Saugiai elgdamiesi gamtos stichijų metu gyventojai apsaugos save ir namus

Šiltuoju metų laiku padažnėjusios gamtos stichijos turi įtakos elektros skirstomojo tinklo būklei ir, esant avarinėms situacijoms, kelia pavojų žmonių gyvybei. AB LESTO primena apie saugų elgesį tokių situacijų metu: nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, pastebėjus gedimus pranešti telefonu 1802, pirmąją pagalbą nuo elektros smūgio nukentėjusiems asmenims suteikti tik įsitikinus, kad pašalintas elektros srovės šaltinio poveikis, perkūnijos metu nesaugu naudotis elektriniais prietaisais.

Gamtos stichijos, pvz., aukštos oro temperatūros, gausios liūtys, stiprus vėjas ir perkūnija, dažniausios birželio – rugpjūčio mėn., tuomet padažnėja gedimų ir elektros skirstomajame tinkle. Dažniausios gedimų priežastys siaučiant gamtos stichijoms – ant elektros linijų virstantys medžiai ar lūžtančios šakos, vėjo supinti laidai, perkūnijų pažeidžiami elektros tinklo įrenginiai.

„Kartu su karščiais šalyje praūžė ir pirmosios gamtos stichijos – LESTO operatyvinės brigados pasiruošusios tam ir budi visą parą, todėl didesnių nepatogumų gyventojai nepatyrė. Tačiau norime priminti gyventojams, kad siaučiant gamtos stichijoms, kyla pavojus žmonių sveikatai, ypač jei jie pavojingu atstumu artinasi prie elektros įrenginių ar oro linijų“, – teigia LESTO Dispečerinio valdymo departamento Režimų planavimo skyriaus vadovas Ervinas Pareigis.

Pastebėjus nutrūkusį oro linijos laidą ar elektros linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima jo liesti ar priartėti arčiau jo kaip 8 metus, negalima leisti to daryti ir kitiems. Negalima artintis ir liesti ant elektros laidų užvirtusių medžių, užkritusių šakų ar nuvirtusių oro linijų atramų, nes jie taip pat gali būti pavojingi gyvybei. Pastebėjus apgadintus, apsemtus ar kibirkščiuojančius elektros įrenginius, ant gatvės, ant automobilių ir kitur nukritusius laidus, būtina nedelsiant kreiptis LESTO telefonu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Norint išvengti elektros poveikio, kai ant šlapios žemės ar žolės yra nukritęs nutrauktas elektros linijos laidas, reikia eiti smulkiais žingsneliais, statant kuo arčiau koją prie kojos arba šokinėti ant vienos kojos. Jei elektros linijos laidas užkristų ant automobilio esant jame, iš jo negalima išlipti įprastu būdu. Kad nebūtų sukurta elektros grandinė ir žmogus nepatirtų elektros smūgio, iš automobilio reikia iššokti abiem kojomis, nesiliečiant prie metalinių detalių. Likus automobilio viduje reikia stengtis nesiliesti prie metalinių detalių.

„LESTO specialistai nuolat seka orų prognozes ir planuoja savo veiksmus bei priemones, kurios panaudojamos prasidėjus elektros tiekimo sutrikimams. Labai svarbu, kad ir patys gyventojai laiku vykdytų pareigas ir apgenėtų savo želdinius, augančius šalia elektros oro linijų, kad šie audros metu nepažeistų elektros laidų ir jų atramų“, – teigia E. Pareigis.

Norint padėti žmogui, nukentėjusiam nuo elektros srovės, pirmiausia būtina laikytis atsargumo – išjungti elektros prietaisą ir elektros srovę galima tik tuo atveju, jei nėra grėsmės nukentėti. Pastebėjus, kad žmogus patyrė elektros smūgį (elektros šoką), saugumo priemonių būtina imtis kuo skubiau – žmogui dar galima išgelbėti gyvybę. Elektros šokas gali sustabdyti žmogaus širdies darbą, nudeginti ar lemti raumenų susitraukimą, bet skubi pagalba gali padėti žmogui. Suteikti pirmąją pagalbą gali tik tie, kas tiksliai žino, kaip tai padaryti. Bet kokiu atveju pirmiausia būtina iškviesti greitąją pagalbą.

„Įvykus elektros iškrovai, pirmiausia apsaugokite save ir netoliese esančius žmones nuo galimybės patirti daugiau elektros smūgių. Nesilieskite prie žmogaus, kuris ką tik nukentėjo – jo kūnu dar gali tekėti elektros srovė. Atitraukti nukentėjusįjį nuo elektros srovės šaltinio galima tik stovint ant sausos lentos ar sausų rūbų, viena ranka. Rankas apsaugokite sausomis pirštinėmis ar sausu drabužiu. Tempti nukentėjusįjį patartina laikant už drabužių, neliečiant jo kūno“, – teigia E. Pareigis.

Perkūnija sukelia elektros įtampos svyravimus

Nors daugelis namų nuo žaibo išlydžio yra apsaugoti žaibolaidžiais, tačiau esant žaibo išlydžiams jie neapsaugos pastato viduje esančios elektroninės aparatūros nuo trumpalaikių įtampos padidėjimų. Atmosferiniai viršįtampiai atsiranda, kuomet žaibo išlydis pataiko į elektros tinklo įrangą arba netoli jos. Buitinei technikai pavojingi ir pusantro kilometro atstumu susidarantys žaibo išlydžiai.

„Žaibo išlydžio srovė sukelia labai stiprų, greitai besikeičiantį magnetini lauką, kuris elektros tinklo laidininkuose indukuoja nuo keleto iki keliolikos dešimčių kilovoltų įtampas. O kompiuterių, televizijos, radijo imtuvų, vaizdo aparatūros ir kitų buitinių prietaisų atsparumas viršįtampiams paprastai neviršija 1,5 kilovolto. Norint apsaugoti brangią elektroninę įrangą nuo nepageidautinų viršįtampių, perkūnijos metu būtina ją išjungti iš elektros tinklo arba naudoti viršįtampių ribotuvus“, – aiškina E. Pareigis.

Viršįtampių problema itin aktuali senesniuose statiniuose. Naujuose statiniuose apsauga nuo žaibų paprastai turi būti įrengiama laikantis statybos techniniame reglamente apibrėžtų žaibosaugos priemonių reikalavimų.

„Gyventojai, kad užtikrintų namų saugumą, perkūnijos metu turėtų stengtis nesinaudoti, o dar geriau – išjungti namuose esančius elektros prietaisus iš maitinimo šaltinių, neliesti metalinių pastato konstrukcijų ar kitų metalinių daiktų. Taip pat uždarykite duris, langus ir orlaides, ventiliacijos ir kitas angas, perkūnijos metu nestovėkite prie langų, sienų, krosnių, židinių“, – teigia E. Pareigis.

Lauke perkūnijos metu ypač pavojinga naudotis elektros prietaisais – žoliapjovėmis, elektriniais pjūklais, vandens siurbliais, kalbėtis mobiliuoju telefonu ir panašiai. Reikėtų vengti pavojingų vietų – nesislėpti mažose pašiūrėse ar pastogėse, po pavieniais medžiais.