrengiant cigarų salę ar kambarį smarkiai suklysti renkantis istorinį laikotarpį sunku.

Bet krėslo kojų išraitymai dar negarantuoja klasikos vardo, todėl, atsižvelgdami į kontekstą, pamąstykime, kas slypi po klasikos apibūdinimu.

Pirmiausia - natūralumas. Cigaras visuomet natūralus, tad jo rūkymo patalpa dekoruojama natūraliomis medžiagomis - tai medis, tekstilė (gobelenas), oda.

Gink Dieve sukelti net įtarimą, kad peleninė stovi ant kokio laminato. Įsprūdiniai bėgant amžiams patamsėjusios ąžuolo medienos sienų paneliai arba - idealu - lentynos, pririkiuotos senovės išminties tomų; parketo, natūralaus akmens, net molio plytų grindys (ir pageidautina - kilimas), įsprūdiniais paneliais papuoštos ar senovines konstrukcijas demonstruojančios lubos, ant kurių kabo bronzinis sietynas - geriausias fonas cigaro dūmui.

Sienas idealu puošti originaliais tapybos darbais ar grafikos lakštais.

Parenkant interjero detales patalpai, kur rinksis cigarų (vadinasi, ir kitų gerų dalykų) žinovai, apsispręsti paprasta - geriau paprastesnis, bet originalus kūrinys, negu dar viena Klimto ar Botičelio reprodukcija.

Baldams skirtina nė kiek ne mažiau dėmesio: lordo Česterfildo vardu pavadintos odinės sofos ir krėslai - turbūt tinkamiausia vieta atsipalaiduoti su cigaru. Taip pat puikiai tinka ir dryžuotu ar augaliniais motyvais dekoruotu gobelenu aptraukti minkštasuoliai (prisiminkime "12 kėdžių").

Vertėtų pasirūpinti ir tinkamo aukščio staleliais peleninei ir konjako stiklui - tai neturi būti žemučiai žurnaliniai staleliai, tinkantys prie laisvesnio minkštųjų baldų stiliaus ir kitokios aprangos.

Klasikinio cigarų kambario interjeras atspindi pagarbą geriausioms tradicijoms, kultūrai, menui.

Svarbu nepamiršti, kad tai ne buduaras, todėl truputis dalykiškumo tik pagerins atmosferą. Ir visai nebūtinai ši patalpa turi būti beveidė - derinantis prie restorano tematikos jai galima suteikti, pavyzdžiui, jachtų ar medžiotojų klubo, o gal ir filosofų ratelio ar masonų ložės akcentų.

Tiks ir egzotikos žiupsnelis, tik be jokių butaforinių kardų ar pistoletų! Su halogeninių lempų apšvietimu taip pat verta pakovoti, nes ryškios šviesos dėmės labai sustiprina interjero kuriamą įspūdį, "ištraukia" detales, tačiau kartu ir teatralizuoja aplinką, daro ją butaforiška.

Daug geresnė yra išsklaidyta kaitrinių lempų šviesa, pavyzdžiui, sklindanti iš klasikinių stalinių šviestuvų nupjauto kūgio formos gaubtais.

Dėl didėjančio gyvenimo tempo, besikeičiančių mūsų laikmečio papročių (o gal ir dėl noro parduoti bei suvartoti kuo daugiau, greičiau, intensyviau) nemaža dalis tradicijų nebėra tokios nepajudinamos kaip kadaise.

Pamirštame simbolines gėlių reikšmes, restoranų virėjai eksperimentuoja derindami pasaulio virtuvės skonius, griūva vynų parinkimo taisyklės, o konjako gamintojai kviečia tauriuoju gėrimu mėgautis įsimetus stiklan ledo kubelių.

Gyvenimas liberalėja. Todėl natūralu, kad į istoriškumą nepretenduojantis interjeras šiais laikais taip pat priimtinas šiuolaikiniam dūmo skonio gurmanui.

Galioja ta pati taisyklė - gauni tai, ką matai, ir kokybei netaupoma. Tuomet cigaro malonumui trūksta tik malonios kompanijos ir geros ventiliacijos.