Šokolatjė paslaptys: vaikystės skonis ir kvapas

"Vakarų ekspreso" inf.

2024-09-14 21:42

Visi pasaulio šokolado meistrai, vadinami šokolatjė,nepaliaujamai tobulina skonį ir kvapą, kuris mums primintų laimingą vaikystę. Jie kruopščiai renkasi kakavos pupeles ir eksperimentuoja su neįprastais priedais...

Šokolado etalonai

Garsiausiais šokolado gamybos meistrais yra laikomi šveicarai (šokolado namai "Toblerone, Lindt"),prancūzai("Valrhona") ir belgai ( "Godiva", "Neuhaus").

Labiausiai pasaulyje šokoladą mėgsta šveicarai (kiekvienas iš jų suvalgo maždaug 12 kg per metus!), o labiausiai juo didžiuojasi belgai.

Tai pagrindinis eksportuojamas Belgijos maisto produktas:kasmet jo už šalies ribų jo parduodama už 2 mlrd. dol.

Nedidelėje šalyje esama apie 2000 šokolado parduotuvėlių, mat jose mėgsta lankytis turistai.

Beje, kasmet Belgiją aplanko 7,5 mln. atvykėlų ir kaip suvenyrą dažniausiai renkasi šokoladinius gaminius.

Beje, ir patys belgai juo mielai mėgaujasi: kiekvienas suvartoja apie 8 kg šokolado per metus.

Milijonui Briuselio gyventojų tenka 500 šokolatjė, t. y. po vieną dviem tūkstančiams žmonių.

Kai 9-ajame dešimtmetyje per pasaulį nuvilnijo žinia apie belgiško šokolado vertingumą, šūkis "Belgija - tai šokoladas" tapo tolygus posakiui "Šveicarija - tai bankai ir laikrodžiai".

Šokoladas belgams tapo nacionalinio identiteto pagrindu.

Kuo ypatingas tikras belgiškas šokoladas?

Jameturi būti ne mažiau kaip 31 proc. kakavos ir jokių konservantų.

Tai, žinoma, gerokai sutrumpina jo tinkamumo vartoti laiką, tačiau gurmanams gi ne tai svarbu.

Saugo nuo nutukimo

Tamsus šokoladas ypač rekomenduotinas tiems, kurie linkę priaugti svorio.

Pieniškas ir baltas šokoladas kur kas kaloringesni ir juose mažiau kakavos.

Nors 100 gramų juodojo šokolado turi 400-550 kilokalorijų, šis skanėstas saugo nuo nutukimo ir netgi diabeto.

Anot "FoxNews", mokslininkai nustatė, kad būtent tamsusis šokoladas, turtingas flavonoidų bei antioksidantų, palankiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.

Kakavoje esantys antioksidantai (polifenoliai) turi savybę mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Pirmieji tokie tyrimai buvo atlikti Didžiojoje Britanijoje ir paskelbti 2010 m. žurnale "Deabetic Medicine".

Bėda ta, kad būtent flavonoidai daro šokoladą kartų, ir kuo jų daugiau, tuo skanėstas kartesnis, todėl gamintojai visaip stengiasi susilpninti šį skonį.

Taip pat reiktų paminėti, kad perdirbtas šokoladas, pavyzdžiui, į gėrimą, nebeturi tokio sveiko poveikio.

Kakava ir tamsus šokoladas turtingi magnio ir geležies, todėl jie naudingi tiems, kurie skundžiasi chroniško nuovargio sindromu.

Gaminame patys

Pasigaminti šokoladą namuose - ilgas, daug kantrybės reikalaujantis procesas, tačiau jeigu jam ryšitės, rezultatu tikrai nenusivilsite.

Pasirūpinkite kakavos pupelėmis, kakavos sviestu, pienu ir cukrumi. Reikiamų ingredientų galite įsigyti interneto parduotuvėse.

Kakavos pupeles reikia pakepinti orkaitėje (250 laipsn.), tada išlukštenti rankomis ir sugrūsti - galima bandyti sulčiaspaude, bet geriau irgi rankomis.

Jei nesiryžtate grūsti - naudokite kakavos miltelius "Raw".

Kakavos sviestą ištirpinkite (indą su juo įdėkite į šiltą vandenį).

Į masę dėkite kakavos sviesto (100 g), kakavos miltelių "Raw" (30 g), žiupsnelį Himalajų druskos, įpilkite 5 šauktus agavų sirupo (galima ir cukraus), kelis lašelius vanilės aliejaus cukraus, jei norite - pieno.

Teks eksperimentuoti, tad pradėkite nuo mažo kiekio pieno ir kakavos sviesto. Plakite rankiniu plaktuvu, kol masė taps vientisa.

Tada šokoladą pakaitinkite, supilstykite į silikonines saldainių formeles ir atvėsinkite šaldymo kameroje.

AR ŽINOTE, KAD...

Pirmasis europietis, paragavęs šokoladinio gėrimo, pagaminto iš sutrintų ir apskrudintų kakavos bei kukurūzų grūdų, buvo Kristupas Kolumbas.

Keliautojas tuomet, 1502 m., jo neįvertino, tad Europa apie kakavą sužinojo tik praėjus ketvirčiui amžiaus ispanų konkistadoroHernano Korteso (isp. HernanCorte) dėka.

1519 m. Meksikoje už 10 kakavos grūdų buvo galima nusipirkti triušį, o už 100 - vergą.
1819 m. šveicaras FransuaLuiKajė (Francois-LouisCailler) sukūrė visiškai naują šokolado rūšį - kietą šokoladą.

Pienišką šokoladą sugalvojo taip pat šveicaras: 1875 m. Danielis Peteris (DanielPeter) nutarė į šokolado masę įpilti pieno.

Neseniai šveicarų inžinieriai sugalvojo, kaip pagaminti 3 D šokoladą, mat holograma ant šokolado - sunkus uždavinys jo padirbinėtojams.

Aukščiausios klasės meistrų šokolado parduotuvės vadinamos ateljė. Čia galima paragauti šokolado su krapais, žaliąja arbata, baziliku etc.
Kakavos pupelės žymimos žodžiu "cacao". Kakavos milteliai - "cocoa".

SKAIČIAI IR FAKTAI

Šokoladas skirstomas į rūšis pagal tai, kiek jame yra kakavos miltelių. Kartusis: 60 proc., pusiau kartus: 50 proc., pieniškas: 30 proc.

Kakavos pupelės turi 20-25 proc. angliavandenių, 15-20 proc. baltymų, 35,8 proc. - mineralinių elementų, įskaitant kalcį, geležį, magnį, kalį ir natrį, 5 proc. vandens, vitaminų PP, B grupės ir 50 proc. ypač vertingo kietojo sviesto.

Šokolado žaliavoje riebalų yra 54 proc., o kakavos milteliuose - 10 proc. mažiau.
400-550 kilokalorijų - tiek energetinės vertės yra šimte gramų šokolado.

Gera žinia ta, kad šokoladas pagreitina medžiagų apykaitą. 50 gramų juodojo šokolado per dieną visai nepakenks figūrai.

Antioksidantų kakavos pupelėse yra 20 kartų daugiau negu vyne ir žaliojoje arbatoje.
Reikia 900 kakavos pupelių, kad būtų pagamintas 1 kg šokolado.

Laukinis kakavmedis siekia 12 m aukštį.

Į Gineso rekordų knygą įrašyta šokolado plytelė svėrė 2400 kg.

Pasaulinė šokolado diena minima liepos 11 d.

RECEPTAS

Naminis šokoladinis plombyras

Jums reikės: 100 g tamsaus šokolado, 3 šaukštų cukraus, 1 stiklinės grietinėlės (33 psoc. Riebumo), pusės stiklinės pieno.
Pieną pašildykite vandens vonelėje.
Sudėkite sulaužytą šokoladą ir suberkite cukrų.
Šią masę sušaldykite, tada sumaišykite su plakta grietinėle ir vėl dėkite į šaldymo kamerą.
Išėmę iš šaldiklio apipilkite karštu šokoladu ir apibarstykite grūstais riešutais.