"Elegancijos laikai praėjo”

- Pone de Givenchy, Charlesas Baudelaire'as, kuris buvo ne mados kūrėjas, o poetas, kartą pasakė: "Mylėjau savo mamą už jos eleganciją. Todėl tapau anksti subrendusiu dendžiu".

- Ne, dendžiu nebuvau. Mano šeima yra protestantai, todėl mama mane taip ir auklėjo - labai griežtai. Vien dėl to dendžiu netapau.

- O kada pirmąkart pajutote troškimą tapti mados kūrėju?

- Ak, labai anksti. Esu net įsitikinęs, kad aiškų pašaukimą įmanoma pastebėti tuoj po gimimo. Kaip užsiminiau, mano mama buvo labai labai graži, ji sugebėjo rengtis ne brangiai, bet labai elegantiškai, o tai visuomet atidžiai stebėdavau. Aš augau tarp daugybės pusseserių. Trumpai tariant, visi mūsų šeimoje daug dėmesio skyrė drabužiams.

- O kitokių sektinų pavyzdžių neturėjote?

- Viską lėmė, kad susižavėjau vieno aukštosios mados meistro kūryba, nors su juo susipažinau gerokai vėliau, bet žaviuosi iki šiol - Cristobal'iu Balenciaga.

Todėl vieną dieną pareiškiau šeimai, kad noriu vykti į Paryžių ir ten dirbti mados srityje.

Septyniolikametis 1945 m. sausį stojau dirbti pas J.Fathą. Tai buvo mano didysis šansas, nes Fathas buvo vienas aukštosios mados šulų, kūrė Evai Peron ir Ritai Hayworth. Nepaisant to, jis man mokėjo elgetišką atlyginimą. Po metų perėjau pas  Robertą Piguet, kuris mokėjo daug daugiau, o jo kūriniai, pasižymėję paprasta elegancija, man buvo labiau prie širdies. Mokslus Paryžiuje baigiau pas Elsą Schiaparelli.

 - Ko madoje ieškojote ar tikėjotės rasti?

- Labiausiai mane traukė kūrybinis aspektas. Kitas buvo žaliava, iš kurios kuriama mada - audiniai. Jie mane nepaprastai žavėjo, nes kiekvienas audinys yra savitas. Kiekvienas reaguoja visai kitaip, pasižymi būdingu tamprumu ir, kaip mes sakome, kritimu. Balenciaga visada sakydavo, kad audinių negalima prievartauti, juos būtina mylėti, rūpestingai apdoroti ir sudrausminti. Šiai taisyklei šiandien dažnai nusižengiama. Audiniai kankinami, jų materialumas negerbiamas. Kad suknia pavyktų, turi atsiskleisti natūralios audinio ypatybės.

- Tikriausiai moterys, kurioms dirbote, sugebėdavo tai įvertinti.

- Žinoma, nes kai moteris vilki tokią suknią, audinys atkartoja jos kūno judesius, išryškina, jei norite, tikrąjį siluetą.

- Vadinasi, visuomet būtina tiksliai išlaikyti tam tikro audinio savybių ir suknios fasono pusiausvyrą. Rezultatas yra klasikinis paprastumas, kuriuo garsėja jūsų kūriniai.

- Na, stilius sukuriamas, kai sieki elegancijos idealo. Visuomet sunkiausia įgyvendinti paprastus dalykus. Tai akivaizdžiai rodo vadinamoji maža juoda suknutė. Ji todėl yra ypač sunki, kad, viena vertus, yra niekas, o kita vertus, viskas. Todėl visada bandydavau atsisakyti viso, kas nereikalinga, ir sutelkti dėmesį į esmę, grynumą be papuošalų. Balenciaga mane išmokė, kad madoje mažiau visad yra daugiau.

- Kaip tai suprasti?

- Pavyzdžiui, modeliuojamos suknelės nereikia puošti gėle vien tam, kad būtų gražiau. Suknelės grožį visada lemia elementarūs dalykai, ne aksesuarai.

- Balzacas kartą sakė: "Svarbiausias elegancijos principas yra vienovė."

 - Tai tikrai tiesa. Yra dviejų rūšių elegancija - mados ir asmens. Kas nors yra elegantiškas arba ne visu savo elgesiu arba apranga. Tačiau svarbiausia elegancija yra širdies; jos esmė - gerus darbus daryti kuo diskretiškiau, tiesiog anonimiškai. Elegancija visuomet yra nepastebima, neįkyri, niekad nesimaudo prabangoje. Ji visada yra rafinuotas paprastumas, bemaž nematoma. Moteris gali būti elegantiška, nevilkėdama madingos suknelės, o tiesiog savo maniera laikytis, judėti, kalbėti.

- Jūsų moteriškumo idealas?

- Žinoma, kai kuri drabužius, turi įsivaizduoti idealią moterį. Paprastai būtinai regime ją aukštą ir liekną, jos judesiai yra elegantiški, jos graži laikysena. Todėl vakarinė suknia turėtų suteikti jai galimybę dar aiškiau pademonstruoti visas šias savybes. Tikrai elegantiška moteris tai iškart supras ir stengsis daryti viską, kad dėvimas modelis pabrėžtų jos grožį.

- Ar nors kartą sutikote moterį, atitinkančią šį idealą?

- Taip, turėjau šią didžiulę, neįkainojamą laimę. Pirmiausia turiu omeny Audrey Hepburn. Jos spindintis žavesys, natūrali elegancija daug prisidėjo prie mano kūrinių pripažinimo. Nuo "Sabrinos" kūriau jai visus kostiumus, kuriuos ji vilkėjo filmuose. Mūsų intensyvus bendravimas, kurį nutraukė jos mirtis 1993 m. sausį, tam tikra prasme buvo labai laimingas meilės ryšys, palaikomas kūrybiškumo, simpatijos ir abipusio supratimo.

- Elegancijos, kuria pasižymėjo jūsų kūryba, dabartinėje madoje nebematyti. Sutinkate?

- Taip, ji baigėsi, nes laikai labai pasikeitė. Tai pastebima ne tik madoje. Nebeliko rafinuotumo. Firmos, kurios dar kuria aukštąją madą, savo kūrybines ambicijas pirmiausia sieja su rankinių ar kitokių aksesuarų kūrimu.

- Ką turite prieš rankines?

- Nieko, bet madų namai pirmiausia turėtų pretenduoti kurti aukštąją madą. Ji manęs šiandien nebeįtikina ir nebežavi. Galbūt priežastis yra ta, kad mano kūrybinė branda sutapo su laiku, kai madas diktavo Dioras ar Balensjaga. Jų tikslas buvo kurti sukneles, kurios moteris pagražintų. Kai šiandien pavartau madų žurnalus, pasibaisiu tuo, ką juose matau. Viskas yra be formos, o į audinius niekas nebekreipia dėmesio. Elegancija yra nebepaklausi, nebeturi reikšmės, mados prestižas galutinai smuko.

- Gal dabartinė mada yra pernelyg įkyri, stačiai vulgari?

- Ne, taip nepasakyčiau. Visas dėmesys yra skiriamas aksesuarams, ypač rankinėms. Tuo tarpu suknelės pasižymi neišmoningumu, kuris juo labiau krenta į akis, kai tarp drabužių ir aksesuarų nėra harmonijos. Gyvename kitokiame pasaulyje, kuriame vertinamos kitokios vertybės. Kas buvo, nebegrįš. Elegancijos laikas galutinai praėjo.

- Gal esate pernelyg pesimistiškas, nes juk gali atsitikti, kad sunki finansinė ir ekonominė krizė, kurią dabar patiriame, vėl reabilituos eleganciją?

- Ne, esu įsitikinęs, kad bus priešingai. Dabartinė krizė dar sustiprins padarinius, kurių turėjo elegancijos dingimas. Apsidairykite, kaip bjauriai atrodo mūsų gatvės jau šiandien, kaip atsainiai žmonės rengiasi. Ir visa tik blogės, nes nebėra kitokių pavyzdžių. Ką atitinkami žurnalai siūlo savo skaitytojams, yra neįprasta ir neharmoninga.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"