Klaipėdos sukilėlių kelias sujungė dvi kultūros sostines

Tradicinis, šiais metais jau šešioliktasis, žygis "Klaipėdos sukilėlių keliais" vyko naktį iš sausio 13-osios į 14-ąją. Šio žygio dalyviai kamet kartoja pėsčiomis žygiuoja 1923-ųjų metų savanorių sukilėlių keliais, tačiau kiekvienais metais pasirenkama vis kitas maršrutas: iš Palangos, Gargždų ir kt. Šiais metais žygio startui pasirinkta Priekulė. Iš jos žygeiviai turėjo įveikti 25 kilometrų atstumą pėsčiomis iki Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos.

Sykiu su žygio "Klaipėdos sukilėlių keliais" startu Priekulėje sausio 13-ąją prasidėjo Mažosios kultūros sostinės renginių programa. Šią dieną priekuliškiai ir miestelio sveiai buvo kviečiami į ekskursijas Ievos Simonaitytės memorialiniame muziejuje bei Laisvės kovų ir tremties muziejuje. Dizaineriai Jolanta ir Artūras Rudaičiai su šviesos instaliacija atgaivino Senąją Priekuls geležinkelio stotį. Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto merai šventinį vakarą Turgaus aikštėje iškilmingai pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp Priekulės - mažosios kultūros sostinės ir Klaipėdos - Lietuvos kultūros sostinės. Įkvėpimo, ryžto ir geros energijos  Mažosios kultūros sostinės gyventojams ir žygeiviams suteikė roko dainininkas Povilas Meškėla ir grupė "Rojaus tūzai".

22 val. vakaro  sugiedant Lietuvos valstybės himną iškilmingai paskelbtas žygio sartas. Pasak žygio dalyvių registracijos sekretoriato vadovo, Vakarų (jūros) šaulių 3-sios rinktinės 3-sios kuopos vado Petro Karbausko šiais metais dalyvauti žygyje iš anksto užsiregistravo 1164 asmenys, o žygio dieną Priekulėje startavo 1275 asmenys.

"Žygis praėjo labai sklandžiai. Gamta apdovanojo žygeivius nuostabiais vaizdais, pasiekusieji finišą buvo pilni energijos ir gerų emocijų", - sakė P. Karbauskas.

Žygeiviai didžiąją kelio dalį ėjo mišku, palei Vilhelmo kanalą. Pakeliui buvo 3 punktai, kuriuose žygeiviai turėjo pasižymėti. Kairių kaime žygio dalyvių laukė tradiciniai naktipiečiai: kareiviška košė ir arbata. "Pasak žygeivių sunkiausia atkarpa buvo Klaipėdos mieste. Ne tik todėl, kad tai buvo paskutiniai kilometrai, bet todėl, kad žygeiviams teko bristi per šlapią, sutežusį sniegą nevalytais šaligatviais", - sakė P. Karbauskas.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad žygio metu apseita be traumų, nors kritimų buvo. "Keletą dalyvių dėl kojų nutrynimų pavėžėjo medikų automobiliai, taip pat užfiksuota keletas klaidų, jog komandų vadovai užregistravo žmones, tačiau jie nedalyvavo žygyje.  Finišą pasiekė 1262 dalyviai. Pirmasis atėjo 2 val. 10 minučių. 5-10 minučių bėgyje atėjo dar du, beje, trečioji finišą pasiekė moteris. Visi žygio dalyviai buvo sutikti labai džiaugsmingai su ovacijomis. Dauguma žygeivių finišą pasiekė apie 5 val.", - pasakojo sekretoriato vadovas.  

Žygį "Klaipėdos sukilėlkių keliais" organizavo Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius kartu su Lietuvos Šaulių Sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ąja rinktine, padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų  Žemaičių apygardos 3-iąjai rinktinei ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui.