Senasis Visbis su demonstracijomis ir maldomis

Nuo jūros eidamas gilyn į salą palieki pilną šiuolaikinio turistų šurmulio jachtklubą ir atsiduri centrinėje miesto aikštėje su rotušės griuvėsiais. Visbis išvagotas daugybės siauručių gatvelių, kuriose jaukiai prisiglaudę nedidukai vienas už kitą gražesni nameliai. Kai kuriose gatvelėse prieš saulei nusileidžiant dvelkia tokia nuostabi ramybė, kad pajunti palaimą: tarsi būtum vienas visoje vakarėjančios saulės nušviestoje žemėje ant jūros kranto ir tavęs nekankina nei alkis, nei nuovargis, nei nuolatiniai rūpesčiai dėl pinigų stygiaus, nei nerimas dėl artimųjų.

Vis norisi eiti ir eiti tomis siaurutėmis Visbio gatvelėmis, o kai dar nuo kalno netikėtai atsiveria vaizdas į jūrą su mieste rymančiais griuvėsiais - iš gražumo ir gerumo norisi verkti. Mindamas istorija alsuojančius grindinius visiškai nesijauti esąs svetimas šiame mieste.

Ramybę drumstė rinkimai

Liepos 4-5 dienomis ramusis Visbis stebino savo aktyvumu - Švedijoje vyko savivaldybių rinkimai, neaplenkę ir Gotlando salos. Gatvėse buvo pilna agituojančių žmonių, dalinančių visokius agitacinius lapelius, ženklelius. Laivuose, kavinėse buvo sakomos oratorinės kalbos, koncertavo gatvių artistai, moterys jodinėjo arkliais.

Dėl šios sienos Visbis įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą

Aikštėje, krantinėje, baruose didžiuliuose ekranuose buvo transliuojamos pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Be to, kaip ir kiekviename kurorte žmonės tiesiog zujo gatvėmis.

Ko dar jiems trūksta?

Liepos 5 d. rytą Visbyje vyko socialdemokratų surengta demonstracija - protestas prieš opozicijos norą keisti Švedijos darbo įstatymą.

Demonstrantų eisenoje dalyvavo daug jaunimo. Jie nešė transparantus, skandavo reikalavimus. Jų gretose buvo ir kalinių drabužiais apsivilkusių piliečių, ir su užrašais ant nugarų "Bedarbis", ir nešinų raudonomis vėliavomis.

Demonstraciją filmavo vietinė televizija, netikėtumams pasirengę budėjo policininkai ir medikai. Mums, lietuviams, kurie vasarą važiuojame į Švediją dirbti, pavyzdžiui, rinkti braškių, ir žinantiems, kad šioje šalyje uždarbiai, palyginti su mūsiškiais, tikrai geri, keistai atrodė dėl darbo sąlygų vykstanti demonstracija...

Dėmesys neįgaliesiems

Poros dienų viešnagės Visbyje metu į akis krito gatvėse nemažai su invalidų vežimėliais vežiojamų ar negalios paženklintais veidais vaikščiojančių žmonių. Visi jie turėjo palydovus, kurie rodė ir aiškino, kas vyksta gatvėse, pirko jiems maistą, maitino, girdė. Netgi pamaniau, kad galbūt kur nors netoliese yra negalią turintiems žmonėms skirtas pensionas ar organizuota vasaros stovykla.

Lietuvoje neįprasta, kad visuomenės susibūrimuose dalyvautų ir neįgalieji. Jie, galima sakyti, yra izoliuoti nuo visuomenės. Ir tik dabar pamažu pradedama skirti jiems dėmesio, atsiranda pritaikytų pastatų, autobusų. O Švedijoje jie tikrąja ta žodžio prasme integruojami į visuomenės gyvenimą - vežami į renginius specialiais autobusais, netgi jachtklube jiems yra pritaikyti dušai bei tualetai.

Švedai garsėja ir tuo, jog apleistus pramonės ar karo objektus meistriškai pritaiko visuomenės poreikiams.

Visbyje ant krantinės, netoli jachtklubo, stovinčiame buvusiame naftos produktų rezervuare dabar yra padarytas parodų paviljonas, organizuojami įvairūs renginiai.

Melda krantinėje

Vėlų vakarą krantinėje, kurioje buvo prisišvartavusios Lietuvos jachtos, regatos "Žalčių karalienė" dalyvės, ir ilsėjo prieš startą Baltijos jūra namų link, pasigirdo švelni lyriška giesmė, nuvilnijusi virš jachtų stiebų kažkur tolyn į jūrą.

Prie krantinės prišvartuotame laive restorane giedojo mergina. Šalia laivo ratu stovėjo žmonės ir meldėsi. Praeinančius pro šalį jie tyliai, gestais, kvietė stoti į ratą. Toji malda krantinėje tarsi laimino prie jos stovinčias jachtas ir jose miegančius žmones prieš ilgą ir varginančią kelionę namo.