Bučiuok, bučiuok, klausinėti neverta...

Kas yra bučinys? Apie bučinius kuriamos dainos, dėl jų kyla karai, politikai bučiuoja vienas kitą. Gana dažnai mes randame priežastį pakštelėti kam nors į skruostą.

Kodėl mes bučiuojamės? Mokslininkai mano, kad bučinys kilo iš priešistoriniais laikais gyvenusių moterų įpročio vaikus maitinti sukramtytu maistu tiesiai iš burnos - kaip paukštelius. Spėjama, kad šis „gastronominis“ įprotis pamažu virto meilės ir prieraišumo išraiška. Egzistuoja ir vyriškas variantas: neandertaliečiai vienas kitą pažindavo iš kvapo, apsiuostę. Taip atsirado paprotys susitikus pasibučiuoti.

Persija, Egiptas, Graikija...

Pirmieji liudijimai apie žmogaus bučinį randami maždaug 4 tūkstančių metų senumo persų įrašuose. V a. prieš Kr. Herodotas apie tai papasakojo savo tautiečiams. „Vienodą socialinę padėtį užimantys persai susitikę bučiuojasi į lūpas, nevienodą - į skruostą“. Pažįstama?

Senovės Egipto freskose, kurioms beveik 5000 metų, taip pat vaizduojami besibučiuojantys žmonės. Graikijoje taip pat neapsieita be bučinių. Graikų legenda byloja, kad piemenų dievas Panas, įsimylėjęs žavingą nimfą, ėmė ją persekioti. Vargšelė iš pradžių bandė pabėgti nuo įkyraus gerbėjo, o vėliau (matyt, iš baimės) pavirto liauna nendre.

Nusiminęs dievas nupjovė nendrę ir, išskobęs iš jos dūdelę, priglaudė prie lūpų. Argi tai ne bučinys? Tačiau žinomas ir toks faktas, kad reliktinių Polinezijos genčių atstovai apstulbino europiečius, nes nežinojo, kas tai yra bučinys.

Kaip jie tai daro

Įvairias tautas sąlyginai galima suskirstyti į besibučiuojančias, nesibučiuojančias ir savitai besibučiuojančias. Afganistane vyrai susitikę sveikinasi trigubu bučiniu į skruostus - kairįjį, dešinįjį ir vėl kairįjį.

Peru žmonės susitikę būtinai pakšteli vienas kitam į skruostą.

Britai, kaip ir kiti europiečiai, gali viešai pasibučiuoti ne tik su artimaisiais, bet ir su pažįstamais žmonėmis. Tačiau pasidomėjus atidžiau paaiškėja, kad jie anaiptol nepiktnaudžiauja šia laisve: į klausimą, kiek kartų bučiavosi šią savaitę, 90 procentų praeivių atsakė „nė karto“.

Kinai ne tik nesibučiuoja, bet ir nesiglėbesčiuoja gatvėje. Jų kultūroje panašūs prisilietimai laikomi nepadoriais.

Bučiuotis - šlykštu?

Mozambiko gyventojai mano, kad bučiuotis tiesiog šlykštu.

Japonų nuomone, bučinys - seniau egzistavusio barbariško įpročio atgyvena.

Afrikoje susitikę žmonės nesibučiuoja. Vyrai paspaudžia vienas kitam rankas, moterys kartais apsikabina.

Indijoje, „Kamasutros“ tėvynėje, laikomasi gana griežtų moralės normų: ten net žmonos negalima bučiuoti viešai, tik vaikus.

Egipte pamatę, kaip vyras jūsų akivaizdoje bučiuoja moterį, neabejokite, jog tai jo žmona ar sesuo. Arba kad jis - savižudis.

Dėl skonio nesiginčijama

Irane bučiniai dažnai turi politinę, o neretai ir religinę potekstę. Kitokio pobūdžio bučinių visuomenė netoleruoja.

Eskimai įpratę veidus įtrinti žuvies taukais, mat jų kvapą laiko itin subtiliu. Europiečių požiūriu, eskimai nesibučiuoja: jie trinasi nosimis ir skruostais, taip reikšdami meilę ir prieraišumą. Dėl skonio nesiginčijama.

Bučiuokliai neserga

Beje, tarp dažnai besibučiuojančių žmonių lėtinių ligų recidyvų beveik nepasitaiko, jie mažiau jautrūs skausmui. O moterys, kurių vyrai negaili bučinių, gerokai lengviau gimdo nei tos, kurioms jų šykštima.

Monrealio universiteto specialistai teigia, kad meilės bučiniai lėtina nerimo hormonų - gliukokortikoidų gamybą. Nuo jų priklauso kraujo spaudimo svyravimai, insulino balanso sutrikimai ir net cholesterolio kiekis kraujyje. Lūpoms susilietus mūsų organizme išsiskiria ypatingi „malonumo hormonai“ - endorfinai, kurie itin svarbūs normaliam nervų sistemos funkcionavimui. Beje, norėdami „gauti“ šių hormonų, mes nesaikingai šlamščiame saldumynus ir šokoladą, rizikuodami nutukti.

Panacėja nuo visų ligų

Jei tikėsime tyrėjais iš Los Andželo, paprastas sutuoktinių bučinys - tikra panacėja nuo visų ligų. Pirma, jis padidina širdies raumens susitraukimų dažnį - vyrams iki 100, moterims iki 108 kartų per minutę, o tai širdį treniruoja geriau nei tobuliausia aerobika. Antra, besibučiuojantys įkvepia 60 kartų, o ne 20, kaip įprasta! Taigi gerėja kraujotaka, mažėja širdies ir kraujagyslių ligų, net infarkto, grėsmė.

JAV atliktas tyrimas parodė, kad dažnai besibučiuojantys žmonės gyvena maždaug 5 metais ilgiau. Moksliškai šį fenomeną galima paaiškinti taip: bučiuojantis visame organizme suaktyvėja neuropeptidai - medžiagų apykaitai didelės įtakos turintys junginiai, kurie veikia imuninius procesus, atliekančius svarbų vaidmenį atminties, mokymo, miego ir kt. mechanizmuose.

Anglų mokslininkai išaiškino, kad 45-59 metų vyrų, kurie aistringai bučiuojasi daugiau kaip du kartus per savaitę (su visais iš to išplaukiančiais padariniais), mirtingumas perpus mažesnis nei tų, kurie tą daro rečiau kaip kartą per mėnesį.

Taigi bučiuokitės į sveikatą!

Pagal užsienio spaudą