Kaip išvalyti kaminą?

Net pats menkiausias kamino užsiteršimas suodžiais jau turi įtakos židinio ar krosnies tinkamam eksploatavimui. Jei neturite galimybės pasinaudoti kaminkrėčių paslaugomis, nesunkiai tai galite atlikti ir patys. Beje, kaminą valyti iš apačios yra kur kas patogiau, nei užsiropštus ant stogo, taigi kiekvienas statomas kaminas privalo turėti tokią ertmę apačioje.

Jei židinį ar krosnį kūrenate aukštos kokybės anglimi, briketais ar gerai išdžiūvusiomis malkomis, tai kaminas ilgesnį laiką išliks švarus

Valymas specialiu šepečiu

Mechaninis kaminų valymas - pats seniausias, tačiau pats patikimiausias būdas. Tam naudojamos laiko patikrintos paprastos priemonės: šepečiai, metaliniai svarsčiai ir pan. Šepečius geriau nusipirkti skirtus būtent kaminams valyti, su iš kelių dalių sudedamu kotu; jų būna įvairių formų ir dydžių, universalių, tinkančių tiek metaliniams, tiek plytiniams kaminams valyti.

Prieš pradėdami darbą, išneškite iš patalpos viską, ką galima išnešti, visa kita pridenkite laikraščiais ar audiniu - taip apsaugosite daiktus ir bus lengviau susitvarkyti. Pirmasis kamino valymo etapas - išrinkite visas atskilusias ir nulūžusias jo dalis.

Pirmiausia prie šepečio pritvirtinkite vieną kotą ir įkiškite jį į kamino angą. Įvairiomis kryptimis judindami šepetį, išvalykite pasiekiamas kamino vietas. Po to prijunkite dar vieną kotą ir taip galėsite išvalyti aukščiau esančias apnašas. Junkite kotus tol, kol išvalysite visą kaminą. Būkite atsargūs, jei kamine yra įrengtas deflektorius, galite netyčia jį nutraukti.

Baigę valymo darbą kotus atjunkite vieną po kito, susemkite visas nukritusias apnašas ir beliks sutvarkyti patalpą.

Kiti valymo būdai

Jei kaminas buvo neseniai valytas ir jame nėra daug apnašų, jas pašalinti galima kūrenant drebulių malkomis. Degdamos drebulės sukuria labai stiprią trauką, kuri išstumia pelenus iš kamino. Be to, drebulių karštis - sausas ir stiprus, jame išdžiūva ir sudega dervingos medžiagos, likusios kamine po krosnies kūrenimo spygliuočių malkomis.

Analogiškai veikia ir sausų bulvių lupenų kūrenimas, tačiau gana problematiška būtų suruošti tinkamą jų kiekį.

Dar vienas būdas - valymas cheminiais preparatais. Veikimo priežastis paprasta: dėl tam tikrų medžiagų poveikio suodžiai pasišalina patys arba sudega tiesiog kamine. Tiesa, cheminiai mišiniai nelabai kuo pagelbės ar net apsunkins situaciją, jei dūmtraukis ypač seniai valytas ir yra stipriai užterštas. Paprastai tokie mišiniai naudojami profilaktikai, ir tai geriausia daryti esant drėgnam orui arba iš karto po lietaus.

Prie vieno dūmtraukio (kamino) galima prijungti dviejų krosnių, sumūrytų to paties aukšto viename bute, dūmų kanalus. Šiuo atveju bendro dūmtraukio (kamino) viduje turi būti ne plonesnė kaip 120 mm storio, 1 m aukščio pertvara, skirianti abiejų krosnių dūmų kanalus.

Svarbu:

Dūmtraukiai turi būti aukštesni už aukščiausio pastato stogą.

Dūmtraukiai projektuojami vertikalūs, be pakopų, jų sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm iš molio plytų arba 60 mm iš karščiui atsparaus betono.

Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams valyti apačioje turi būti 250 mm gylio nišos ir pravalomosios angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis.

Plytų dūmtraukio viršų (0,2 m aukščiu) reikia apsaugoti nuo kritulių.
Jei pastato stogo danga yra degi, dūmtraukiai privalo turėti kibirkščių gaudiklius. Tam reikalui vartojami metaliniai tinkleliai su angomis, ne didesnėmis kaip 5 x 5 mm.

Senas prietaras sako: jei paliesi kaminkrėčio sagą arba jei jis išsuodins tau nosį, - laukia sėkmė. Šiandien tai būtų retai pasitaikanti sėkmės priežastis, mat modernios šildymo technologijos kaminkrėčio profesiją beveik sunaikino. ("Fotolia" nuotr.)