Lietuvos kelionių rekordininkai - pensininkai

Pietų Keiptaunas, Madagaskaras, Omanas, Indija, Mianmaras, Malaizija, Singapūras - laivu. Po to Balis, Nepalas - savarankiškai... Neužkabinti liko Šri Lanka ir Seišeliai, nes laivas gavo pranešimą apie piratus ir pakeitė maršrutą.

Toks įspūdingas pensininkų, buvusių šiauliečių, dabar gyvenančių Vilniuje, kelionių maršrutas.

Ponia Švitrigėlė juokauja: amžius ir sveikata verčia nuo autoturizmo pereiti prie kruizų. Tačiau sportiška eisena, džinsai, turistiniai batai ir net kailinė ponios Švitrigėlės rankinė neleidžia abejoti: tai užkietėję keliautojai.

Gal jau nebėra žemėje šalies, į kurią Pranskėčiai neįkėlė kojos?

Ką jūs, šalių yra apie 200, o mes dar į šimtą neįlipom... - rimtai sako jie.

Šis didelis kruizas - jau antrasis poros kelionių maršrutuose. Užpernai per pusantro mėnesio kruiziniu laivu jie aplankė Pietų Ameriką - nuo San Francisko iki Rio de Ženeiro.

Tai buvo pirmas kruizinis eksperimentas, kuris bent jau ponią Švitrigėlę sužavėjo: "Labai patogu; išeini sau su rankinuku ir buteliu vandens, pasivaikštai ir vakare grįžti į laivą - baseinas, sūkurinė vonia, - atsipalaiduoji, ir vėl porą dienų plauki."

Didžiuliame laive, kuriame telpa apie 2700 keleivių, - gausu pramogų, koncertų įvairiam skoniui. Na, o kruizinės kelionės trūkumas - išlipęs vienai dienai į krantą, gali tik susidaryti bendrą įspūdį apie šalį.

Internete - daugiau ir pigiau

Ponia Švitrigėlė, vadinanti save kelionių buhaltere, paslaugas užsako internete, mat taip gerokai pigiau, negu keliauti per Lietuvos agentūras.

Pasirinkimas internete didžiulis, kruizines keliones ji renkasi dažniausiai dviejuose kelionių tinklapiuose - vokiškame e-hoy ir amerikietiškame vacansion.to.go.

Amerikietiškame tinklapyje keliones galima įsigyti beveik trečdaliu pigiau negu europietiškame, mat mokama panaši kaina, tačiau doleriais.

"Aišku, yra subtilybių - jie nenori užsieniečių iš karto įsileisti, bet reikia kantrybės ir įkyrumo", - sako moteris.

Kai vokiečių tinklalapis atsisakė priimti užsakymą iš Lietuvos, ji paskambino vadybininkui ir geranoriškai gavo informacijos elektroniniu paštu.

Keliautojams ponia Švitrigėlė pataria tokią schemą: nusižiūrėti maršrutą iš anksto ir sekti - likus maždaug porai mėnesių iki kelionės taikomos didelės nuolaidos ir kaina mažinama per pusę ar net 60 procentų. Po kiek laiko vėl kaina pakeliama.

Jei vėl trūksta žmonių, - dar kartą kaina nuleidžiama.

Švitrigėlė užsisako kelionę sulaukusi pirmo didelio nukainojimo, mat reikia palikti laiko vizoms sutvarkyti.

Ji pateikia konkretų pavyzdį. Kai planavo pirmąjį kruizą po Pietų Ameriką, Lietuvos kelionių agentūra apskaičiavo, kad kruizas abiem kainuos 32 000 litų. Per vokiečių agentūrą du kelialapiai kainavo 11 tūkstančių litų, o per Amerikos agentūrą - kiek per 7000, tai yra 4,5 karto pigiau negu lietuviškasis variantas.

Žinoma, dar papildomai kainuoja skrydžiai, tačiau juos "kelionių buhalterė" taip pat užsisako pigiausius - internete.

Negerk ir nerūkyk

Abu prisimena dar vieną egzotišką kelionę 1991-aisiais. Jonas Dailės kombinate buvo užsidirbęs Japonijos jenų. Kas pirko televizorių ar šaldytuvą, o jie per "Inturistą" nusipirko kelionę į Japoniją. Iš ten už 1000 markių parsivarė japonišką kelioninį autobusiuką, kuriuo vėliau, atsivėrus sienoms, išnaršė visą Europą, išskyrus Albaniją.

Albanijoje buvo tik viena koja. Pervažiavo sieną, sumokėjo mokesčius, bet juos išvarė atgal. Ir dabar, sako Jonas, į Albaniją patekti beveik neįmanoma.

Kai visai nudrožė "japoniuką", pirko kitą kelioninį autobusiuką.

Pora nevengdavo iššūkių: dar užpernai paslidinėję Austrijoje, su visom slidėm nuvyko autobusiuku į Maroką ir apsuko 7000 kilometrų. Ne kartą buvo Šiaurės Amerikoje.

"Nuskrendi, nusiperki mašiną, su ja dešimt tūkstančių apsuki, parsiveži, parduodi, ir tau kelionė beveik atsiperka", - pasakojo gudrybes ponia Švitrigėlė.

O ką pasakytų tiems, kurie neturi kelionėms pinigų?

"Dvejus metus negerk ir nerūkyk, ir už tuos pinigus važiuok, - kategoriškas ponas Jonas. - Bet kaip žmonėms įkalti į galvą?"

Žmona nuosaikesnė: "Svarbiausiai ne pinigai, o potraukis. Čia tokia užkrečiama ligos rūšis.

Nesenai skaičiau apie vieną užsienio lietuvį, kuris išlošė 63 milijonus dolerių. Sakė, o dabar tai pakeliausiu! Bet pripirko namų, o iš Čikagos niekur neišvažiavo. Vieni mėgsta mintimis keliauti, kiti - tai daro."

Kalnais, pasakoja ponia Švitrigėlė, užsikrėtę iš karto, o į keliones perėję laipsniškai.

"Nėra labai patogu, anksčiau romantika buvo primityvi: palapinė, ant laužo - dešrelės. Kai prasidėjo pirmos kelionės į Europą, reikėjo vizų į Maskvą važiuoti, bet mes vis tiek brovėmės. Įdomiausia, kad braunamės pirmieji, "per gvaltą", o praeina metai - ir gali važiuot laisvai."

Jau 30 metų pora stengiasi kasmet slidinėti. O į klausimą, kokia šalis labiausiai patinka, ponia Švitrigėlė nedvejodama atsako: kalnai ir jūra, tiksliau - povandeninis pasaulis. Jonui patinka įvairovė.

Vyras išsitaria, kad jo žmona - po širdies operacijos, tačiau ši tik numoja ranka: iki infarkto neprieita...

Rekordai

Kokia poros kelionė buvo ilgiausia? Abu sutaria - po Australiją ir Naująją Zelandiją. Trukusi pustrečio mėnesio.

Ten taip pat nusipirko seną automobilį ir apsuko bemaž 10 000 kilometrų. Ši kelionė buvusi ir tolimiausia, ir brangiausia, ir pati įdomiausia bei egzotiškiausia gamtos įvairovės požiūriu.

"Viską pamatėme: ir dykumas, ir tropikus, ir subtropikus... labai įspūdinga, kontrastinga šalis", - prisimena ponia Švitrigėlė. O Jonas pradeda pasakoti apie Australijos miškų gaisrus. Eukaliptų milžiniški riešutai krenta ant žemės, kur gali išgulėti metų metus, kol sulaukia miško gaisro. Tada nuo karščio sprogsta ir pradeda dygti.

O kas labiau patinka - Rytai ar Vakarai?

"Europos kultūra, architektūra nuostabiai turtinga, niekur kitur to nepamatysi. Rytuose - nenusakomas šventyklų įspūdis", - sako ponia Švitrigėlė.

Šiaurė ar Pietūs?

"Šiaurė - fantastiška, Islandija ir Norvegija - nuostabiausios šalys, nenusakomas efektas, šiaurietiškas asketizmas, saikingumas. Nieko ten mandraus nėra, bet ten taip gerai jautiesi..." - pasakoja moteris.

Jonas įsiterpia, kas Islandijoje buvo labai įdomiu laikotarpiu ir kreipiasi į žmoną: "Skaičiuok, matematike tu mano..."

Švitrigėlė prisimena, kad Islandijoje birželio 22-ąją lankėsi pačiame šiauriausiame miestelyje pačią trumpiausią naktį, trukusią 14 minučių.

Na, o Pietuose būtų viskas gerai, jei ne alinantis karštis. Tačiau ten - nuostabus povandeninis pasaulis.

Dabar keliautojai teigė gyvenantys įspūdžiais, ir dar naujos kelionės neplanuojantys: viskas turį susigulėti. O tada prasidės idėjos brandinimas, variantų paieška, kelionė, - ir vėl prisiminimai...

Kas smagiausia: svajoti, keliauti ar prisiminti?

"Atsakysiu keliautojo Mato Šalčio žodžiais: ruoštis kelionei - labai sunkus dalykas, keliauti - košmaras, bet maloniausia - prisiminti įspūdžius", - juokiasi Švitrigėlė.