Nepalo papročiai: gyvosios deivės lemtis

Kumari turi daugybę vardų - Durga, Taledžu arba Daja, tačiau visi jie reiškia nekaltybę ir moters pradą ("kumari" reiškia "skaisti"). Tokią mergaitę išrenka Nepalo valdžia, t. y. speciali jos taryba.

Renkama pagal 32 kriterijus, tarp kurių - "banjano kūnas", "liūto krūtinė", "anties balsas", "auksinė oda, kuri nė karto nebuvo įbrėžta" ir kt. Plaukai, dantys, apskritai vaiko sveikata turi būti idealūs. Dar ji turi būti rami, nelabai linksma ir ne per daug nusiminusi. Neišsigandusi ir nekaprizinga.

DIEVYBE išrinkta mergaitė paimama iš šeimos, apgyvendinama rūmuose ir savo "pareigas" eina iki lytinės brandos. Tuomet ji grąžinama šeimai ir renkama nauja deivė. Scanpix nuotr.

Anksčiau Kumari išrinkdavo karaliai. Maoistų vyriausybė, 2008 m.valdymo formą pakeitusi į federalinę demokratinę respubliką, nesiryžo panaikinti tokios tradicijos, iki tol gyvavusios karalystėje, nors oficialiai deklaruoja ateistines pažiūras.

Dar du Katmandu slėnio miestai - Bhaktapuras ir Patanas - turi savąsias deives, tačiau pačiame Katmandu, puošniuose 15 amžiaus rūmuose, laikoma Karališkoji Kumari.

Kumari kultui lenkiasi ir budistai, ir induistai.

Kai ateina laikas rinkti naują Kumari, kviečiamos visos 3-4 metukų mergaitės iš šakjų giminės, kuriai prieš 2,5 tūkst. metų priklausė princas Sidharta Gautama. Jo tėvas buvo Šakjų karalystės valdovas. Princas, sulaukęs 29 metų, paliko namus, šeimą, karalystę, tapo atsiskyrėliu elgeta, būdamas 35 m. pasiekė aukščiausiąjį pažinimą, t. y. atbudo ir tapo Buda, t. y. budizmo pradininku.

Dievybe išrinkta mergaitė paimama iš šeimos, apgyvendinama rūmuose ir savo "pareigas" eina iki lytinės brandos, t. y. pirmųjų menstruacijų. Tuomet ji grąžinama šeimai ir renkama nauja deivė.

Iki "susitepimo krauju" Kumari negali lankyti mokyklos, žaisti kieme, rodytis viešumoje (išskyrus keletą švenčių per metus) ir gyventi įprasto gyvenimo, kokį gyvena kiti vaikai. Tiesa, 2008 m. Nepalo aukščiausiasis teismas, į kurį kreipėsi žmogaus teisių gynėjai, nusprendė, kad nėra jokių istorinių ar religinių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, jog mergaitei negali būti suteikta teisė mokytis, laisvai judėti ir t. t. Tačiau, pasak tradicijos puoselėtojų, jie klausantys rik "dangiškųjų įstatymų", o ne žmonių nurodymų. "Ji yra deivė, kaip jai galima pritaikyti teismo sprendimą?" - nesuvokia Kumari prižiūrėtojai. Be to, esą sąlygos nėra nežmoniškos: ji tris valandas per dieną gali matytis su kitais žmonėmis ir iš jų mokytis. Mergaitę gali lankyti šeimos nariai (tik jiems neleidžiama likti nakvoti).

KUMARI draudžiama šypsotis. Ji negali eikvoti savo dieviškosios jėgos nei žodžiams, nei šypsenoms. Vienintelė emocija, kurią turistai gali įžvelgti mergaitės veide, kai šis nustatytu laiku pasirodo rūmų lange, - tai vaikiškas smalsumas. Scanpix nuotr.

Kaip atsirado ši tradicija rinkti mergaitę-dievybę, nėra žinoma. Legenda byloja, kad deivė Taledžu draugavusi su karaliumi. Ji lankiusi vadovą, žaidusi su juo kauliukais ir duodavusi išmintingų patarimų, kaip valdyti karalystę. Bet kartą atsitikę kažkas negero: ar karalienė įžeidusi deivę savo pavyduliavimu, ar pats karalius ją užgavęs prisilietimu, tačiau Taledžu pradingusi. Karalius, likęs be paramos, supratęs, kad jo dinastijai galas. Po ilgų jo maldų ir atgailavimų bei daugybės aukų Taledžu pasigailėjusi karaliaus, tačiau pažadėjusi jam rodytis tik mažos nekaltos mergaitės pavidalu.

Apie kurį karalių kalbama, neaišku. Esama versijos, jog tai buvęs Trailokja Mala, kuris valdė 1560-1613 m., tačiau istorikai linkę manyti, kad kultą greičiausiai įvedęs Džaja Prakaš Mala, paskutinis Malų dinastijos imperatorius. Jis atėjo į valdžią 1736 m. ir pastatė Kumari Če rūmus Katmandu (tuomet Kantipuros) centre. Beje, tai jo neišgelbėjo: 1769 m. visus Katmandu slėnio miestus-valstybes užkariavo Pritvi Narajanas iš Šachų dinastijos.