Pomidorų auginimas plėveliniuose šiltnamiuose

Pomidorams drėgmės daugiausia reikia žydėjimo, vaisių mezgimo, jų augimo metu, ypač iki nokimo pradžios. Drėgmės perteklius taip pat žalingas, nes šaknims gali pritrūkti oro. Pomidorų augavietės dirvos paviršius turi būti sausas, tačiau giliau, augalų šaknų zonoje, drėgmės neturi stigti. Jeigu 10 cm gylyje paimtos ir suspaustos žemės sauja atlenkus pirštus subyra - ji per sausa.

Laistykime retai, bet gausiai, iš ryto. Tada šiltnamį gerai išvėdinkime, kad iki vakaro spėtų apdžiūti ne tik pomidorų lapai, bet ir grunto paviršius. Laistyti dera reguliariai.

Perdžiūvusioje dirvoje padidėjus trąšų koncentracija gali augalams pakenkti. Tokią dirvą palaisčius, pomidorų luobelė nespėja augti su vaisiumi ir trūkinėja. Perdžiūvusią dirvą laistykime per kelis kartus, kad ji sudrėktų palengva. Nelaistykime pomidorų po genėjimo tą pačią dieną.

Temperatūra

Pomidorų derėjimo metu saulėtomis dienomis tinkamiausia temperatūra - 24-26 laipsn., apsiniaukusiomis - 20-22, o naktimis - 17-19 laipsnių šilumos. Dirvos temperatūra turi būti 18-20 laipsnių. Oro temperatūrai nukritus žemiau 10-12 laipsn. pomidorų žiedai nustoja megzti vaisius, o pakilus per 30 laipsnių, vaisių augimas sulėtėja, dar aukštesnėje - jie nustoja augę, nubyra neužsimezgę žiedai.

Temperatūrą šiltnamyje reguliuokime vėdindami ir laistydami. Pomidorų žiedai neišvėdintame šiltnamyje dėl per didelės santykinės oro drėgmės blogai apsivaisina. Pomidorai skersvėjų nebijo. Tad langus karščių metu atidarykime iš visų pusių. Galima pakelti nuo žemės šiltnamių šoninę plėvelę. Jeigu ir paminėtos priemonės nepadeda - tenka vandeniu palaistyti grunto paviršių ir apipurkšti pomidorų lapus. Nuo didelio temperatūros svyravimo trūkinėja pomidorų vaisiai. Tad vėsiomis naktimis šiltnamių langus uždarykime. Rytais saulutei pašildžius iš lėto vėl atverkime, pradžioje - nuo saulės pusės.

Tręšimas

Jeigu šiltnamio gruntas nebuvo pakankamai patręštas organinėmis trąšomis, pomidorus papildomai tręškime kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje, be pagrindinių maisto medžiagų, esti ir mikroelementų.

Apie papildomo pomidorų tręšimo reikalingumą galima spręsti ne vien pagal dirvožemio tyrimo duomenis. Patys augalai gali parodyti, ko jie stokoja. Dažniausiai jiems trūksta pavienių maisto elementų, todėl pasiteisina tręšimas vienanarėmis trąšomis. Jeigu pomidorų stiebai ploni, o lapai pašviesėję, apatiniai gelsta - augalams trūksta azoto. Augalai jo daugiausia sunaudoja augindami vaisius. Patręškime amonio salietra (20g/kv. m). Jeigu augalai labai vešlūs, lapai spirališkai sukasi - jie azotu patręšti. Šiuo atveju tarpueilius pamulčiuokime lapuočių medžių pjuvenomis arba šiaudų kapojais.

Augalai nustoja augti, esti maži, ploni, jų vaisiai blogai užsimezga, lėtai auga bei noksta, kai jiems trūksta fosforo. Stiebas ir lapkočiai pasidaro violetinei rudi. Dėl fosforo trūkumo taip pat sutrinka augalų mityba azotu, todėl pasireiškia ir jo trūkumo požymiai. Šiuo atveju geriausia greitoji pagalba - augalų lengvai pasisavinamas kristalinas. Pasirinkime turtingesnį fosforo ir išberkime po 20-30 g/kv. m. Jį būtinai įterpkime į dirvą.

Pomidorus, kurių lapai raukšlėti, ūgliai trapūs, žiedpumpuriai byra, - nedelsdami patręškime kalio sulfatu (20- 40 g/kv. m). Labai svarbu, kad kalio netrūktų vaisių nokimo metu. Jo stokojant, vaisiai lėtai ir nevienodai noksta, vienas šonas gali būti prinokęs, o kitas - su pageltusiomis ar net žaliomis dėmėmis. Tokie vaisiai nebūna skanūs.

Jeigu apatiniai pomidorų lapai gelsta, išryškėja tik žalios jų gyslos - išberkime po 20-40 g/kv. m magnio sulfato. Magnis pagerins ir fosforo pasisavinimą.

Augalus geriau tręšti tirpalais. Galima maišyti kelių rūšių trąšas, tačiau tirpalo koncentracija neturi būti didesnė kaip 0,5 proc. (500g trąšų/100 litrų vandens). Tirpale negali būti daugiau 0,2 proc. azoto. Tiktai magnis "nedegina" šaknų. Jį naudojant, bendra tirpalo koncentracija gali siekti iki 0,7 proc.

Derėjimo metu augalams reikia daugiausia maisto, todėl formuojantis užuomazgoms papildomai tręškime kas 10-12 dienų. Retas, gausus tręšimas augalams žalingas. Prieš tręšdami dirvą būtinai palaistykime.

Kitos priemonės

Pomidorai geriau megs vaisius, jeigu jų žiedadulkes paskleisime du kartus per savaitę papurtydami virvutes arba vielas, prie kurių pririšti augalai. Žiedadulkės geriausiai byra tarp 11 ir 15 valandos.

Pomidorų vaisius skinkime vos pradėjus jiems rausti arba gelsti ir baikime nokinti dėžėse. Nuskynę aukštaūgių pomidorų pirmųjų kekių vaisius, nuskabykime ir žemiau esančius lapus - augalai geriau vėdinsis. Per savaitę nuo augalo nuskinkime ne daugiau kaip po 2-3 lapus. Neskinkime sveikų lapų nuo žemesnių augalų, ypač stambiavaisių. Pomidorai gerai derės, kai ant jų liks ne mažiau kaip po 15-20 lapų. Todėl nuo vidutinio aukščio veislių pomidorų stiebų nuskinkite tik ligotus, džiūvančius lapus.

Neleiskime augalams pasiekti neaukštų plėvelinių šiltnamių stogo. Susidarius 6-7 žiedinėms kekėms, nuskinkime augalų viršūnes, virš paskutinio žiedyno palikdami po 2-3 lapus. Bendras derlius nuo stiebų patrumpinimo nesumažės, nes vaisiai užaugs stambesni, suspės sunokti paskutiniai.