Kaip išvengti perdegimo

Terminą "perdegimas" (angl. burnout) daugiau nei prieš 40 metų (1974 m.) pritaikė amerikiečių psichiatras Herbertas Freidenbergeris (Herbert Freudenberger). Šiuo žodžiu jis įvardijo sveiko žmogaus emocinį, protinį ir fizinį išsekimą, kurį sukelia dalykinės komunikacijos perteklius ir kuris pasireiškia bejėgiškumo, beprasmybės pojūčiu. Lietuviškai tai būtų galima apibūdinti žodžiu "persidirbimas".

Anot H. Freidenbergerio, į rizikos grupę pirmiausiai patenka tų profesijų atstovai, kurie intensyviai bendrauja su žmonėmis: gydytojai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, psichologai, policininkai ir pan.

Šiuolaikiniai psichoterapeutai termino "perdegimas" nebetaiko tik darbo sričiai. Pastebėta, kad išsekimas būdingas bet kuriai veiklai. Pavyzdžiui, į rizikos grupę šiandien patenka bet kokį darbą dirbantys tėvai, kurie stengiasi būti ir tobuli darbuotojai, ir tobuli ugdytojai savo atžaloms.

Pastebėta, jog dažniausiai perdega asmenybės, linkusios į aukštus idealus, maksimalų rezultatą, didelę (savi)kontrolę.

3 perdegimo stadijos

"Perdegimas iš esmės yra neatitikimas tarp lūkesčių ir gautų rezultatų savo veiklos srityje", - sako socialinė psichologė Margarita Zamkocian.

Pasak specialistės, išsekimas pirmiausiai pakerta tuos, kurie laikosi idealistinių gyvenimo nuostatų - būtent jos daugumą ir atveda į profesijas, kurias būtų galima pavadinti "padėti žmonėms".

Gelbėti, globoti, rūpintis, padėti. "Tai, be abejo, nuostabu, nes be idealizmo sunku būtų dirbti daugelį darbų, pirmiausiai - socialinį darbą. Idealizmas šiuo atveju - profesijos dalis. Bėda ta, kad padėti pavyksta toli gražu ne visiems. O jeigu pavyksta, toli gražu ne visada sulaukiama adekvataus grįžtamojo ryšio", - sako psichologė.

Adekvatus grįžtamasis ryšys yra būtinas visiems, kurie į darbinę veiklą yra įsitraukę emociškai. Tokio ryšio nebuvimas skatina perdegimą - t. y. kaupiasi nepasitenkinimas ir nuovargis.

"Pervargimo jausmas - pirmoji perdegimo stadija. Vėliau, kad apsigintume, imame blogai galvoti apie tuos, kuriems padedame. Blogėja santykiai - o tai jau antroji stadija. Mokytojai bara vaikus, pardavėjai - pirkėjus, gydytojai - pacientus. Žmogus nori padėti, bet štai kokia bėda: aplink vien "ne tie", vien neverti tokios pagalbos. Bendravimas pasidaro sausas, šiurkštus."

Lieka tik kuo greičiau išrašyti receptą, pravesti pamoką, numesti prekių čekį. Vengiama kontakto, nebenorima net žiūrėti kitam į akis. "Tai asmenybės deformacija. Ji veda prie profesinių nesėkmių (o iš kur bus ta sėkmė, jeigu "padedant" žmonėms - atsiribojama nuo žmonių?) ir dar toliau - galų gale visas pasaulis atrodo neteisingas, nes nuvylė mūsų lūkesčius. "Aš tikėjau, stengiausi, tačiau buvau apgautas..." Tai trečioji perdegimo stadija.

Išsekimas pasireiškia iškart trimis lygiais: emociniu, pažintiniu ir motyvaciniu. Emocinis virsta cinizmu, šiurkštumu, bejėgiškumu ir tuo pat metu - agresyvumu, dirglumu. Kognityvinis - polinkiu viską supaprastinti, stereotipų taikymu, užuot atsižvelgus į konkrečią situaciją. Motyvacinis - entuziazmo praradimu, noru atsiriboti. Kitaip tariant, kai atsikėlęs rytą jautiesi pavargęs nuo darbo, kurio dar nepradėjai.

Pasak psichologės, perdegimo sindromas pasireiškia per kūno simptomus: kai "susuka" nugarą, be priežasties skauda galvą ir pan.

Ką daryti

Vienintelis būdas išvengti išsekimo - profilaktika. Tinkamos visos emocinės savireguliacijos (antistresinės) priemonės, tačiau efektyviausia strategija, pasak M. Zamkocian, yra darbas su mintimis. "Tai nepopuliari strategija - dėl to, kad ji sudėtinga, tačiau išsekimo pagrindas, kaip minėjau, visada yra konfliktas tarp mūsų sumanymų, intencijų, darbo ir to, ką už tai gauname", - sako psichologė.

Todėl būtina apsispręsti dėl to, kas mums išties reikšminga, prasminga, ko mes norime ir dėl ko gyvename. Visa tai ir yra darbas su mintimis. "Tai nelengvas darbas. Čia gali padėti knygos arba gyvas bendravimas su psichoterapeutu - kas nors mums turi atstoti veidrodį ir leisti iš šalies pažvelgti į tai, kas mus erzina, į ką mes reaguojame vienu ar kitu būdu. Dažniausiai paaiškėja, kad problema glūdi ne išoriniame pasaulyje, o mūsų mintyse."

MINTIS

"Įsivaizduokite, jog priėjote dvejas duris: ant vienų užrašyta "Vidutiniškas gyvenimas", ant kitų - "Tobulas gyvenimas". Pirmosios - prabangios, antrosios - niekuo neypatingos. Pro kurias norėsite įeiti? Greičiausiai per pirmąsias. Tačiau atidaręs jas, pamatysite plytų sieną. Bandysite prasimušti - susižeisite.
Tobulumas - didžiausia žmogaus iliuzija. Abstrakcija. Visatoje jis neegzistuoja. Nors žada didelius lobius, visada paaiškėja, kad tai nieko verti blizgučiai.
Pabandykite atidaryti antrąsias duris. Jūs būsite nustebintas."

Deividas Barnsas (David Burns)