Apie rugpjūčio žvejybas, bet ne žvaigždėtas naktis

Apie rugpjūčio žvejybas, bet ne žvaigždėtas naktis

Vasara traukiasi. Nebėra alinančių karščių ir tvankių naktų. Vėsta vanduo. Greičiau vėsta ten, kur jo mažiau. Mažuose tvenkiniuose, kanaliukuose. Vasaros pabaigoje paauga mailius, kurį gainioja ešeriai. Ne tik tie didieji, bet ir anie, kur ir ešeriais dar nelabai pavadinsi. Patys dar kiekvienam plėšrūnui tinkami.

Bet būtent rugpjūtį tuos poros šimtų gramų chuliganėlius gaudyti smagu. Lengvu spiningėliu, plonu valiuku ir mažais masalais. Sugavai, palaikei spurdantį, pasidžiaugei - ir atgal į vandenį. Toliau chuliganauti ir augti. Mažuose kanaliukuose jie nebekažką ir užauga. Žuviai, kad užaugtų, reikia erdvės. Kanaliukuose erdvės nedaug...

Visi kanalai nuo Sakučių iki Kintų pilni nedidelių, piktų ešeriukų. Tokių po 100-200 gramų. Ir visai smagu kartais pamojuoti lengvu spiningėliu jaučiant specifinį ešeriuko stuktelėjimą per galūnę ir aršų spurdėjimą traukiant. Kartais "pasirašo" ir rimtesnis egzempliorius, tarp tų nedidelių kaip ir rimta žuvimi galėtų būti laikomas. Ir lydekiūkštis kartais perbraukia per ploną valą, dantyse nusinešdamas galvakablį su mikromasalu. Kas gi deda metalinį pavadėlį eidamas ešerių gainioti? Nei šis, nei tas.

Spiningauju nedažnai, bet būtent rugpjūtį labai mėgstu pasivaikščioti kanaliukų pakrantėmis. Žmonių paprastai nebūna, niekas į tuos kanaliukus rimtai nežiūri, visi didesniam vandeny didesnių laimikių ieško. O kanaliukai tai tokie... skersai nėra kur mesti, o ir išilgai reikia stipriai neužsimoti, kad kitam krante į storesnę žolę nepataikytum. Kiek tas voratinklio storumo valas laiko? Truktelėsi stipriau - ir nebėr.

Rugpjūtį ešeriai sukyla visur. Ketvergių karjere jų begalės. Yra ir gana rimtų egzempliorių, kurie gerai pakovoja traukiami, bet dauguma tai tie paaugliai chuliganėliai, gaujomis besivaikantys mailių. Tik štai Ketvergių karjere be valties kaip ir nėra kas veikti, o iš valtelės man kažkaip neskanu. Todėl ir renkuosi tuos nedidelius, laukuose pasiklydusius kanaliukus.

Drabužiai nei vasarai, nei rudeniui

Rugpjūtį su apranga jau reikia elgtis atsakingiau. Dieną dar šilta, o jei saulėta, tai ir visai karšta, o vakare, žiūrėk, - šalta. Ryte visada rasa, dažnai ir rūkas, drėgmė. Tai ir vargsti apsirenginėdamas nusirenginėdamas. Žvejų patarlė teigia: "Nėra blogo oro, yra bloga apranga."

Yra gerų drabužių, pritaikytų tarpsezoniui, vėjui nepralaidžių, bet "kvėpuojančių", su kuriais anksti ryte nešalta, o įdienojus nelabai karšta. Bet jie kainuoja nemažus pinigus. Tai ir vargsta žvejai tai sušildami, tai sušaldami, tai sloga, tai kosulys. Į rimtą aprangą toli gražu ne kiekvienas "įkerta". Taip jau įprasta, kad pas mus kas specializuota, tas būtinai brangu. Teko pasivaikščioti po žvejams skirtas parduotuves užsienyje. Kai kur daug pigiau. Tie patys "kvėpuojantys" drabužiai, tik ne pačių garsiausių prekinių ženklų, yra nebrangūs. O iš esmės ne visada ir labai skiriasi, garsus tas prekinis ženklas ar ne. Kvėpuojančių, vandeniui nelaidžių drabužių technologijos jau nėra naujovė. Galų gale ir garsiųjų, ir nežinomų gamintojų produkcija paprastai siuvama ten pat - Kinijoje. Svarbu, kad užrašai ir ženklai, inofrmuojantys apie savybes nebūtų užlipdyti ant eilinio skuduro. Tiesa, rimti gamintojai visada etiketėje žymi, kiek tas drabužis atsparus vandeniui ir kiek drėgmės jis gali išgarinti per parą. Jeigu to nėra - nebūtinai prekė nepatikima. Nors neišmanančiajam tinkamą aprangą nusipirkti nelengva. Pardavėjai kaip kokie "lakštingalai" suokia apie nepaprastas savybes, o paskui pasirodo, kad tiek nė velnio tas daiktas drėgmės lauk nevaro. Na, gal ir varo, bet nepakankamai - kaip pamatuosi? Ypač svarbu žmogaus fiziologinės savybės. Lengvai prakaituojantiems aktyviai judant jokie drabužiai nepadės tol, kol jų nenusivilksi arba bent neprasisagstysi. Todėl aprangą reikia rinktis įvertinus savo kūno parametrus.

Gana pigus variantas - padėvėtų drabužių parduotuvės. Pažįstu ne vieną žvejį, kuris palandžiojęs po tokių parduotuvių lentynas susiranda puikios kokybės aprangos už neįtikimai mažą kainą. Matyt, padėvėtų drabužių vežėjai dar neišstudijavo naujausių technologijų ir kartais pakabina naujus, su etiketėmis. Pats radau visiškai naują striukę su visomis įmanomomis savybėmis už keliasdešimt litų. Ir viskas veikia. Vėją ir lietų laiko, drėgmės šiek tiek garina. Toks daiktas žvejų parduotuvėje kainuotų kelis šimtus. Tik čia yra rizikos: "kvėpuojantys", membraniniai drabužiai labai jautrūs skalbimo režimui. Jeigu buvęs šeimininkas juos prižiūrėjo ir skalbė taip, kaip reikia - gerai. Bet jeigu jie buvo metami į skalbyklę kartu su visais drabužiais ir skalbiami kaip pakliuvo - tada praleis viską ir iš visų pusių. Bet surizikuoti verta. Bent jau bus su kuo eiti uošvės sodo kasti.

Žvejyba ir automobiliai

Praėjusį savaitgalį Lopaičiuose, Antano Budriaus kaimo turizmo sodyboje, vykęs itališkų automobilių mėgėjų sąskrydis buvo kaip visada. Renginio siela Rimas Stapulionis pasistengė, sužiūrėjo visas smulkmenas. Viskas vyko beveik sklandžiai, tik laiko šiek tiek pritrūko. Nenuostabu: diena buvo prikišta rungčių ir visokių renginių, o tos dienos, žinia, jau kur kas trumpesnės.

Šiek tiek teko patrumpinti ir žvejybos varžybas. Dėl tos pačios priežasties. Žvejų susirinko lyg ir nedaug, bet daugiau nei tikėjausi. Aišku, ne žvejoti žmonės važiavo į sąskrydį, bet atsirado ir tokių. Nugalėjo varžybose Artūras Sakalauskas iš Klaipėdos, sugavęs beveik pusketvirto kilogramo žuvies. Tai nestebina, nes Artūras yra sportininkas, tiesa, dar neypač daug pasiekęs, bet už kitus varžovus kur kas pranašesnis.

Beveik visi varžybų dalyviai buvo apdovanoti prizinio fondo rėmėjų "Romados" skirtais prizais, kurie šiaip būtų gėdos nepadarę ir kur kas rimtesnėms varžyboms. Tai atseit visi laimingi ir patenkinti.

"Salmo" - ešeriams

Jeigu jau rugpjūtį kalbame apie ešerius, tai verta užsiminti apie padorius įrankius jiems. Ešeriui nereikia galingo koto. Ešeriui reikia lengvo įrankio lengvam masalui mėtyti. Gaudysim juk mikromasalais. O ir to pasipriešinimo jausmo norisi maksimalaus. Tokie yra "Salmo" "Elite micro jig" spiningai. Būtent tam tikslui ir sukurti. Puikiai mėto masalą iki 10 gramų. Užmes ir didesnį, bet maksimalus efektyvumas būtent tose ribose. Be abejo, greitos akcijos. Kitaip ir būti negali, vis tiek spiningas skirtas pirmiausiai ešeriams. Greita akcija - maksimalus jautrumas ir smagumas traukiant žuvį. To įrodinėti niekam nereikia. Kotai ypač lengvi, žiedeliai palengvinti, kad kuo mažiau darytų įtakos lengvam įrankiui. "Blanko" medžiaga - IM-7 grafitas. Pasirinkimas iš trijų ilgių - 2.10, 2.40 ir 2.70 m. Tikrai labai smagūs įrankiai ešeriams vaikyti. Ir kaina nesikandžioja. Tos klasės spiningai daug kur kainuoja brangiau.

Spiningas be ritės - kaip duobkasys be kastuvo. Kotas yra, o kasti nėr kaip. Specialiai tokiem lengviems meškerykočiams sukurtos ritės "X-TWITCH". Pirmojo numerio ritelė, į kurią telpa 190 metrų 0.18 mm valo. Maža, lengva, puikiai kotą išbalansuojanti ritė. Idealiai tinkama ešerių žvejybai. Ritė gana greita. Perdavimas 1:5.6, t. y. pasukus rankenėlę vieną kartą aplink ašį būgnelis apsisuka penkis su puse karto. Patogu žvejojant srovėje, kai masalą reikia traukti pasroviui. Septyni rutuliniai guoliai, vienas adatinis, aliuminio rankenėlė, papildomas būgnelis. Viskas, ko reikia normaliai, rimtai ritei. Svarbiausia, kad su šita rite "Elite micro jig" spiningas "sėdi" rankoje kaip priklijuotas. O tai gana svarbu. Ir tolimam metimui, ir tada, kai užmesti reikia taikliai. Na, ir ar beverta priminti, kad kiekvieną dieną "Salmo" parduotuvėje kokiai nors prekei 30 procentų nuolaida.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder