10 vertingų pamokų prie stalo vaikams ir mums patiems

"Vakarų ekspreso" inf.

2012-09-21 20:01

Vaikystėje įdiegti tinkamą požiūrį į mitybą kur kas paprasčiau, nei vėliau taisyti savo klaidas. Prancūzų psichoterapeutas Gerardas Apfeldorferis siūlo keletą vertingų patarimų tėvams.

1. Man patinka tai, ką aš valgau.

Vaikas mokosi valgyti žiūrėdamas į savo tėvus: pirmiausiai jis skaito iš jų veidų, kokius jausmus jiems tai sukelia. Jeigu valgydami mes jaučiame pyktį, nerimą arba kaltę, tai vaikas ims įtariai žiūrėti į maistą. Todėl, kad perduotume jam gerus įpročius, mums patiems verta išmokti mėgautis valgiu.

Paklauskite savęs: ar valgydami jaučiate malonumą? Kokius jausmus jums sukelia maistas?

Valgykite su vaikais.

Žinoma, visą laiką tai daryti sudėtinga, tačiau bent kartą per dieną - būtina. Valgymo įpročiai formuojasi prie stalo, o ne paskaitose. Vaikai mokosi ne tik iš tėvų, bet ir iš visų, su kuriais jiems tenka valgyti. Ir visi jie yra pavyzdys, kaip elgtis (arba nesielgti) prie stalo.

Paklauskite savęs: ar dažnai susėdate prie stalo kartu su artimaisiais?

3. Mokykite ragauti ir vertinti skonį.

Gebėjimas degustuoti atsiranda palaipsniui. Vaikas, matydamas, kaip mes neskubėdami mėgaujamės kiekvienu skonio niuansu, išmoks to paties. "Kaip tau makaronai? Šį malonų skonį suteikia bazilikas. Jauti aromatą? Aną sykį aš jo nedėjau. Tau patinka?"

Paklauskite savęs: ar suteikiu sau laiko pasimėgauti kiekvienu kąsneliu, kol jį nuryju? Ar dalijamės prie stalo skonio įspūdžiais?

4. Pasakokite kiekvieno patiekalo, kurį valgote, istoriją.

Maistą nepakanka ragauti - apie jį reikia ir kalbėti. Papasakokite vaikui bulvių, kakavos, desertinių ledų arba senelės pyrago istoriją. Iš kur visa atkeliavo, kas tai sugalvojo? Šios istorijos išliks atmintyje visam gyvenimui ir pavers valgymą džiuginančiu nuotykiu...

Paklauskite savęs: iš kur gavau šio patiekalo receptą, kada jį ragavau pirmą kartą ir kokius jausmus man tai sukelia?

5. Mokykite tradicijų ir gero elgesio prie stalo.

Valgis - tai būdas pasijusti šeimos dalimi. Žvelgdamas į artimuosius, vaikas iš pradžių išmoksta laikyti šaukštą, paskui - naudotis peiliu ir šakute. Šiandien geros manieros - tai griežtas praėjusių šimtmečių etiketas. Elgesio prie stalo taisyklės skiriasi ne tik šalyse, bet ir šeimose. Svarbu, jog vaikas valgytų taip, kaip ir suaugusieji: su pagarba maistui, kitiems žmonėms ir galiausiai - sau pačiam.

Paklauskite savęs: ar serviruoju stalą prieš šeimos pietus (vakarienę)? Kokios taisyklės prie stalo galioja mūsų šeimoje?

6. Mokykite išgirsti savo pageidavimus ir aptarkite meniu.

Noras tam tikro patiekalo - ne šiaip kaprizas: taip mūsų kūnas signalizuoja, kokių maistinių medžiagų jam reikia. Tačiau jeigu kiekvienas valgys savo, maistas vargu ar bus vienijantis... Todėl valgiaraštį reikia aptarti su visa šeima.

Paklauskite savęs: kas sudaro valgiaraštį mūsų šeimoje ir kaip? Ar aptariame tarpusavyje savo pageidavimus?

7. Padėkite pažinti tai, kas nauja.

Nauji patiekalai padės praplėsti skonio horizontą, o tai praturtina asmenybę. Tačiau "nešokinėkite" nuo patiekalo prie patiekalo pernelyg dažnai. Geriau, kai pagrindą sudaro šeimai įprasti skonio atspalviai. Rinkdamiesi parduotuvėje, pavyzdžiui, jogurtą apsistokite ties dviem trimis - kurie labiausiai patinka.

Reikalas tas, kad mūsų smegenys seka ir fiksuoja, kaip produktas veikia mūsų savijautą. Ir paskui siunčia mums signalą, ko dabar būtų gerai suvalgyti...

Paklauskite savęs: kokius patiekalus mėgsta jūsų šeima? Ar dažnai ragaujate naujus?

8. Dėl valgio nekelkite sąlygų.

"Suvalgyk visus ryžius - gausi saldainį. "Kokią išvadą padarys vaikas? Desertas - tai bonusas, taigi jis nebūtinas, tačiau suteikia malonumo. Vadinasi, malonumo valgant gali ir nebūti... todėl esant bet kuriai galimybei reikia prisivalgyti saldainių, ledų ir šokolado. Be to, jeigu mama gali neduoti deserto, galbūt kada nors atims ir kitokį maistą..?

Paklauskite savęs: ar yra uždraustų, tačiau labai geidžiamų patiekalų, su kurių pagalba aš skatinu arba baudžiu save?

9. Mokykite pažinti alkio ir sotumo jausmą.

Mokytis valgyti - tai mokytis išgirsti ir gerbti savo pojūčius: aš nelabai alkanas ir nepersivalgiau. Tam reikia mokėti atskirti fiziologinį alkį nuo noro pavalgyti, kad nusiramintum.

Alkį išduoda pilvo gurgimas, jėgų netekimas, o kaip "pagauti" sotumo akimirką?

"Tikriausiai buvai labai alkanas - per minutę suvalgei viską, kas buvo lėkštėje! Kaip dabar jautiesi? Sunku pilvelyje? Taip, tu ilgai kentėjai ir todėl tiek privalgei. Tikriausiai vertėjo ko nors užkąsti, kad nepersivalgytum pietų. Prisiminsi tai kitą kartą, kai labai išalksi?"

Paklauskite savęs: kokiais pojūčiais pasireiškia mano alkis? Ar baigiu valgyti, kai pajuntu komfortą, ar kai nebetelpa į skrandį?

10. Parodykite, kaip valgyti kaloringus ir kaip - nekaloringus patiekalus.

Visoks maistas vertas pagarbos, tačiau labai kaloringas - ir atsargaus požiūrio. Saldūs ir riebūs patiekalai suteikia mums energijos: kad pasisotintum, jų reikia visai mažai. Todėl, kad laiku pagautume sotumo signalus, šokoladą, pyragus, sūrį ir pan., valgykime labai lėtai: atkandome mažą kąsnelį - laikykime jį burnoje, mėgaukimės skoniu, tekstūra, aromatu... Pastebėkite, kaip su kiekvienu kąsneliu skonis keičiasi, produktas tampa vis mažiau geidžiamas...

Daržovių skonis - atvirkščiai - nelabai pasikeis po dešimto šaukšto, reikia tik žiūrėti, kad neperpildytum skrandžio.

Ką daryti, jeigu vaikas nuolat prašo šokolado ar traškučių?

Iš pradžių paklauskite, ar jis nėra alkanas. Jeigu ne - kažkas yra ne taip. Potraukis prie saldaus, riebaus (šie produktai tikrai turi raminamąjį poveikį) paprastai kyla, kai vaikui trūksta šilumos, švelnumo, gerų žodžių. Neverta jo išmokyti valgyti, užuot kalbėjus. Pasiūlykite papasakoti apie savo rūpesčius ir jausmus, pasistenkite pasikalbėti atvirai, nuoširdžiai. Leiskite suvalgyti saldainį ir aptarkite, kodėl jam taip norėjosi jį gauti.

"Dabar atsisėsk šalia, noriu tave apkabinti, papasakok, kaip tavo reikalai, kas gero, kas nelabai... O paskui, jei panorėsi, galėsi pasiimti dar vieną saldainį."