Kad vaikai nemeluotų

Tėvai nusimena ir susierzina, kai supranta, kad buvo apgauti. Kad užkirstų kelią blogam įpročiui, dažnas linkęs griebtis bausmės. Tačiau represijos tik įtvirtina šį įprotį, teigia Makgilo universiteto (Kanada) mokslininkai.

Slapta kamera

Psichologė Viktorija Talvar (Victoria Talwar) su kolegomis atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo daugiau nei 370 vaikų nuo 4 iki 8 metų amžiaus.

Kiekvienas vaikas kurį laiką buvo paliktas kambaryje vienas, prieš tai paprašius, kad jis nežiūrėtų į žaislą, padėtą ant stalo jam už nugaros. Kambarys buvo filmuojamas slapta kamera. Grįžusi psichologė klausdavo vaiko, ar jis bandė bent akies krašteliu pamatyti, kas guli ant stalo.

67,5 proc. vaikų pažeidė draudimą. 66,5 proc. iš jų neigė tai padarę.

Žurnale "Journal of Experimental Child Psychology" rašoma, jog vyresni vaikai buvo atsparesni pagundai, bet labiau linkę meluoti ir gintis nemeluojantys.

Tačiau įdomiausias kitas dalykas. Jeigu vaikai būdavo perspėjami, kad bus nubausti už melą, jie meluodavo dažniau. (Reikia pabrėžti, kad bausmė laukė ne už nurodymo nežiūrėti į žaislą pažeidimą, o būtent už melą.)

VEIKSMINGIAUSIA melo prevencija yra sąžiningi santykiai šeimoje. "Fotolia" nuotr.

Jeigu vaikams pasakydavo, kad atskleisdami tiesą jie pamalonins tuos, kurie klausia, "melavimo lygis" sumažėdavo. Lygiai taip pat mažieji reaguodavo išgirdę, kad sakyti tiesą yra teisinga, ir jie patys dėl to jausis geriau. Beje, mažesniuosius labiau motyvavo pirmasis argumentas (kad nudžiugins kitus), o vyresnius labiau įtikino tai, kad tiesa naudinga jiems patiems.

Šiaip ar taip, akivaizdu, jog bausmės grėsmė yra visiškai neveiksmingas pedagoginis metodas.

Melo kančia

Amerikiečių mokslininkas, tyrinėjantis melo psichologiją, Paulas Ekmanas (Paul Ekman) teigia, kad dauguma 8 metų vaikų yra linkę sakyti tiesą, tačiau nelaiko melu to, kas nuslėpta ginantis nuo nemalonumų, ginant draugą arba iškraipyta nepiktybiškai.

Anot P. Ekmano, suaugusieji patys verčia vaiką meluoti keldami jam įtampą savo klausimais, susierzinimu, pykčiu. "Mūsų pyktis yra spaudimas, iš kurio natūraliai gimsta noras meluoti", - sako psichologas.

Vaikus labiau gąsdina ne reali bausmė, o bejėgiškumo jausmas. Jis nežino, kaip jam susitvarkyti su tokia situacija, iš kurios jam norisi kuo greičiau ištrūkti. Tvirtinimas "Tai ne aš!" yra ne tiek bandymas išsisukti nuo atsakomybės, kiek pastangos pabėgti nuo kančios.

Kai vaikas susipainioja savo mele, tampa jo įkaitu, tėvams būtina tiesti pagalbos ranką. Kartais vaikai patys neįstengia to padaryti.

"Dažnai tėvai, bausdami vaiką už melą, iš tiesų nubaudžia jį už tai, kas mažai ką bendra turi su pačiu melu, - sako vengrų psichoanalitikas Šandoras Ferencis (Sandor Ferenczi). - Jeigu mes nesuvokiame vaiko elgesio prasmės, nesikalbame apie tai su juo, nepaaiškiname jam bausmės priežasties, mes rizikuojame praeiti pro vaiko kančią, kurią slepia jo melas."

4 priežastys, kodėl vaikai meluoja
1. Mato pavyzdį
2. Bijo pasekmių
3. Siekia pritarimo
4. Gina savo interesus