Už 2011-uosius fejerverko neiššausiu

Už 2011-uosius fejerverko neiššausiu

Rytoj rytą, pabudę po sunkaus Naujųjų sutikimo (jeigu pabusite), galėsite ramia sąžine imti spiningą ir eiti žvejoti ten, kur jau tris mėnesius neturėjote teisės pasirodyti su bet kokiu šakaliu. Ir jeigu jums labai pasiseks, ypač pasiseks, galėsite susikauti su kilnia žuvimi - šlakiu, kuris, tiesą sakant, dar neatsigavęs po neršto ir kova vargu ar bus rimta.

Kita vertus, tam reikėtų licencijos, kurios šiandien niekur negausit. Todėl sunkų rytą teks stumti kaip ir visada - dejuojant ant sofos. Vienaip ar kitaip - lašišinių žuvų neršto draudimas baigiasi šiandien. Su tuo ir sveikinu.

Ir su naujais - 2012 metais, kurie savo ruožtu mus sveikina lietumi, vėju ir rudeniška šiluma.

O rytoj būtinai nueisiu su spiningu prie Minijos. Gal net neužmesiu. Bet pastovėsiu ant krantelio demonstratyviai atkišęs spiningą. Kas žino, gal tuo metu pravažiuos koks gamtą saugantis pareigūnas, pasiklydęs tarp anų ir jau šių metų. Nusišypsosiu jam į akis gražia, nikotino atspalvio šypsena.

Jeigu paklaustų...

Jeigu manęs paklaustų, ar geri man buvo 2011 metai, atsakyčiau: ne. Tai apskritai, imant gyvenimo visumą. Jeigu paklaustų, ar jie geri buvo žiūrint pro žvejybinius akinius - irgi ne. Todėl sutikdamas Naujuosius neiššausiu fejerverko. Nebent iš džiaugsmo, kad baigėsi senieji, padegsiu daržinę. Kaimyno.

Apie kultūrą

Šiais metais teko vesti labai daug renginių su didesniais ar mažesniais žvejybos elementais. Kartais net su rimtomis pretenzijomis, kartais žvejyba būdavo tik fonas, dalis renginio programos vien tam, kad būtų žvejyba. Kodėl apie tai užsimenu? Tai rodo, kad žvejyba vis populiarėja. Kaip laisvalaikio praleidimo forma masėms. Ir tai būtų gerai, jei lygiagrečiai populiarėtų ir elgesio gamtoje kultūra.

Apie latvius

Kita bėda, su kuria tenka susidurti, - leidimų ir taisyklių sistema. Tiesą sakant, jokios sistemos nėra. Ji žadama sukurti jau, jei neklystu, penkeri metai, bet iki šiol - nieko konkretaus ir pastovaus. Kaimynai latviai jau susitvarkė ir taip buvusią kur kas pažangesnę sistemą ir latvišką leidimą žvejoti įvairiuose Latvijos vandenyse jau galima nusipirkti internetu www.makskeresanaskarte.lv.

Latvių gamtosaugininkui visiškai nesvarbu, ar tu lietuvis, ar estas, ar indas, ar "bliūdas". Sumokėjai latviškus pinigėlius, gavai identifikacijos kodą - eik ir žvejok, būk toks geras. Laikykis galiojančių taisyklių, nešiukšlink. Latvių gamtosaugininkai piktesni, bet teisingesni už mūsiškius. Ir gerai. Tvarka yra tvarka, jos reikia laikytis.

Pas mus neįprasta mokėti sąlygiškai nedideles baudeles už smulkius pažeidimus. Pas mus įprasta "susitarti" pigiau. Ten, ko gero, irgi tai įmanoma, bet apie tai girdėti dar neteko. Matyt, Latvijos valstybė savo pareigūnus myli labiau. Ir jie nesiterlioja dėl kiekvieno santimo. Mūsų eiliniai gamtosaugininkai, policininkai ir panašūs pareigūnai valstybės nemylimi. Būtų gal ir mylimi, bet tam amžinai neužtenka pinigų. Nieko nelieka išsidalinus ten, aukštai, kur dalinasi partijos draugai, giminės ir šiaip geri pažįstami. Tam eiliniam brakonierių gaudytojui kaip ir nebėra išeities: tenka dalintis su brakonieriumi, nes valstybė jo, pirmos ir, ko gero, svarbiausios sistemos grandies, tiesiogiai dirbančios su pažeidėju, vargų nemato. Ir net išdrįsiu pasakyti, kad jai tai nerūpi. Žmogus, dieną naktį bet kokiu oru laiką leidžiantis lauke ir turintis saugoti gamtos išteklius tam, kad egzistuotų bent jau kokie nors išteklių likučiai, gauna atlyginimą, dėl kurio daugelis nuo sofos nesikeltų. O ten aukštai koks klerkas, kuris nelabai supranta, ko į darbą atėjo ir ką jam čia reikia veikti, gauna tris kartus daugiau. Todėl, kad jis lygesnis ir arčiau "bliūdo".

Kad kas nors pasikeis ateinančiais metais, neturiu iliuzijų. Žadama nauja licencijų sistema, šiuolaikinė, universali ir paprasta. Būtent ateinančiais metais. Netikiu. Prieš penkerius metus buvo kalbama apie tą patį. Bet bėda buvo tokia: elektroninę sistemą žvejys gali apgauti. Nes žvejys, gamtosaugininkų akimis, yra potencialus brakonierius ir vagis. Žvejų akimis,yra atvirkščiai. Kur krikščioniška meilė ir supratimas? Liūdna.

Kur lietuviai?

Vienas televizijos kanalas per žinias išmetė tokį reportažėlį apie įvairių sričių produktų perkamumą esant tokiai nei šiokiai, nei anokiai žiemai. Tai paprastai yra daroma, kai neužtenka įvykių žinioms ir laiką reikia užkišti kuo nors atseit aktualiu. Reikia pagirti to kanalo žinių vadovybę, kad iš tokio beveik niekinio reportažo buvo padaryta gana informatyvi žinia. Tik į tai reikėjo pažvelgti giliau. Buvo užkabinta ir žvejybos parduotuvių tema, jų apyvarta šiuo metu.

Kažkada tas laikas nuo gruodžio vidurio iki Naujųjų metų žvejybos bizniuko turėtojams būdavo auksinis. Nepaisant to, kokia už lango situacija su žiema. Žmonės leido pinigus žvejybai, nes buvo ir žmonių, ir pinigų. Dabar pilietis, stovintis už prekystalio kažkurioje Lietuvos parduotuvėje, pareiškia: "Prekyba smuko 50 procentų, žiemos nėra, pinigų nėra, eisiu kartis." Neik. Pasiimk nuo kabyklos parduotuvėje gerą, šiltą kostiumą ir eik žvejoti. Žvejybai žiemą nebūtinas ledas. O žmonių nėra, faktas. Atitinkamai ir pinigų, kuriuos atneša tie žmonės. Kodėl? Todėl, kad žmonės iš Lietuvos išvaryti. Ir būtent ta kategorija, kuri potencialiai tinkamiausia darbui ir gana aktyviai žvejojanti.

Lietuviai dabar žvejoja ir perka kitur - Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje ir kur tik nori. Žinau vieną, kuris dirba ir žvejoja Kanaruose. Ir įrangą perkasi internetu, nes taip pigiau nei Lietuvoje.

Su kuo sutiksi tu Naujus metus?

Likusiems čia ir niekur nevažiuojantiems galbūt įdomu, ką ir kur jie gali sugauti sunkų pirmosios 2012 metų rytą.

Labai gerai kimba stintos įvairiuose prekybos taškuose. Vidutinė kibimo kaina - apie 18 litų už kg. Brangu? Žinoma, brangu, bet turbūt ne brangiau nei pasigauti pačiam. Be to, nereikia pamiršti, kad čia Lietuva, kur visada buvo ir bus tokia tendencija: kuo sunkesnis gyvenimas - tuo didesnės kainos. Tai galioja visose srityse.

Jeigu vis dėlto iš principo nepirksite stintų parduotuvėje - jos kimba. Tik nėra vietos, kur užmesti - pilna žvejų.

Yra išeitis. Žvejoti išvažiuoti šįvakar, Naujuosius sutikti prie krantinės ties jachtklubu, iš ten atsivers puikus vaizdas į fejerverkais sproginėjančią Klaipėdą.

Fejerverkai atliks dar vieną naudingą misiją - apšvies aplinką. Gaudantys stintas žino, kad ji geriausiai kimba apšviestoje vietoje. O rytoj, kai pigiai ir blaiviai sutikęs Naujuosius ir prisigaudęs stintų grįšite į žemyną, visiems skaudančiomis galvomis ir rūgščiais veidais skubantiems iš kelto užsiimti vietą žvejams galėsite palinkėti linksmų naujų metų ir, žinoma, geros žvejybos. Kad jiems pasidarytų dar sunkiau. Nepamirškim, kad esame lietuviai ir niekas taip nepapuošia šventės, kaip nelaimingas artimo veidas.

Sinoptikai linki...

Susigundžiusiems mano pasiūlymu atšvęsti Naujuosius gaudant stintas (nors aš, žinoma, juokavau) - paskutinė orų prognozė šiais metais.

Stintų žvejybai oras tiesiog idealus. Šiąnakt žadamas giedras dangus. Labai neilgam kartu su ryto sunkumais atslinks ir debesys. Apie pietus jų daugės ir galiausiai pradės įprastai lyti.

Oras sekmadienį - kaip visada, išskyrus naktį. Tiesa, vėjas bus ne kaip visada. Žadamas gana saikingas, 3-5 m/s, vakarų, pietvakarių vėjukas, kuris Naujųjų naktį bus dar silpnesnis. Taigi vėjas neįpūs jums fejerverko į burną. Temperatūra kabos apie nulį. Esant nesmarkiam vėjukui, tai yra pats tas, ko reikia gaudant stintas naujametę naktį. Labanakt, susitiksim kitais metais.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder