Žvejams atsirado viltis pasėdėti ant ledo

Taigi... akys mato ir beveik niekada neklystantis Šulija teigia, kad atėjo žiema. Tas pats Šulija sako, kad ji atėjo neilgam ir gana greit pasišalins, palikusi prie krantinių suplaktą ižą ir sudužusias tautiečių viltis pigiai ir linksmai prasimanyti stintų...

Žiema?

Yra vilčių, kad šaltis užtrauks nors šiokį tokį ledą, ir dalis žvejų, kurie yra kvaištelėję kiek daugiau nei likusieji, galės išgręžti vieną kitą skylę ploname lede ir tyliai tyliai (neduokdie sukosėti ar dar ką nors) pasėdės ant plono ledo. Gal net gelbėtojams pasiseks ir nereikės drūnyti per dienas naktis be darbo, ištrauks vieną kitą pionierių iš eketės...

Kaip pareiškė neklystantysis Šulija ir kiti ne tokie nusipelnę ir kartais vis dėlto klystantys sinoptikai - "Džiova gėrėtis nedaug beliko laiko" (čia citata iš klasikos, neprisimenu, iš kokios). Žiema į mūsų vakarinį galą užsuko neilgam, ir jeigu taip įvyks... Aš, kaip žvejys, norintis pastovėti ant normalaus ledo arba prie normalaus atviro vandens be ledukų, viliuosi, kad neklystantys irgi vieną kartą suklysta. Ir ateis į Lietuvą normali žiema, ir pasidengs marios nelabai storu ledu, ir pražys žvejybos krautuvininkų veiduose šypsenos kaip greipfrutai, ir bus pirkimas, ir bus žvejyba... bet vargu. Šulija neklysta iš principo, nes naudojasi patikimesniais orų portalais nei kiti mirtingieji.

Kita vertus, Žemaitijoje po šio savaitgalio jau tikrai bus galima ropštis ant ledo ir ką nors gaudyti. Tik bėda, kad ten niekas nekimba. Žemaitijos žuvys tokios pat užsispyrusios kaip žemaičiai. Žodžiu, atsirado vilčių... o kaip bus toliau - žiūrėsim.

Žvejoti būtina - pagauti ne

Du šeštadienius pragiedojęs giesmes stintoms ir stintininkams supratau, kad laikas pabandyti žvejoti kitaip. Na, tiesą sakant, būčiau ir toliau žvejojęs stintas, bet atėjo savaitgalis, o aš savaitgaliais prie krantinių nesiartinu, ir be manęs ten durnių pilna...

Kažkur toli belstis tingėjau, ir nelabai yra kur, kai čia pliusas, o už 30 km lyg ir minusas, ir velniai žino ką rasi ten nuvažiavęs. Nutariau aplankyti mielą, žuvingą ir visai netoli esančią Malkų įlanką. Tai buvo klaida.

Bjaurus pietryčių vėjukas iš kanalo ginė ižą ir ledukus su prie jų prišalusiomis šiukšlėmis, ir prie nieko neprišalusias šiukšles, kurių buvo kaip niekada daug. Didingai praplaukė keli beržiniai rąstigaliai, kuriuos akimis palydėjau pavydžiai. Vieno tokio man užtenka dienai namui pašildyti. Bet... netilptų į automobilį.

Žvejų buvo labai nedaug, o tai bylojo, kad nekimba ir kad visi normalūs lietuviai dabar gaudo stintas. Plaukiantis beveik be tarpų šiukšlynas erzino, bet žvejoti buvo įmanoma. Deja, per dvi valandas meškerių galūnes virpino tik atsitrenkę ledokšniai ir šiukšlės. Visokios kombinacijos su masalais ir pavadėliais nedavė rezultatų. Tie, kurie grūdosi kolūkyje prie krantinių su turbūt irgi nekibusiomis stintomis, pasirodė protingesni už mane. Jie bent žinojo, kas nekimba.

Sekmadienį nusprendžiau skirti aktyviai žvejybai ir galiausiai atidaryti spiningavimo sezoną Minijoje, kurį žadėjau atidaryti sausio 1 dieną. Grįžtant į savo mielą kaimą, pasiklydusį pamario lygumose ir todėl kitų niekaip nerandamą, pastebėjau, kad Minijos vanduo labai darbinis.

Kaip tik krentantis, kaip tik kiek drumstas, bet jau skaidrėjantis. Tiesa, srovė stiproka, bet tam yra sunkios blizgės.

Oras sekmadienį pasitaikė taip pat tinkamas. Apsiniaukę, šioks toks sniegelis. Mėgstamas oras plėšrūnams, ypač kilniesiems, su taškeliais... Praeitas gana nemažas ruožas ir spiningu pamojuota kaip reikiant, bet rezultatas toks pat kaip šeštadienį. Tačiau... tai yra gerai. Gryno oro dozė, smagus pasivaikščiojimas paties su savimi ir galų gale - nulinis rezultatas. Tai irgi gerai, nes jei būčiau įkabinęs lydeką - būčiau susikrimtęs, kad įvariau stresą prieš nerštą ir paleista ji galbūt nesugebės atlikti savo prigimtinės pareigos taip, kaip turėtų.

Jeigu būtų užkibęs šlakis - irgi būčiau susikrimtęs, nes jam galėjo būti ponerštinis stresas. Beje, vanduo Minijoje pasirodė ne toks geras, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Dar kiek per aukštas ir per drumstas. Šį savaitgalį jau būtų gerai, bet dar bus per šalta mojuoti spiningu. Ne mums, žvejams, - spiningams. Valas šals prie žiedelių, ir jokio malonumo.

Nerštai ir draudimai

Taip jau gamtoje sutvarkyta, kad skirtingos žuvys neršia skirtingais metų laikais ir atitinkamai draudimai taip pat galioja skirtingais laikais. Šovė mintis: kodėl niekas nesaugo neršiančių katinų? Tada, tiesa, draudimas galiotų ištisus metus...

Taigi... nuo vasario 1 iki balandžio 20 d. nebegalėsime gaudyti lydekų. Nors ir dabar jų geriau negaudyti, ikrai jau bręsta, tegu jie ir atlieka savo paskirtį. Nepagavę vienos didelės lydekos dabar galbūt pagausinsime jų ateityje. Keliolika jauniklių turėtų išgyventi iš vienos vados, nepaisant žiaurių povandeninių plėšrūnų dėsnių.

Po mėnesio, nuo kovo 1 dienos, įsigalioja sterkų žvejybos draudimas. Truks iki gegužės 20 dienos. Irgi labai saugotina ir tikrai smarkiai apnykusi žuvis. Todėl, kad skani, todėl, kad kažkodėl parduotuvėse ir turguose akiplėšiškai pardavinėjami aiškiai nelegalaus ūgio sterkiukai ir niekas to nekontroliuoja. Kita vertus, ir mėgėjai ne ką geresni. Pasižiūrėkit, kas darosi maždaug liepos mėnesį krantinėje ties jachtklubu, kai iš marių plūsta stintos mailius ir jį gnaibo visiškai dar apsisnargliavę sterkiukai.

Sterkiukus gnaibo žvejai, tarp kurių daug solidaus amžiaus dėdulių. Tokio amžiaus, kai už licenciją mokėti nebereikia. Sugėdinti rodo pirštu į Kubilių. Atseit, valgyti noriu...

Valgyti tai valgyti, bet kuo čia dėti neimami sterkiukai? Palik anūkams, dieduk, tegu paauga.

Nuo kovo 1 dienos draudžiama gaudyti kiršlius, bet tai jau atskiros kastos objektas. Dažnas eilinis žvejys, ko gero, net nėra matęs gyvo tikro gražuolio kiršlio. Jų, beje, irgi stipriai sumažėjo... ir čia tikrai pasidarbavo ne muselinės meškerės mėgėjai.

Pats juokingiausias ir sykiu kvailiausias, mano akimis, yra otų žvejybos draudimas žvejams mėgėjams. Nors iki jo dar toli - įsigalios nuo gegužės 1 dienos, bet kai tik prasideda kalba apie draudimus - iškart jį prisimenu. Graudžiausia ne tai, kad draudžiama žvejoti mėgėjams, o tai, kad leidžiama draudimo metu gaudyti verslininkams. Patikėkit... mačiau draudimo metu sugautų solidžių žuvų, kurios galėjo palikti daug palikuonių. Žinoma, ne mėgėjų sugautų.

Pakrapštykit smegeninę... kada paskutinį kartą sugavote normalaus dydžio otą mūsų pajūryje? Bent jau 2-3 kilogramų? O verslininkai sėkmingai lupa. Dar didesnius. Nors mums negalima.

Na, ir gera žinia visiems, kurie turbūt neturės kaip ja pasinaudoti. Nuo sausio 15 dienos galima gaudyti vėgėles, bet kol kas nėra kur. Ant Kuršių marių ledo nėra ir neaišku, ar bus, o kitur žiemą vėgėlių gaudyti jūs nemokat. Aš irgi.

Orai

Šį savaitgalį pajūryje karaliaus tikrai šalti orai, todėl tie, kurie važinėja senais, kancerogeniniais dyzeliniais automobiliais su sukiužusiais akumuliatoriais, nevažiuokit žvejoti giliai į gamtą. Lauke bus 12-14 laipsnių žemiau nespirituoto vandens užšalimo temperatūros, ir akumuliatorius gali neištverti. Kas partemps? Be to, oras apskritai žada būti bjaurokas. Debesuota, žvarbus pietryčių vėjas, gana nesilpnas. Tokiomis sąlygomis atrodys, kad lauke ne -12, o -22. Geriau vietoje žvejybos pasisiūlykit žmonai nuvažiuoti į sodą ir sukasti lysvę bazilikams, kurios nesukasėte visą vasarą. Taip bus šiandien.

Rytoj beveik niekas nesikeis, išskyrus tai, kad bus saulėta. Kitos sąlygos - tos pačios. Gera žinia ta, kad galbūt tai padės ledui susiformuoti.