Žaibų sezonas mūsų šalyje paprastai tęsiasi nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Labiausiai jis skriaudžia Rytų Lietuvą, o pajūrį patausoja. Vis dėlto bendra statistika neguodžianti: dienų su perkūnijomis sparčiai dažnėja, jos agresyvėja ir kasmet reikalauja aukų. Šiemet dėl žaibo iškrovų Lietuvoje jau kilo 26 gaisrai, 8 iš jų - gyvenamuosiuose namuose.
Pasak specialistų, žaibų išvengti neįmanoma, tačiau apsisaugoti - galima.
Birželį žaibai sukėlė 12 gaisrų
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (KAPGV VPPS) vyriausioji specialistė Daiva Gorpinko "Vakarų ekspresą" informavo, jog šiais metais dėl žaibo iškrovų kilę gaisrai visiškai suniokojo keturis ūkinius pastatus, septynis sugadino. Aštuoni gaisrai kilo individualiuose gyvenamuosiuose namuose.
"Dėl žaibo iškrovos 14 gaisrų kilo gegužę, birželį - 12. Laimei, žmonės nenukentėjo", - sakė Daiva Gorpinko.
Ar visais šiais atvejais (Lietuvos mastu) buvo įrengti žaibosaugos įrenginiai, specialistė duomenų neturėjo, tačiau paminėjo, kad Klaipėdos apskrityje kilusių gaisrų atveju pastatuose jų nebuvo.
PASAULYJE nuo žaibų kasmet žūva maždaug 3 tūkstančiai žmonių. Apie 100 žaibų kiekvieną sekundę trenkia visuose planetos kampeliuose. "Scanpix" nuotr.
Klaipėdos apskrityje nuo žaibo šiemet gaisrai kilo Agluonėnų seniūnijos Žagarų kaime - sudegė ūkinis pastatas, esantis privačiame sklype, ir Skuodo rajono Aleksandrijos seniūnijos Jedžiotų kaime - gaisras taip pat sunaikino ūkinį pastatą.
Audrų vis dažnėja
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys "Vakarų ekspresui" sakė, jog iki šiol rekordiniais perkūnijų metais galime laikyti 2011-uosius.
KAMUOLINIS žaibas ilgai laikytas žmonių fantazijomis, tačiau atsiradus stebėjimo kameroms, filmuota medžiaga paneigė abejones. Lietuvoje tokio tipo žaibų nėra nufilmuota. Saugos priemonių nuo jo taip pat beveik nėra. "Fotolia" nuotr.
"Lietuvoje per metus vidutiniškai sulaukiame nuo 19 iki 30 dienų su perkūnija - tai užfiksuota per 30 pastarųjų metų. Tačiau 2011-aisiais tokių dienų būta apie 40."
Minėtais metais žaibai pridarė daug nelaimių: Tauralaukyje supleškino gyvenamąjį namą, kuriame buvo įrengtas žaibolaidis (šeimininko įsitikinimu, tąkart pasidarbavęs kamuolinis žaibas), Telšiuose nutrenkė šieną vežimu vežusį žmogų, Raseinių rajone - pavėsinėje sėdėjusį ir mobiliuoju telefonu kalbėjusį jaunuolį, Šilutės rajono kaimuose sudegino du ūkinius pastatus...
"Prieš metus įdiegėme žaibų aptikimo sistemą, ir kol kas tiksliai duomenų palyginti negalime, tą darysime ateityje, tačiau iš turimos statistikos akivaizdu, kad audrų su perkūnijomis mūsų krašte sparčiai dažnėja", - sakė J. Kilpys.
Sprogstantis ugnies kamuolys
Meteorologo teigimu, kamuolinių žaibų Lietuvoje nėra nufilmuota - užfiksuoti tik žodiniai gyventojų liudijimai.
Žmonės pasakoja matę ugnies stulpus, švytinčius, kibirkščiuojančius sferinius objektus nuo centimetro iki kelių metrų skersmens, kurie be garso įlekia pro langą, kaminą ar net rakto skylutę, o viduje susprogsta. Apie panašų atvejį 2011 m. pasakojo ir Mindaugių kaimo (Joniškio r.) gyventojas: netikėtai prasidėjus perkūnijai, kažkas sublyksėję, pasigirdęs didžiulis trenksmas, ir oranžinis degantis kamuolys, įsmukęs per virtuvės lango orlaidę, nukritęs jam ant kojų. Drabužiai užsiplieskę ugnimi - laimei, juos užgesino atbėgę kaimynai.
Po patirto įvykio žmogui suparalyžiavo kojas. Medinis namas neužsidegė, tik sugedo visi elektros prietaisai bei instaliacija.
"Apskritai iki 20 amžiaus pabaigos kamuolinis žaibas buvo laikomas žmonių fantazija. Tik kai atsirado stebėjimo kameros ir jos nufilmavo šį reiškinį, toks žaibas buvo pripažintas realiai egzistuojantis. Jo fizikinė prigimtis iki šiol nėra žinoma, nors versijų yra begalė", - komentavo specialistas J. Kilpys.
Manoma, kad kamuolinis žaibas pasirodo, kai audra baigiasi - su paskutiniais linijiniais žaibavimais. Jis gali patekti į pastatą per bet kokią angą, netgi pro rakto skylutę. Susidūręs su kliūtimi sprogsta.
Liudytojai teigia matę, kaip kamuolinis žaibas sklandė ore arba perėjo kiaurai medį, metalą ir jų nepažeidė, dar kiti - kad kietas medžiagas tiesiog ištirpdė. Žmonių pasakojimu, toks žaibas juda bėgančio žmogaus greičiu ir šviečia kaip paprasta lemputė.
Priešgaisrinės priežiūros vyriausioji specialistė D. Gorpinko pastebėjusiems kamuolinį žaibą pataria nejudėti, kad nesukeltų oro srovių, kurios gali žaibą pritraukti. "Kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, uždarykite langus, duris, dūmtraukius, pasirūpinkite, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2-2,5 mm skersmens gardele su 3-4 kv. cm akutėmis", - patarė specialistė.
Iš giedro dangaus?
Hidrometeorologijos tarnybos specialistas J. Kulpys paneigė liaudies teiginį, jog žaibas du kartus į tą patį medį netrenkia: "Šis senas posakis turbūt turi labiau perkeltinę prasmę, o ne tiesioginę. Kaip specialistas, to garantuoti negalėčiau." Paklaustas, ar tikrai perkūnas gali nutrenkti ir iš giedro dangaus, pokalbininkas sakė: "Iš dalies - taip. Žaibuoti gali ir nelyjant lietui - audros debesims susiformavus ir už 10 kilometrų. Vis dėlto artėjančios grėsmės ženklai matyti iš tolo."
NEGALIMA. Specialistai stebisi, kad daugelis žmonių šiais laikais nežino arba nepaiso saugos taisyklių, kurių reikia laikytis žaibuojant. Prieš porą metų perkūnas Lietuvoje nepagailėjo mobiliuoju telefonu kalbėjusio jaunuolio. "Fotolia" nuotr.
Ką daryti poilsiautojams, kurie ką tik atvyko į kempingą, pasistatė palapinę, įsikūrė ir staiga išvydo artėjant vis tamsėjančius audros debesis?
"Griaudint perkūnijai miške būti labai pavojinga - gali užvirsti medžiai. Negalima ir kalbėti mobiliuoju telefonu, būti arti elektros prietaisų, arti aukštų objektų. Saugiausia vieta - automobilis", - vardijo J. Kulpys ir pridūrė: jeigu audra užklupo keliaujant transporto priemone - sustokite šalikelėje. Taip žaibui paliksite mažiau šansų trinktelkti. Beje, jeigu ir trinktelės į automobilį - žmonės nenukentės.
Prisėskite ant akmens
Pokalbininkas suabejojo, ar gali einantį keliu žmogų nuo žaibo apsaugoti guminė avalynė. "Jeigu perkūnija užklupo einant, būtina sustoti, suglausti kojas ir nejudėti, mat žaibo kirčio pasekmės priklauso nuo to, pro kur jis įeina ir pro kur išeina."
KAPGV VPPS vyriausioji specialistė D. Gorpinko pridūrė, jog pavojinga dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis, bėgti, slėptis po aukšta stogine arba kalvos viršūnėje, būti šalia metalinio aptvaro.
"Palūkėkite, kol praeis perkūnija, nedidelėje lomoje (įduboje), giraitėje arba stataus šlaito papėdėje. Jei esate lygioje vietoje - pritūpkite arba atsisėskite ant akmens."
Kartais nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose. "Žaibui pataikius į medį, žaibo srovė sukelia didelį įtampos kritimą jo įžeminimo varžoje ir galimas atvirkštinis išlydis nuo medžio į po juo esančius žmones. Be to, po medžiu žemės paviršiuje atsiranda dideli potencialų skirtumai, - pasakojo D. Gorbenko. - Visi šie veiksniai gali sukelti žmogaus mirtį arba gyvūno kritimą. Todėl visais atvejais slepiantis po medžiu atstumas tarp medžio kamieno ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau, jei jis bus 8-10 m."
Žmogus, kuris perkūnijos metu būna pastate, turi žinoti ne tik tai, kad negalima naudotis elektriniais prietaisais, telefonu, bet ir liesti vandentiekio kranus, būti šalia dūmtraukių, krosnių arba stambių metalinių daiktų. Anot vyr. specialistės D. Gorbenko, reikia vengti visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį, ypač kai nesate apsaugoję žaibolaidžiais: "Pataikius žaibui į pastatą, galimi išlydžiai viduje nuo pastato sienų ir stogo."
Gydomoji galia
Maždaug prieš dešimtmetį pasaulio naujienų televizijos parodė pagyvenusį austrą, į kurį trenkė žaibas. Nuo gimimo buvęs aklas 70-metis praregėjo.
Yra daugybė liudytojų pasakojimų, kaip žaibai išgydė ligas. Viena jų užrašyta ir vokiečių filosofo Imanuelio Kanto dienoraščiuose.
Autorius aprašo, kaip jo bičiulis, paralyžiuotas bavarų profesorius Hansas Kronachas pietavo su namiškiais. Artėjant audrai, jis paliepęs tarnui uždaryti langines, tačiau šį, žengtelėjusį durų link, sulaikęs žaibas, kirtęs kiaurai sieną. Antrasis smūgis tekęs profesoriaus žmonai - ši lėkte išlėkusi iš degančio krėslo. Kronachas, negalėjęs judėti, sėdėjęs ir stebėjęs, kas vyksta. Atsipeikėjusi sutuoktinė į kamuolinį žaibą paleidusi Bibliją, šis susiplojęs kaip blynas, sudūzgęs tarsi bičių avilys, tačiau išsilaisvinęs ir trenkęs Kronachui per galvą. Ponia Kronach, pamaniusi, kad sutuoktinis nualpo, pakišusi jam po nosimi druskos. Tada profesorius atsistojęs ir ėmęs vaikščioti po salę...
"Iki šiol jis fanatiškai tyrinėja dangaus elektros ypatybes, mat yra tikras jos gydomąja galia ir tuo, kad ateityje ji atneš nemirtingumą", - rašo I. Kantas.
Gydomosios žaibo galios fenomenas aiškinamas tuo, kad daugelis ligų yra ne somatinės, o psichologinės kilmės, ir didelis sukrėtimas tarsi paleidžia sudėtingą, dar neištirtą, mechanizmą, padedantį organizmui persitvarkyti. Iš šios hipotezės kilo elektros šoko terapija.
Tikėk-netikėk
Liudytojai pasakoja, kad 1964 m. Darbėnų bažnyčioje blykstelėjusi šviesa ir smarkiai trenkęs perkūnas. Žaibas esą įlėkęs pro atdarą bažnyčios langą į vidų. Vieną moterį užmušęs, kitas dvi sužeidęs. Bažnyčia tąkart nenukentėjusi.
1856 m. žurnale "Scientific American" pasirodė straipsnis, kurio autorius teigė, jog Kensingtono mieste, Naujojo Hempšyro valstijoje (JAV), žaibo iškrova, trenkusi į žemę, iškasė 3 metrų gylio bei 30 cm pločio šulinį, kuris iškart prisipildė švarutėlio vandens.
Prieš keletą metų užsienio spaudoje buvo aprašyta kita neįtikima istorija, kuri nutiko Kroatijoje, Zadaro mieste, 27 metų Natašai Timarovič. Rytą mergina stovėjo vonioje ir valėsi dantis, o už lango siautė audra. "Aš kaipsyk pasilenkiau prie krano, kad išsiskalaučiau burną, ir staiga pajutau stiprų elektros smūgį. Kas buvo po to, blogai prisimenu. Man vėliau pasakojo, kad žaibas pateko į vandentiekio vamzdį ir, perėjęs jį, trenkė man tiesiai į burną. Aš pajutau, kaip jis perėjo per mano liemenį, daugiau nieko neatsimenu." Miesto ligoninės, kur Nataša buvo skubiai nugabenta išdegusia burna, gydytojai paaiškino: "Ji buvo apsiavusi guminėmis šlepetėmis, ir elektros iškrova, užuot išėjusi į grindis per kojas, išėjo per nugarą, - paaiškino medikai. - Drėgna vonios užuolaida, prie kurios ji prisilietė tą akimirką, atstojo įžeminimą."
Kai kurie žmonės sugeba kaip reikiant supykdyti dangų... Britų spauda rašo, jog 1918 m. toks majoras Samerfordas kovos lauke buvo nukautas žaibo: numestas nuo žirgo ir suparalyžiuotas nuo juosmens žemyn. Jis atsistatydino iš kariuomenės ir apsigyveno Vankuveryje. Tačiau žaibas vėl jį surado 1924 m., kai sėdėjo prie upės su trimis draugais, ir suparalyžiavo dešinę jo kūno dalį. Trečiąkart Samerfordą perkūnas trenkė 1930 m. ir paralyžiavo visiškai. Po dvejų metų majoras mirė. Tačiau tuo viskas nesibaigė: 1934 m. vasarą žaibas trenkė į jo kapą Vankuverio kapinėse.
Prieš keliolika metų neįtikima istorija nutiko viename Uljanovsko srities kolūkyje. Šeima vakarieniavo, prasidėjo perkūnija. Žaibas įlėkė pro atvirą langą ir užmušė vieną šeimos narį. Užmuštasis liko sėdėti savo vietoje ir kiti šeimos nariai, nieko neįtardami, valgė toliau. Tik po keliolikos akimirkų jie pastebėjo, kad užmuštasis nieko nevalgo...
ŽINOSI - PRAVERS
Perkūnijos metu saugiausia yra pastate, tačiau jame nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandentiekio kranų, nebūkite šalia dūmtraukių, stambių metalinių daiktų.
Žaibas laikinai paralyžiuoja diafragmą ir plaučius. Jeigu pamatėte, kad į žmogų trenkė, ir jis turi gyvybės požymių, skubiai darykite jam dirbtinį kvėpavimą.
---------------
Ar žinote, kad...
* Pasaulyje kiekvienai dešimčiai milijonų žmonių tenka penki žaibo pataikymai. Iš jų vienas - mirtinas.
* Lietuvoje apie 70 proc. dienų su perkūnija būna nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio.
* Pajūrio rajone perkūnijų beveik kasmet pasitaiko ir žiemą.
* Kartais žaibas, trenkęs į žmogų, "atjungia" tam tikras smegenų dalis, todėl auka įgyja neįprastų gebėjimų.
* Linijinio žaibo vidutinis ilgis - apie 9,5 km.
* Tikimybė pamatyti kamuolinį žaibą lygi 0,01 proc.
* Žemėje vienu metu egzistuoja nuo 100 iki 1000 kamuolinių žaibų.
* 86 proc. iš visų žaibo trenktų žmonių - vyrai. Tyrėjai spėja, jog dėl to kaltas testosteronas.
* 1998 m. Konge per futbolo rungtynes žaibas nutrenkė visą 11 futbolininkų komandą.
* Pastarųjų metų geografinio žaibų žemėlapio analizė parodė, kad žaibas į tą pačią vietą gali trenkti toli gražu ne vieną kartą.
Rašyti komentarą