Maitinti ar nemaitinti gulbių žiemą? Mokslininkai turi atsakymą

Kokius paukščius ir kaip galima lesinti žiemą, Alfa.lt pasikalbėjo su Lietuvos ornitologų draugijos narys Gediminas Petkus. 

Vandens paukščių jokiu būdu nereikia maitinti – nei gulbių, nei ančių. Kai iškris gausiai sniego ir užšals tvenkiniai ir ežerai, net tuomet jų tikrai nereikia maitinti, nes tokiais atvejais paukščiai norės pasilikti ir niekur neišskris, o jiems būtų saugiausia iš tokių tvenkinių, kurie užšąla, perskristi į didesnes Lietuvos upes, kurios taip greitai neužšąla – Nerį ar Nemuną.

Lietuvos ornitologų draugija labai prašo šiuo metu nelesinti vandens paukščių. Tačiau galima lesinti smulkiuosius paukščius.

Pasak ornitologo, vandens paukščių nereikėtų lesinti ir kitais metų laikais, išskyrus ypatingus atvejus, apie kuriuos ornitologai praneša visuomenei, kviesdami prisidėti.

„Būna tokių atvejų, kai užšąla ir didžiųjų upių pakrantės, gulbėms tampa sunku surasti vandens augalų, kuriais maitinasi, ar antims rasti lesalo. Tokiais atvejais prie tų didžiųjų upių galima paukščiams padėti, tačiau tik tuomet, kai užšąla krantai, temperatūra nukrenta tikrai žemai“, – pasakojo gamtos specialistas.

Termometro stulpeliui nukritus žemiau nei 20 laipsnių, Kaune, prie Žemųjų Šančių, kur žiemoja bene didžiausios Lietuvoje gulbių nebylių ir didžiųjų ančių sankaupos, žmonės kviečiami prisidėti ir palesinti paukščius. Jiems tinkamiausias maistas – kviečių grūdai, avižos. Paukščiai maitinami paberiant jiems lesalo prie kranto, specialistai įspėja, kad ant ledo lipti nereikėtų.

Pasak G. Petkaus, ypač paukščiams kenkia tie „skanėstai“, kuriuos žmonės jiems maitinti renkasi dažniausiai – miltiniai kepiniai ir ruginė duona.

„Ypač pavojinga duona, kuri gaminama iš rugių, nes paukščių gurklė nuo to rūgsta. Batonuose, kurie dažnai perkami pigiausi, būna ne tik kviečių, bet ir kitų pridėtinių dalykų, kurie gali pakenkti. Apskritai smarkiai penint paukščius, ypač pavasarį, prieš perėjimo sezoną, jiems daroma didelė žala. Dėl permaitinimo gali sutrikti ir hormonų veikla“, – aiškino ornitologas.

Atėjus žiemai, visus, norinčius pagelbėti paukščiams, specialistai ragina statyti lesyklas ir net kelti inkilus.

„Šiomis dienomis, kai šiek tiek pašalę, kai dienos trumpos, galima lesyklėlėje paberti lesalo. Smulkieji paukščiai neatsisakytų saulėgrąžų – svarbiausia, kad būtų be prieskonių. Gali būti ir su lukštais – tokias labiau mėgsta žaliukės ir zylės, o be lukštų – karklažvirbliams ir naminiams žvirbliams. Saulėgrąžos taip pat neturėtų būti keptos“, – aiškino paukščių specialistas.

Žiemą smulkiuosius paukštelius taip pat galima maitinti žemės riešutais. Gyvenantys nuosavame name gali tiesiog paberti saulėgrąžų ir riešutų nukasę sniegą. Tokiu būdu net nereikia statyti lesyklėlės – mažieji skraiduoliai patys susiras lesalo kieme. Paukščiai mieliau atskrenda lesti nuo žemės, nes taip jaučiasi saugiau.

Taip pat, esant dideliems šalčiams, mažiesiems paukšteliams gali padėti pakabinta paltis lašinių, tačiau ir jie turėtų būti nerūkyti, be druskos ir kitų priedų. 

Geriau kelti inkilus

G. Petkus dalinasi užsienio praktikomis: daugumoe šalių paukščių lesinimas yra uždraustas, o kai kuriose gali užtraukti ir nemenką baudą.

„Didžiojoje Britanijoje, net Lenkijoje kai kur prie vandens telkinių yra įrengtos lentelės, kad paukščių negalima lestinti. Taip galima pakenkti ne tik paukščiams, bet ir aplinkai – tvenkiniai ir kūdros gavusios daug biogenų iš paukščių išmatų tiesiog užanka“, – sako ornitologas.

Jis siūlo vietoje gulbių ir ančių lesinimo padėti smulkiesiems paukščiams.

„Inkilus galima kelti net iš šiuo metu, tam tinkamas laikas praktiškai visi metai. Inkilai ne tik perėjimui – juose paukščiai gali nakvoti, ypač šaltesnę žiemą. Vieni ant šakų tupi, kiti į balkonus skrenda, na o treti renkasi inkilus nakvojimui“, – pasakojo specialistas.

Ornitologas akcentuoja, kad tokiu būdu galima padėti ir grįžtantiems paukšiams, kurie parskridę ras įkeltus inkilus ir juose kursis.

„Kai pradeda kelti inkilus gegužę birželį, tai gali būti nelabai gerai. Nes žmonės atvažiuoja į parką ir kelia inkilėlį dažniausiai ten, kur paukščiai jau gyvena inkiluose. Tame papildomame name kitą kartą atskrenda ir kitos rūšys.

O kuomet paukščiai jau būna pasiskirstę teritoriją, jiems papildomas stresas dėl keliamos sumaišties“, – pasakojo specialistas.