Žvejams: Kaip nelikti ant ledo

Kalendorinė žiema perlipo paskutinio mėnesio pusiaują, o tikroji žiema dar visiškai šviežia, kaip iš dušo ką tik išėjusi moteris. Prašoko dvi kai kam svarbios šventės - labai sukomercintas Valentinas ir tariamai dvasinga Nepriklausomybė, kurios dvasinga jau nebelaiko net užkietėję patriotai. Krizės vis dar tęsiasi. Visos. Ir beveik esu tikras, kad kalendoriui skelbiant formalaus pavasario pradžią, t. y. kovo mėnesį, mes dar sėdėsim ant ledo išsišiepę nuo saulės ir malonumo. O tikras pavasaris prasidės kaip visada - balandžio pradžioje.

Stintų gausa

Situacija tokia, kad didžioji tautos dalis vis dar žudo stintas ir labai tuo džiaugiasi. Tikrai seniai jau tiek stintų matė senutės Kuršių marios. Kimba taip pat dažniau nei statistiškai priklausytų. Ir dar vienas dalykas, kurį pastebėjau šiemet - stintos gaudomos ne visada tradicinėse vietose. Ko gero, tai reiškia, kad jų tikrai daug ir jos pasiskleidė po visą įmanomą plotą. Pavyzdžiui, artimiausias pasiekiamas taškas, kur jos gaudomos, yra senasis farvateris ties Tarptautine perkėla.

Pernai, užpernai ir visada, kada buvo galima užsikarti ant ledo ties Kiaulės Nugaros sala, tradicinės stintų žūklavietės būdavo geru kilometru arčiau Kuršių nerijos - tarp salos ir nerijos kranto. Šiemet didžiausia masė žvejų tupi visai šalia perkėlos. Visiems gerai - arti ir kimba.

Kibimas kaip visada sunkiai prognozuojamas. Pirmadienį, kai oras tiesiog dejavo nuo gerumo, nekibo. Antradienį, kai slėgis krito žemyn akmeniu ir pradėjo pūsti bjaurus vėjas, kibimas buvo fantastinis. Trečiadienį, kada apskritai buvo sunku nustovėti ant ledo - vėl tuščia. Panašūs reikalai vyko ir kitose vietose, kur renkasi stintų ištroškę tautiečiai. Preiloje vieną dieną kimba beprotiškai, kitą - štilis. Drevernoje taip pat. Bet apskritai stintų daug ir jos šiemet nėra labai aikštingos. Ledo storis ir kokybė puikūs, vadinasi, dar bent du tris savaitgalius čia, miesto ribose, tautiečiai pasiganys.

Su kitomis žuvimis situacija taip pat permaininga, bet iš esmės teigiama. Ten, už sienos, kur anksčiau buvo Prūsija, dabar vadinasi beveik taip pat, bet be vienos raidės, kur reikia vizų - pamėgtos lietuvių žvejų ešerių žūklavietės. Pasak kai kurių individų, stintų tiek daug, kad jos nelegaliai perėjo sieną ir vietinius ešerius nustūmė iš ganyklų, po kurias ganėsi lietuvių "ešeristai", kurie savo ruožtu dabar čiulpia pirštą. Atseit Ventės rage, į kurį vizų kol kas dar nereikia, - tas pats. Pasak pačių "ešeristų" - tai balalaikos. Ešeriai kimba ten, kur ir turi kibti, jeigu kokia suįžūlėjusi stinta pasipainioja jų plotuose - tuoj pat būna praryjama stambesnio ešerio, taigi - tvarka.

Už sienos ešeriai kimba kaip visada. Kad jie kimba nereguliariai ir ne kiekvienam pasiseka jų rasti - taip pat kaip visada. Rimti "ešeristai" siūlo neklausyti atsitiktinių isterikų raudojimo ir važiuoti į užsienį ramiai. Aišku, turint vizą ir visus kitus reikalingus prietaisus.

Mielojoje senutėje Nidoje taip pat pasimaišo stintų. Ne po daug. Kimba ir vėgėlės. Būtent vėgėlės ir yra tas magnetukas, kuris daugelį žvejų sutraukia į Nidą. Šiemet ledas nėra labai storas, nors gana solidus - 40-50 cm, bet ant jo beveik nėra sniego, į vandenį patenka šiek tiek šviesos, o tai leidžia vietiniams augalėliams pagaminti šiek tiek deguonies. Būtent tiek, kad vietinės vėgėlės nejaustų jos trūkumo, turėtų šiokį tokį apetitą ir kartkartėmis pasimautų ant kokio nors išprotėjusio žvejo kabliuko. Arba avižos su stintos galva. Arba ant gyvos stintos, pamautos ant kablio ir paleistos ganytis ribotame plote.

Minijos žemupyje - tradicinės kuojų ir plakių gaudynės. Taip pat permainingos. Žodžiu, kimba beveik visur. Tada, kada kimba. Kada nekimba - tada nekimba.

Normali, šiek tiek šaltoka žiema, kurios keikti nėra už ką. Labiau norėtųsi keikti kelininkus, kurie, papusčius dviem išsibezdėjusioms pūgelėms, situaciją pavertė vos ne karo stoviu, ir keliai, kurie po tokių nerimtų kritulių turėtų blizgėti, dabar yra vos ne slalomo trasos. Pernai, kai sniego buvo kelis kartus daugiau, padėtis blogesnė nebuvo. Darau išvadą, kad kelininkai gaudo stintas. O kelius išvalys tada, kai prasidės ledonešis.

Šiukšlinas rašinėlis

Paprastai nekomentuoju komentuotojų, interneto svetainėje www.ve.lt paliekančių savo nuomones, pamąstymus, o kartais ir sugižusią tulžį, bet vienas komentaras užkabino opią, daug kartų aprašytą ir, matyt, amžiną problemą: "Būtų gerai, kad po žvejybos nepamirštumėt šiukšlių su savimi išsinešti..." Būtent. Tai yra bėda. Toli gražu ne visų žvejų bėda, nes daugelis tai, ką atsinešė su savimi, išsineša ir išmeta krante - išskyrus tai, ką sutvarko kirai. Ko gero, mažesnė dalis žmonių kirams palieka viską. Įskaitant ir plastiką. Tikri kirų mylėtojai. Ir ledas tokiose žūklavietėse panašus į sąvartyną. Keista, kad užtenka sveikatos atvilkti kelis pilnus alaus "bambalius", o parnešti tuščių - jau nebe. Tas pats su jauko pakeliais ir masalų dėžutėmis, kurie dėžėje ar kuprinėje vietos beveik nebeužims. Ir taip žiemą vasarą. Dalis kenkėjų, kurie teršia padoraus žvejo vardą. Tie, kurie nežvejoja, bet mato, kas lieka po žvejų, nesigilina, kad tai blogoji žvejų bendruomenės dalis, jie žino, kad tai paliko žvejai. Kai kuriems tenka tai surinkti. Pavyzdžiui, tiems, kurių sodybos yra šalia žūklaviečių. Tokia, atrodo, paprasta bėda, bet žvejus lydi daugelį metų. Ir nesmagu, kai kas nors pašalinis pabrėžia būtent tai...

Nelik ant ledo

Visokios sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubas "Vienam gale kablys", garsus tuo, kad jau gal 12 metų organizuoja populiarias "Kur tu, karpi?" varžybas, per kurias galima sugauti karpį, už kurį bus įteiktas automobilis (kol kas dar niekam nepasisekė, bet, sprendžiant iš dalyvių skaičiaus, vilties nepraradusių dar daug), kviečia į jau irgi tradicinėmis tapusias varžybas "Nelik ant ledo 2012".

Varžybų moto paprastas. Per 10 valandų naudojantis leistinais įrankiais ir leistinais judėjimo ledu būdais reikia sugauti kuo daugiau bet kokios žuvies. Irgi leidžiamos gaudyti tuo metu. Gaudymo teritorija neribojama. Turint greitas transporto priemones, galima žvejoti nuo sienos su buvusia Prūsija iki Klaipėdos, kur ledas baigiasi. Tik startuoti teks iš vienos vietos - Nidos prieplaukos. Varžybų prizinis fondas - 5000 litų. Smulkiau apie varžybas - internete www.vienamgalekablys.lt.

Nanotechnologijų stebuklas

Gal šiek tiek sutirštinau su pavadinimu (kad įspūdingiau skambėtų), bet šiaip jau valas labai vertas žvejų dėmesio ir išbandymo. Kiek žinau, "Berkley" lyg ir nėra vienintelis gamintojas, siūlantis tokių technologijų valą, "Daiwa" turi kažką panašaus, o gal ir tą patį.

O reikalas toks. Valas pagal savo savybes yra identiškas pintam valui, t. y. nesitampo, tvirtumu irgi nenusileidžia pintam valui. Tai matyti nuotraukoje (0,02 mm skersmens valas išlaiko 1,4 kg svorį. Monofilamentinis tokio diametro valas nutrūktų tik į jį pažiūrėjus, o pinto apskritai tokio plono nebūna). Pagal kitas savybes - slydimą, atsparumą trinčiai ir atsparumą šalčiui - atitinka monofilamentinio valo savybes. Dėl tvirtumo galiu garantuoti pats. Pabandžiau nutraukti 0,16 mm valą, ir nepešiau nieko, tik susipjausčiau savo seniai juodo darbo nemačiusius pirštukus.

Apie valo pritaikymą būtų galima pasakyti daug. Pavyzdžiui, kad ir žvejyba dugnine meškere, gaudant toli nuo kranto. Užmetimas turėtų būti labai tolimas, nes valas slysta lengvai, srovės poveikis minimalus, nes galima žvejoti labai plonu valu. Kibimas - labai gerai matomas, nes valas negesina žuvies prisilietimų. Žodžiu, mano galva, tai puiki naujovė, labai jau verta dėmesio.

Dabar apie menkus trūkumus. Bent jau apie tuos, kuriuos žinau. Valo spalva - kvailokai balta, bet tai gal ne trūkumas, galbūt ji vandenyje išskysta, nežinau. Kaina, aišku, yra kaip pinto valo... O ką - norėjot gero daikto už kinišką kainą?

"Berkley Nanofil" valas

Orai

Šiandien turėtų būti puikus oras žvejybai: šils nuo -5 ryte iki 0 laipsnių vakarop. Vėjas nestipriai pusę dienos pūs iš šiaurės, kitą pusę, taip pat nestipriai, - iš pietų. Gali truputį pasnigti.

Rytoj trumpam ateis pavasaris. Temperatūra - 1-2 laipsniai virš nulio, stiprokas pietų, pietvakarių vėjas, net iki 10-12 m/s. Gali palyti. Ko gero, taip ir bus.