Žalias kilimas šalia namų

Pasiruoškite

Prieš sėjant veją pirmiausiai būtina atsikratyti piktžolių. Kaip tai padaryti? Jas galima išravėti arba dirvą uždengti subrendusiu kompostu, o po medžiais ir krūmais - smulkinta žieve. Veiksmingiausias, bet ir sunkiausias būdas - nukasti senąjį gruntą ir užpilti naują, kartu įrengiant ir drenažo sistemą.

Jei pasirinkote pastarąjį būdą, gruntą nukaskite 30 cm ir sluoksniais pilkite skaldos, smėlio bei humuso. Ant viršaus užsėkite veją (arba klokite žolės ritinius).

Dirvos paviršius turi būti išlygintas - neturi likti jokių duobių ar kupstų. Duobėse kaupsis vanduo, o kupstai trukdys žoliavjovei.

Žinoma, efektyviausiai piktžoles naikina herbicidai. Geriausia jais purkšti prieš sėjant - rudenį, o veją sėti pavasarį.

Jei žolė jau užaugusi su visomis piktžolėmis, tuomet prieš purkšdami veją nupjaukite.

Purkškite esant 15-20 laipsn. C temperatūrai, kai nėra vėjo nei lietaus ir kai žolė išdžiūvusi. Nuo purškimo iki lietaus (laistymo) turi praeiti ne mažiau kaip 3 valandos.

Laikykitės purškimo instrukcijos, nurodomos ant pakuotės!

Sėkite

Visus augalus įprasta sėti pavasarį, tačiau yra rizikos pasėti per anksti į neįšilusią, neparengtą dirvą arba per vėlai - į per sausą. Todėl specialistai pataria veją sėti antroje vasaros pusėje.

Lietuvos agronomas dr. Juozas Mockaitis savo knygoje "Vejų įrengimas ir priežiūra" rašo, jog labai palankus periodas sėti žoles - nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio.

Vasaros pabaigoje paprastai dažniau lyja, o ir piktžolės želia lėčiau. Sėti rugsėjo mėnesį nepatartina, nes iki rudens šalčių žolės nespėja įsikrūmyti ir blogai žiemoja. Žoles, anot specialisto, galima sėti ir vėlų rudenį, tik svarbu, kad jos iki šalčių nepradėtų dygti.

Tinkamai pjaukite ir tręškite

Kad veja būtų graži, laikykitės keleto jos priežiūros taisyklių. Pirmoji - tinkamas jos pjovimas. Vejos ilgis turi būti optimalus: kad atrodytų tvarkingai, bet žolės šaknys gautų maistingų medžiagų iš dirvos.

Pjaukite tik maksimaliai sausą veją. Dirva taip pat turi būti sausa.

Svarbi ir pjovimo kryptis. Kiekvienas nupjautas takas turi būti lygiagretus ankstesniajam. Jeigu praėjusį kartą pjovėje veją iš šiaurės į pietus, dabar tai darykite iš rytų į vakarus. Toks kaitaliojimas leis žolei augti vešlesnei.

Įprastu oru žolės aukštis neturi viršyti 8 cm, tačiau nepjaukite trumpiau nei 4 cm. Kas kita, kai orai šilti, sausi: tuomet palikite 10 cm.

Nepamirškite vejos vitaminų. Dėl nuolatinio vejos pjovimo žolė nebeišlaiko vidinės drėgmės, todėl jai reikia paramos iš išorės.

"Maitinti" žolę" rekomenduojama azotu, fosforu ir kaliu (priklausomai nuo "ligos") ne dažniau kaip 3 kartus per metus: pavasario pabaigoje, vasarą ir rudens pradžioje. Vasarą - nebūtina, nebent sezonas labai sausas arba labai šlapias.

Azotas žolę daro ryškesnę, skatina augti. Fosforas stiprina šaknis rudens metą. Kalis daro veją atsparią šalčiams.

Veją tręškite prieš lietų, kai dirva sausa.

Ypač daug dėmesio vejai skirkite pirmaisiais metais po pasėjimo.

Laistykite

Norintiesiems turėti išskirtinai gražią veją dendrologai siūlo vasarą ją laistyti kone kasdien - rytą arba vakarą.

Kiek ilgai reikia lieti, priklauso nuo dirvos (molinga ar smėlinga), oro sąlygų ir vietos (šlaitas, šešėlis). Šiaip ar taip, jeigu veja prarado žalią spalvą ar blogai auga, drėkinti ją būtina apie 30 min.

Dirvą reikia sudrėkinti 10-20 cm, antraip ji taps piktžolių karalyste.

Jei drėkinsite tik paviršių, žolės šaknys neaugs į gylį, o ieškos vandens paviršiuje, todėl šaknų sistema bus trumpa. Veja ilgainiui pasidarys neatspari ligoms.

Prilieti per daug taip pat nereikia. Šaknys gali imti pūti.

Kai laistote, vanduo turi kristi tolygiai, kad nesusiformuotų balos. Nepasirinkite stiprios srovės, kad neišplautumėte dirvos.

Vanduo neturi būti labai šaltas, jeigu lauko temperatūra aukšta.

Geriausia veją laistyti ankstyvą rytą, tačiau neko baisaus nenutiks, jei paliesite vidudienį: tokiu metu žolė styro vertikaliai į dangų ir saulę, todėl neturėtų nudegti.

Išdegusi žolė: ką daryti?

Jeigu rudos dėmės neviršija 10 cm diametro, atvėsus orams jos vėl pažaliuos. Daugelis vejų pačios sugeba uždengti mažus išdegusius plotelius. Bet jeigu išdžiūvę plėmai yra didesni nei 10 cm, veją būtina atsėti.

Išdžiūvusiose vietose dirvą papurenkite grėbliu ir įterpkite sėklų. Periodiškai (apie 5 kartus per dieną) laistykite.

Plėmais sunykusią veją vis tiek reikia pjauti paliekant iki 4 cm. Po dviejų pjovimų patręškite visą teritoriją.

Galiausiai sėklas ir trąšas reikia uždengti plonu (2-5 cm) durpių sluoksniu, kad nenulestų paukščiai. Durpės yra geras drėgmės indikatorius: jeigu tampa šviesios - vadinasi, reikia laistyti.

Kad sulauktumėte norimo rezultato, naujai apsėtas vietas turite nuolat drėkinti: iki 5 kartų per dieną po 10 minučių, jei oras sausas. Paviršius neturi išdžiūti.

Kai žolė užaugs iki 7-10 cm, pjaukite maždaug iki 4-5 cm. Toks aukštis turi būti palaikomas apie metus, kad veja taptų vešli ir minkšta.

Valykite

Puiku, jei galite taupyti savo jėgas ir įsigyti sodo technikos: vejos aeratorių, kuris padeda paruošti dirvą naujai sėjai, žoliapjovę-robotą, elektrinį lapų siurblį ir pan. Jei neturite technikos, viską teks padaryti su kuklesniais įrankiais.

Veją kartais būtina nugrėbti, pašalinti lapus, medžių šakelės, šiukšles. Jei šalia vejos auga lapuočiai medžiai, rudenį nukritę lapai, paliti per žiemą, gali sugadinti žolyną, paskatinti samanų atsiradimą. Todėl lapus būtinai pašalinkite.

Vėdinkite

Per žiemą dirva sukietėja, žolės šaknims trūksta oro, velėna kaupia anglies dioksidą, todėl žolė neauga. Organinėms medžiagoms parūgštinti ir kad dirva geriau pasisavintų azotą, atliekama aeracija - dirbtinis dirvos vėdinimas, prisotinimas deguonies.

Aeratorių galima įsigyti įvairių, benzininių ir elektrinių, su žolės surinkimo dėže. Jie ne tik vėdina, bet ir šalina samanas, piktžoles etc.

Jei tokios technikos neturite, galite naudotis šakėmis. Žemę subadykite kas 10-15 cm įsmeigdami dantis 8 cm gilyn. Jei jūsų vejos plotai dideli, padarykite tai bent jau tose vietose, kur dirva suplakta, užsistovi vanduo, paplitusios samanos.

Išprašykite gyvūnus

Daug žalos vejoms pridaro žemę rausiantys kurmiai. Seno kirpimo sodininkai su jais kovoja spęsdami spąstus, berdami nuodų... Bet jei esate gyvūnų mylėtojas ir nenorite imtis tokių drastiškų priemonių, mėginkite jų neįsileisti: prie tvoros iškaskite griovį ir primeskite į jį statybinių atliekų.

Kurmiai nemėgsta smarvės, tad atbaidomi į jų požeminius urvus kišant skudurus, mirkytus žibale, taip pat specialiomis dūminėmis žvakėmis. Į jų išraustas ertmes galima kišti ir juoduogio šeivamedžio, tujos ar česnakų lapų.

Veterinarijos vaistinėse galite nusipirkti kreolino ir arbatinį šaukštelį įpilti į kurmiarausį, įkišti žolės ar pjuvenų bei užpili žemėmis. Po kurio laiko procedūrą reikia pakartoti.

Kai kurie sodininkai tvirtina, jog kurmiams atbaidyti pakanka ir kavos pupelių arba tik įsmeigti šakutę.

Kurmiai nemėgsta ir triukšmo. Parduotuvėse parduodami specialūs saulės energija maitinami vamzdeliai - baidyklės, jie kišami į žemę ir skleidžia žemo dažnio garsus.

KODĖL NEŽALIUOJA?

Priežasčių, kodėl jūsų veja džiūva ir gelsta, gali būti ne viena:

* netinkamai pjaunate;
* atšipę žoliapjovės peiliai;
* nelaistote;
* trūksta azoto;
* gyvūnų įtaka;
* nuskurdusi dirva;
* blogos sėklos;
* statybų šiukšlės;
* grybelis;
* perdozavote trąšų ir kt.