Žvejams: Malkų įlankos fenomenas

Iki Kalėdų liko 22 dienos, iki lašišinių žuvų žvejybos sezono pradžios, arba jei kam labiau patinka, - iki Naujųjų metų - 28 dienos. O žiemos nė kvapo. Nė mažiausio požymio. Nei sniego, nei šalčio, tik praėjusį savaitgalį šioks toks vėjukas panešiojo šiukšles ir blogai pritvirtintus daiktus. Ir dar pagriaudėjo ir pažaibavo. Šiltos žiemos požymiai... Prekiautojams žvejybos įranga gali pareiti sunkus laikas. Na, o mums, žvejams, teks taikytis prie to, ką pasiūlys gamta.

Gal ką nors kiek erzina, kad gana dažnai proteguoju vieną žvejybos vietą - Malkų įlanką. Bet pažiūrėkim į tai blaivia akimi, neužtraukta jokiomis nereikalingomis lyrikomis, kaip antai gamtos grožis ar grynas oras...

Tikiu, kad daugelis iš mūsų mielai žvejotų gražioje aplinkoje, kur per mažiausiai pusę kilometro nėra kitų žvejų, poilsiautojų ir kitokios, visiškai nenaudingos faunos, bet... Gamta prišiukšlinta nė kiek ne mažiau nei Malkų įlankos pakrantė, ir čia mūsų, žvejų, nuopelnas irgi ne mažiausias. Gamtoje, ten, kažkur, toli nuo civilizacijos, kimbamose vietose žvejų tiršta kaip ir toje pačioje įlankoje, o naujų, nenutryptų, o kartu ir neaiškių vietų ieškoti tingime. Gal netingime, bet laiko gaila. Norisi žvejoti ten, kur tikiesi ką nors pagauti. Suprantama.

Tai štai. Malkų įlanka tame kontekste atrodo visai gerai. Netgi puikiai. Kimba ten beveik visada. Pučiant dažnai bjaurokam vakarų vėjui - užuovėja. Kartais teorinė, bet užuovėja. Žuvies kiekis ten, palyginti su kitais vandens telkiniais, - didžiulis. Įvairovė - taip pat. Trumpas praėjusių poros mėnesių žvejybų Malkų įlankoje apibūdinimas.

Spalio vidurys, penktadienis: trumpa, keturias valandas, trukusi žvejyba nuo nelabai ankstyvo ryto, jau gerai prašvitus. Penki apie pusę kilogramo "traukiantys" ešeriai, du karšiai, kelios kuojos, tiesa, nelabai vertos dėmesio, ir krūva pūgžlių. Masalas - naktiniai sliekai arba naktiniai, papuošti mėšlinių sliekų priedais. Musės lerva žuvims entuziazmo nekėlė.

Spalio pabaiga, gal antradienis, gal trečiadienis. Tos pačios dugninės, tie patys masalai, maždaug toks pat žvejybos laikas. Keturi ešeriai, vienas aiškiai apie 700 g, kiti - iki puskilio. Kelios kuojos, pora vertų dėmesio, "motininių", krūva pūgžlių.

Lapkričio vidurys, irgi darbo diena. Įrankis - lengvas spiningas su elementaria sistemėle - apačioje svarelis, kiek aukščiau - ant ilgo, apie 80-90 cm, pavadėlio parištas mažas guminukas (reaguojant į kalbininkų reikalavimus, reikėtų turbūt rašyti virpė ar žuvilė, bet nebeprisimenu, kuris kaip vadinasi). Tolimi metimai, traukiama patrūkčiojant, panašiai kaip "džigaujant", bet kiek kitaip, o kaip - laikraštyje aprašyti sunku. Gal ir nesunku žmogui, turinčiam vaizduotę. Aš jos neturiu.

Rezultatas - devyni ešeriai nuo 300 g iki 700 g, gal dvidešimt ešeriukų iki 100 g.

Panašus rezultatas buvo gautas lapkričio pabaigoje, t. y. praėjusios savaitės gale, žvejojant naktiniu slieku, bet tai darant ne kaip su paprasta dugnine, bet dugninę "sukryžminus" su spiningu. Sistemėlė - kaip ir gaudant guminuku, bet vietoje guminuko - naktinis sliekas. Užmautas taip, kad galva užsimautų ant pavadėlio; kabliukas, kuris tam būdui turi būti nemažas (2-4 dydis), atviras.

Slieko uodega palikta gana ilga. Kad maskatuotų ir erzintų ešerių ego. Metama toli ir su pauzėmis, patrūkčiojant traukiama kranto link. Pauzės ilgesnės nei gaudant guma - apie 30-40 sekundžių. Svarelis nedidelis - uncija, pusantros. Kibimas dažniausiai būna sliekui kiek pagulėjus ir pailsėjus ant dugno. Kimba kaip ant paprastos dugninės, matyti stuktelėjimas per galūnę.

Meškerė turėtų būti gana lengvos klasės. Tinka "feeder" tipo meškerės. Antra dugninė tuo metu gali stovėti tradiciškai atremta į kuoliuką ir dirbti savo darbą. Rezultatas - keturi ešeriai ant "sukryžmintos" meškerės, trys ešeriai ant stabilios dugninės. Visi verti "grieko". Apie pusę kilogramo. Krūva pūgžlių, kurie man tą kartą labai pravertė. Tiesiog buvo būtini.

Turėjau svečių iš Vilniaus, kuriems buvau prižadėjęs tikrą kuršišką žuvienę. O žuvienė be pūgžlių sultinio - ne žuvienė, o žuvies sriuba.

Viena bėda, ir gana bjauri, visame tame reikale yra. Labai bjaurus dugnas. Žvejojant Malkų įlankoje reikia susitaikyti su tuo, kad bus didelių praradimų kabliukų ir pavadėlių fronte ir šiokių tokių psichologinių traumų juos praradus su žuvimi. Todėl jokiu būdu neverta žaisti su dviem pavadėliais; vienas - tas, kuris be žuvies, būtinai ras už ko užsikabinti dugne. Nežinau, kas ten yra, gal trosai, gal tinklai, gal šiaip nepoetiškos šiukšlės, bet kabliukus "žudo" preciziškai. Ruože, prasidedančiame maždaug 30 m nuo kranto, reikia kelti meškerykotį kuo aukščiau ir ritę vynioti maksimaliu greičiu. Kitaip galima likti be kabliuko, pavadėlio ir galbūt be žuvies. Yra šiokia tokia išeitis - atsilenkiantys kabliukai. Tai šiek tiek padeda, bet ne visada.

Dabar apie poeziją ir gamtą. Taip... vaizdelis ten neįkvepiantis. Gerai, kad ruduo, šalta, nosies nelaužo šiukšlių ir pramonės kvapai. Kas yra pramonės kvapas? Tai kvapas, kuris vasarą, kai šilta, duoda per nosį įprastu dyzelino, mazuto ir kažko panašaus į tepalus kvapu. Tai įmonių, esančių aplink Malkų įlanką, duoklė gamtai. Beje, kad ir kas ką sakytų - žuvys, pagautos ten, neturi jokio pašalinio kvapo, išskyrus tą įgimtą... žuvies. Ir žuvienė, išvirta svečiams, nedegė įmetus degtuką...

Žvejų Malkų įlankoje yra visada. Kasdien. Tą vietą mėgsta pensininkai ir žmonės, neturintys rimtų darbo santykių, o kartu ir rimtų pajamų. Vieta lengvai pasiekiama visuomeniniu transportu, kai kam ir pėsčiomis. Kimba visame ruože nuo pat Tarptautinės perkėlos iki kažkokio ten terminalo, visur, kur galima žvejoti. Tik vienur geresnis dugnas, kitur jis visiškai žudantis. Iš to rašinėlio, ko gero, galima susidaryti nuomonę, kad ten kimba visada. Ne. Kaip ir visur, Malkų įlankoje kartais nekimba. Bet kur kas rečiau nei kitur. Pabandykit, gal patiks.

Kibimai aplink mus

Be Malkų įlankos, verta gaudyti stintas, kurios jau pasirodė ir Smiltynės pusėje, ir Kruizinių laivų terminale. Apie stintų žvejybą kažką plačiau rašyti neverta. Visi žino, kas yra stinta, kaip ją gaudyti, o kokios naujausios stintinių blizgučių mados šiemet - nežinau. Aš ne žvejybos Petruškevičius.

Jūros pakrantes nugulusios riebios, ikrų pilnos rudeninės plekšnės. Dabar, po savaitgalinio vėjuko, kuris pamaišė dugną ir plekšnėms pasiūlė naujų maitinimosi vietų, galima tikėtis gerų laimikių. Jeigu tik šį savaitgalį nebus naujo vėjuko. Beje, jūra per audrą atrodė įspūdingai net man, vietiniam cinikui, kuris į jūrą žiūri be jokios poezijos, tik su viltim: gal kibs.

Kol atviras vanduo ir kol neužgriuvo lydekų žvejybos draudimas, verta palydekauti, nors lydekos jau kasdien sunkėja nuo ikrų ir dažnai tingi vaikytis kažkokį pagalį ar gelžgalį.

Mingės kaime kaip visada kimba kuojos. Tik nežinau, koks vandens lygis. Pirmadienį Minijoje žemiau Priekulės vanduo buvo pavasarinio polaidžio lygio. Mat jūra buvo uždariusi bet kokį vandens nutekėjimą žemyn, o dar lijo šioks toks lietutis.

Vėjai

Aš čia pritauškiau apie storas ir kvailas plekšnes, laukiančias mūsų masalų, bet sinoptikai sugriovė visas plekšnių viltis jų paragauti. Vėl gana vėjuotas savaitgalis. Ne toks vėjuotas kaip praėjęs, bet ir tokio vėjo gana, kad plekšnes paliktume ramybėje. Vėjas vakarų, pietvakarių 10-12 m/s. Sekmadienį dar stipresnis - 12-14 m/s. Kitos sąlygos kaip įprasta - kartais lis, kartais ne, temperatūra sukinėsis apie 5-6 laipsnius. Dar vis aukščiau nulio.

Žuvienė, kurią viriau iš Malkų įlankos pūgžlių ir ešerių, pavyko visai neblogai. Trumpas aprašymas siekiant stimuliuoti pūgžlių žvejybos poreikį.

Keturiems asmenims reikėtų: sugauti maždaug 10-15 pūgžlių, juos išvalyti ir gerai nuskusti (arba bent jau druska nuvalyti gleives) bei virti apie 40-50 minučių. Būtinai atvirame puode. Toks ritualas.

Sultinį perkošti, pūgžlius išmesti arba atiduoti katinui. Išvalyti ir nuskusti ešerius (sunkus reikalas), supjaustyti stambiais gabalais, nuskusti ir supjaustyti morką bei dvi tris bulves.

Daržoves sudėti į verdantį pūgžlių sultinį, pavirti. Ešerius sudėti kiek vėliau, likus maždaug 10 minučių iki virimo pabaigos. Druskos, pipirų pagal norus ir poreikius. Galima, likus virti porai minučių, įpilti 50 gramų... baltosios. Bet tada bus ne kuršiška, o rusiška žuvienė.