Žvejams: Stintininkai nugulę krantus

Puslapį žvejams jūs skaitote šeštadienį. Šeštadienis daugeliui paprastai poilsio diena. Sąlyginai. Reikia rozetę pakrapštyti, kraną paveržti, žmoną išvesti pasivaikščioti (čia laimingai vedusiems ir dar nepraradusiems vilties gyventi ilgai ir laimingai). Bet žvejojantiems šeštadienis - žvejybos arba pasiruošimo jai diena. Suprantama, kad dalis žvejų įnirtingai ieško bet kokios informacijos apie kibimą, tikėdamiesi, kad jau šis kartas tikrai nebus tuščias ir grįžus namo nebus gėda pažvelgti į gudriai primerktas katino akis...

Deja... Faktas toks, kad dėl susiklosčiusių ypatingai nenormalių gamtinių sąlygų, vienintelė žuvis, kurios kibimą galima prognozuoti taip pat drąsiai kaip degalų brangimą, yra stinta.

Stinta kimba beveik visur, kur tik galima to tikėtis. Net ten, kur anksčiau niekas nesitikėjo. Ypač švelnios oro sąlygos ir dėl to vis dar labai aukštas upių vanduo, matyt, vilioja stintas į jų žiotis gana giliai. Mūsų atveju tai Danės upė.

Šiemet stintininkai nugulę krantus toli nuo žiočių kaip niekad. Didelio stintų aktyvumo, į kurį aš vis niekaip nepataikau, metu, žvejai sugauna žuvelių vos ne iki buvusios senosios perkėlos. Taip kalba liežuviai, aš nemačiau.

Jeigu taip yra - tvarka. Miestiečiai ir miesto svečiai, kuriems miestas visiškai neįdomus, o įdomi tik gera stintų žvejybos vieta, gali labai gerai praleisti laiką ir palengvinti sunkią šeimyninio biudžeto naštą, namo parnešdami šviežių stintų. Beveik veltui. Beje, siūlau sąžiningai pasiskaičiuoti investicijas, sukišamas į stintų žvejybą. Jeigu tai padarysite tikrai sąžiningai, pamatysite, kad nusipirkti vis tiek pigiau. Ypač dabar, kai stintų kaina nukrito, atrodo, iki 10 litų už kg. Jokiu būdu neatkalbinėju nuo žvejybos, atvirkščiai... kiekviena valanda, praleista teisingoje, emociškai pakraunančioje žvejyboje, kompensuoja pakelį surūkytų kontrabandinių cigarečių arba pusę kilogramo virtų lašinių. Jau nekalbu apie nuotaikos pagerėjimą... Žinau atvejų, kai po žvejybos grįžęs vyras net pabučiuodavo žmoną...

Taigi... stintos, kada jų daug lenda giliai į Danę, neabejoju, kad jų pilna ir Malkų įlankoje, bet nėra kaip pasiekti, per toli. Prie antros perkėlos niekada nesu matęs tiek toli į abi puses nutįsusių žibintų ir žibintuvėlių. Net Klaipėdos pusėje ties antrąja perkėla sėdi stintininkai ir pagauna. Dar tas faktas, kad stintos neretai šiemet kimba ir dieną, kalba, kad stintų labai daug, ir jeigu žiema nesugadins situacijos - jas gaudysim visą žiemą. O situacija sugesti gali visai paprastai... kelios dienos nedidelio šaltuko, nuo kurio Kuršių marioms nei šilta nei šalta, bet jo užtenka mažesnėms upėms, paskui - atšilimas, ir mariomis plaukia ižas... Nei tau ledo, nei tau stintos.

Du kartus bandžiau pataikyti ant to dieninio kibimo, kada nereikia grabaliotis tamsoje. Šviesu, gražu, stintos kimba... Deja, teks bandyti dar. Prieš savaitę, šeštadienį, dieną stintos kibo puikiai. Bet šeštadieniais aš iš principo nekovoju už būvį traškančioje nuo kūnų krantinėje. Šeštadienį ant krantelio - visa Lietuva. Taip ir praėjusį šeštadienį Lietuva pastintavo kaip reikiant...

Na, o ką parašyti apie kitas žuvis - tiesiog nežinau. Upėse aukštas vanduo ir beveik neįmanomos sąlygos, lydekas gaudyti uždrausta, kitos žuvys laikosi žiemos režimo ir yra labai sunkiai sukalbamos. Galbūt Malkų įlanka žvejui, iš principo negaudančiam stintų, gali būti tai, kas sukels norą grįžus pabučiuoti žmoną... Bet nesu tikras.

Ar stintos valgo avižas?

Praėjusio šeštadienio puslapyje žadėjau supažindinti su naujausiomis avižėlių tendencijomis ir stintinių masalų gudrybėmis. Gailiuosi. Permetus akimis parduotuvėse siūlomas avižėles matyti, kad labai naujo nieko neatsirado. Taip ir turi būti. Tokiai paprastai žuviai kaip stinta viskas jau seniai sugalvota. Kur kas daugiau lemia jų apetitas konkrečią dieną ir oro sąlygos, reguliuojančios apetitą. Na, ir, žinoma, reikia, kad jų tuo metu toje vietoje būtų. Kartais nebūna. Lieka galioti senos tiesos: kuo mažesnis avižėlės kabliukas - tuo didesnė tikimybė sugauti. Ypač kai užplaukia būrys ypač mažų stintų. Kartu tai garantija, kad prasikeiksite ant degtuko galvutės dydžio kabliuko maudami masalą. Be to, ir supjaustyti masalą tokiais mažais gabaliukais sugeba ne kiekvienas peilis.

Avižėlės turi gerai šviesti. Fosforas ar kita bjaurastis, kuri ten šviečia, turi bjaurią savybę senti ir nebešviesti. Kelerių metų senumo avižėles prieš žvejybą vertėtų patikrinti. Be to, kelerių metų senumo avižėlės turi kitą ydą. Neretai žvejojama esant jūros vandeniui. Nors jis ir labai skiestas, bet vis tiek kabliukus veikia labiau nei paprastai užterštas marių vanduo. Kabliukai įgauna įprotį nei iš šio, nei iš to lūžinėti. Visada ne laiku.

Na, o su masalais tos pačios mados. Kuoja, karpis, strimelė, kuri labai nenori laikytis ant kabliuko, kaip priklausytų, ir ta pati stinta. Strimelė kartais rodo tikrus stebuklus, bet yra skystoko charakterio. Galima naudoti paprastą kuoją, ją prisotinus silkės kvapo atraktoriaus. Tų dalykų galima rasti parduotuvėse. Imkit brangų, nes pigus tik pasmardins masalą ir neduos jokios naudos.

O jeigu su stintomis viskas gerai, jos normaliai išsivysčiusios, turi puikų apetitą - jokių gudrybių nereikia. Kimba ir ant didokų avižų, ir ant didokų porcijų.

Dabar berašant toptelėjo mintis... juk jeigu paskaitys koks žvejyboje neišprusęs skaitytojas, pagalvos, kad stinta kaip arklys... Avižomis mes, žvejai, vadiname tokius plastmasės ar skardos gabalėlius, į kuriuos kažkokiu būdu įmontuotas kabliukas. Stinta žolės neėda... stinta kaip Čingis Chano orda... duok mėsos.

Signalizatorius beveik visiems atvejams

Su avižėlių naujovėmis pasipuikuoti neišėjo, bet radau žaisliuką, kuris įdomus ne tik stintų žvejybos, bet ir kitais metų laikais, ir kitų žuvų žvejybai labai turėtų tikti. Tai naujo tipo signalizatorius, tvirtinamas ant galūnės.

Elgiasi jis labai įdomiai. Prisukus prie meškerės galūnės susijungia kontaktas, ir signalizatorius pradeda mirksėti žaliai. Sakyčiau, gana bjauri savybė. Erzina. Galėtų tiesiog šviesti. Bet, matyt, mirksėjimas pasirinktas baterijos taupymo sumetimais. Imituojant vėją, t. y. linguojant galūnę į visas puses, tas plastmasės gabalas iš Kinijos nereaguoja. Vis dar mirksi žaliai. Stuktelėjus per galūnę pirštu, vos vos, šitas paikas daiktas pradeda isteriškai spinduliuoti komunistiškai raudoną spalvą. Taip pat mirksėdamas.

Iš kelių išbandytų signalizatorių ne visi buvo tokio pat jautrumo. Bet skyrėsi nelabai. Iš esmės jautrumo perteklių galima kompensuoti jį prisukus kiek žemiau galūnės. Gana įdomus produktas.

Pranašumai: mažas, ekonomiškas, atrodo, kad gana patikimas, nereaguoja, arba beveik nereaguoja į vėją. Nebrangus. Parduotuvėse kainuoja nuo 12 iki 15 litų. Tai yra 3-4 eurai. mums vargšams lietuviams tai atrodo nemažai. Keista... juk butelis degtinės, kuris netarnauja po kelis metus dažnai kainuoja daugiau ir perkamas nesvarstant...

Trūkumai: tas kvailas, dėmesį traukiantis mirksėjimas. Nėra garsinio signalo kimbant. Matyt, tai padidintų gabaritus ir signalizatorius būtų kiek per griozdiškas galūnei. Esant minkštam kibimui gali ir nesureaguoti. Ir atvirkščiai: esant stipriems vėjo gūsiams gali rodyti klaidingus signalus. Bet nereikia norėti iš daikto, kuris kainuoja mažiau nei butelis degtinės, kad jis trečiadieniais dar ir skalbinius skalbtų. Manau, verta įsigyti vieną kitą tam tikriems atvejams, ypač naktinei žvejybai. Gamintojas neaiškus, parašytas tik patento numeris. Įsigyti galima daugelyje žvejybos parduotuvių. Už reklamą man niekas nemokėjo, net nežinau, kas tą žaislą platina. Bet jei platintojams prabus sąžinė - mano elektroninio pašto adresas puslapio apačioje.

Orai stintininkams

Orai stintų žvejybai gana palankūs. Kitokiai žvejybai irgi. Šiandien bus apie 2 laipsnius šilumos, nedidelis sniegelis arba lietutis, vėjas neužgaulus, apie 3-5 m/s iš pietvakarių, pietų. Rytoj vėjas kiek sustiprės. Iki 6-8 m/s. Kryptys tos pačios. Dieną ir vakarop bus vienu laipsniu šilčiau, t. y. 3 laipsniai aukščiau nulio. Ir kaip šiandien - nedideli krituliai.