Keletas organinės sodininkystės paslapčių

Mulčias žudo piktžoles ir sulaiko drėgmę

Kaip apleistą, neįdirbtą lauką paversti tinkamu daržui? Visų pirma - jokių chemikalų! Tiesiog visą sklypelį reikia apkloti kartono dėžių lakštais (pigu!), prislėgti plytomis ir palikti 8 mėnesiams, kad piktžolės "uždustų" (senu kilimu pavyksta "uždusinti" net garšvas).

Taip paaiškėja ir mulčiavimo nauda: mulčiu ne tik ginamasi nuo piktžolių, bet ir palaikoma drėgmė. Tad mažiau laistoma - mažiau organinių medžiagų išplaunama. Daržininkai raginami mulčiuoti augalus visomis įmanomomis medžiagomis: kompostu, pjuvenomis, spygliais, smulkinta medžio žieve, net popieriaus atliekomis ar akmenukais (alpinariume).

Kvadratinės pėdos pranašumai

Amerikoje labai žavimasi kvadratinės pėdos būdu: 1,20 m pločio lysvė padalijama į 16 kvadratų (30x30 cm) ir į kiekvieną pasodinama po vis kitokį augalą. Žemė naudojama labai intensyviai, tad visada reikia turėti kelis paaugintus daigus, kad būtų galima pasodinti į atlaisvintą kvadratą. Tačiau pastebėta, kad tokios lysvės kraštai greitai perdžiūva, tad ji aptverta lentomis, o į tarplysvius pripilta medžio žievės, kad žemė sulaikytų drėgmę ir nebūtų stipriai mindoma.

Kuo geras šis būdas? Didžiausia nauda ta, kad daržo kenkėjai apgaunami: vos įsismagina graužti patikusį augalą, greta išauga toks, kurio kvapas gena lauk. Taip neišsivysto naujos populiacijos. Juk labiausiai kenkėjai dauginasi ten, kur auginamos monokultūros, tad ir chemikalų ten tenka naudoti daugiausiai. Jau seniai daržininkai pastebėjo, kad prieskoniniai augalai ir kai kurios gėlės atbaido kenkėjus, tad patartina lysves puošti medetkomis, serenčiais, mairūnais, melisa, ramunėlėmis, vaistiniu skaisteniu.

MULČIUOKITE ir dar kartą mulčiuokite. Nauda akivaizdi: esant sausam orui mulčias neleidžia greitai išgaruoti drėgmei, esant lietingam orui - neužsistovi vanduo, nes jį sugeria, mažiau auga piktžolės, padidina dirvoje humuso kiekį.

Komposto bioaktyvatoriai

Dirva gerinama tik lapų ir virtuvės atliekų kompostu. Mes dažnai suverčiame atliekas į krūvas ar dėžes ir laukiame, kol susidarys kompostas. Tie, kurie imasi organinės žemdirbystės ir remiasi Rudolfo Štainerio antroposofija, žino, kad jis tik tada būna geras, kai fermentacija skatinama specialiais žolių antpilais - vadinamaisiais biomechaniniais aktyvatoriais. Mūsų krašte jau pasirodė panašūs preparatai: penakas, simbiontas, humistaras, tačiau mažai ką apie juos žinome, net baidomės.

Paprasčiausios priemonės - visai po ranka. Tai taukės lapai arba taukės, dilgėlių ir asiūklių mirkalas, kuriuo sulaistomas besiformuojantis kompostas. Labai tinka kraujažolių, bitkrėslių mirkalai. Ir kitos žolės, paraugintos apie 7-10 dienų vandenyje kartu su kibiru karvių ir arklių mėšlo, tampa puikia skysta trąša šiltnamio augalams, tik ją būtina atskiesti (1:50). Augalai gauna ne tik skysto azoto, bet ir kalio (jo daug asiūkliuose) bei mikroelementų. R. Štainerio sekėjai mano, kad tokie bioaktyvatoriai augalus veikia panašiai kaip homeopatiniai vaistai žmogų.

GARŠVĄ sodininkai žino kaip vieną iš įkyriausių piktžolių, nes ji sugeba ataugti iš smulkių šaknies fragmentų. Užkloję garšvų augimo vietą senu kilimu ar kartoninėmis dėžėmis 8 mėnesiams, galite atsikratyti šių įkyruolių.

Kaip organinę žemdirbystę propaguojantys žmonės kovoja su kenkėjais?

Jokių purškalų! Nebent seniai pripažintu Bordo skysčiu nupurškiamos trečiametės braškės, kai po derliaus nupjaunami jų lapai. Nuo morkinės musės jos pridengiamos agroplėvele, o šliužai, kuriuos tenka gaudyti net naktį, lengvai sulipa į arbūzų ar melionų žieves arba indelius su alumi.

Jei jums rūpi augalų įvairovė ir sveikata, pabandykite juos derinti ir laikytis rotacijos: į tą pačią lysvę sodinkite tik po 3-4 metų (česnakus - ne anksčiau kaip po 5-7 metų), po lapinių auginkite gumbinius. Reikia žinoti, kad pupelės, žirniai, agurkai, bulvės, gūžinės salotos, ridikėliai, pomidorai, braškės pakenčia ir rūgštesnę dirvą, o štai salierams, porams, morkoms, česnakams, svogūnams, burokėliams ir kopūstams reikia kalkingos. Tad po trejų metų, išrovus senas braškes, sudeginus arba sukrovus jas į gilią tranšėją, dirvą reikia kalkinti.

Pagal "Sodo spalvas"