Vasaros karščiai: kaip juos lengviau pakelti?

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja  karštus orus.

Karštą vasaros dieną prisiminkite:

Stenkitės riboti fizinį aktyvumą ir būti kuo trumpiau saulėje nuo 11 iki 15 val.

Dėvėkite galvos apdangalus, plonus medvilninius ar lininius rūbus, kurie uždengtų kuo didesnį kūno plotą.

Tepkite odą apsauginiu kremu ar losjonu likus mažiausiai pusei valandos iki einant į saulę ir reguliariai būnant joje.

Nepamirškite apsaugoti akis nuo žalingo saulės spindulių poveikio, nešiokite sulės akinius.

Visuomet turėkite su savimi buteliuką vandens, geriausia negazuoto.

Jei jaučiate bent menkiausius saules smūgio arba šilumos smūgio simptomus nedelsiant eikite į pavėsį ir užsidėkite drėgną, vėsų rankšluostį.

Jei savijauta prastėja, būdinai kreipkitės gydymo įstaigą.

Nevartokite alkoholio, nes alkoholis skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo, plečia kraujagysles,

dėl to padidėja kraujospūdis, apsunkinamas širdies darbas.

Saulės smūgis ir šilumos smūgis. Kas tai?

Šilumos smūgis, tai būklė, kai dėl aukštos temperatūros net nebūnant saulėje sutrinka termoreguliacija (temperatūros reguliavimas) organizme ir žmogus perkaista.

Saulės smūgis ištinka žmogų šį veikiant tiesioginiais saulės spinduliais. Saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Simptomai tiek šilumos smūgio, tiek saulės smūgio yra panašūs: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, silpnumas, padažnėjęs pulsas, sutrikusi pusiausvyra, mirgėjimas akyse, sąmonės netekimas. Esant saulės smūgiui žmogus gali išbalti, gali prasidėti prakaitavimas.

Kaip elgtis?

Bet kuriuo atveju pirmiausia reikėtų nukentėjusįjį išvesti į vėsesnę patalpą, pavėsį, jei buvo saulėje, atsagstyti, atlaisvinti drabužius.

Reikėtų apkloti drėgna, vėsia antklode ir nuolat ją drėkinti. Galima uždėti ir šaltą kompresą ant galvos. Temperatūrai nukritus iki 37,5 C⁰, drėgną antklode pakeisti sausa.

Jei žmogus sąmoningas, reikėtų duoti gerti vėsaus, bet ne šalto vandens.

Tačiau, jei nukentėjusysis be sąmonės, jį reikėtų kuo skubiau vežti į gydymo įstaigą. Vežant reikėtų nukentėjusįjį paguldyti ant šono ir vėdinti.

Ultravioletiniai saulės spinduliai. Kaip nuo jų apsisaugoti?

Saulė skleidžia ultravioletinius spindulius (UV), kurių dalį sulaiko mūsų oda. UV spinduliai taikomi fototerapijoje (gydymas šviesa). Tačiau piktnaudžiaujant saule ir nenaudojant jokių apsaugos priemonių, ilgainiui atsiranda raukšlių, pakinta odos spalva, gali atsirasti patologiniai odos pakitimai: dėmės, apgamai, melanoma (odos vėžys).

Visų pirma būnant saulėje reikia dėvėti galvos apdangalus, plonus medvilninius ar lininius rūbus, kurie uždengtų kuo didesnį kūno plotą.

Deginantis reikėtų teptis apsauginiais kremais. Vaikams iki 6 mėnesių nerekomenduojama visiškai naudoti kremų nuo saulės, apskritai, kūdikius ir vaikus reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, jie turėtų būti pavėsyje.

Suaugusieji rinkdamiesi apsauginius kremus turėtų atkreipti dėmesį į saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. Kuo SPF skaičius didesnis, tuo ilgiau galima būti saulėje.

Kiekvienas turėtų žinoti, jog odą apsauginiu kremu tepti reikėtų likus mažiausiai pusei valandos iki einant į saulę ir reguliariai būnant joje;

Ypatingų apsaugos priemonių turėtų imtis asmenys, kurių oda yra šviesi, strazdanota, jei yra daug apgamų ant kūno ar padidėjęs jautrumas saulei.

Kaip apsaugoti akis?

Perkant akinius nuo saulės reikia ieškoti kokybės ženklų ,,CE“ arba „UV 400“, kurie dažniausiai būna užrašyti ant akinių kojelių arba informacinių lapelių ir reiškia, kad akys bus apsaugotos nuo saulės spindulių. Akys, ypač akių tinklainė, yra jautrios UV spinduliams, todėl dėl blogos apsaugos, padidėja tikimybė susirgti katarakta ir kitomis akių ligomis.

Kuo malšinti troškulį?

Organizme nuolat turi būti palaikomas vandens balansas, tai yra, tiek pat pašalinama vandens, kiek ir gaunama ar pagaminama. Reikalingas vandens kiekis priklauso nuo amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros sveikatos būklės, mitybos ir fizinio aktyvumo. Karštą dieną daugiau vandens yra pašalinama iš organizmo, todėl reikia daugiau jo ir vartoti.

Atminkite, kad troškulio jausmas neatsiranda, kol organizme audiniuose nepradeda trūkti vandens, taigi gerkite vandenį anksčiau nei pajuntate troškulį.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, mineralizuotas vanduo bei šaltinio vanduo labiau tinkami kasdieniam vartojimui kad būtų patenkintas paros skysčių poreikis. Be to, jis minimaliai chemiškai apdorojamas. Saldžiuose gėrimuose esantis papildomas cukrus skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.