Klaipėdietis Kretoje rado lobį

"Rugsėjo 7 dieną minėjome vestuvių metines, tad įteikiau šią unikalią dovaną žmonai. Žinoma, neilgam. Deja, parsivežti į Lietuvą jos negalėjome, nes už tai grėstų kalėjimas", - juokavo 33-ejų M. Lomonosovas.

Radinys - 6 metrų gylyje

Balos laikoma viena gražiausių Kretos salos lagūnų paplūdimių, esančių maždaug 56 km į šiaurės vakarus nuo Chanijos ir 17 km į vakarus nuo Kisamo miesto. Ten - nuostabi gamta ir paplūdimiai, susilieja trys jūros.

Ne veltui M. Lomonosovas kartu su žmona pasirinko būtent šią vietą vestuvių metinėms paminėti. Kadangi klaipėdietis yra prisiekęs povandeninės medžioklės bei laisvojo nardymo entuziastas, panardyti sugalvojo ir šioje įlankoje. "Jeigu kur nors keliaujame, visuomet su savimi pasiimu plaukmenis, nardymo kaukę ir kitą reikalingą amuniciją", - pasakojo klaipėdietis.

Tąkart Balos lagūnoje, nutolęs apie 150 metrų nuo kranto, M. Lomonosovas nėrė į 6 metrų gylį.

"Kadangi vanduo buvo skaidrus, pastebėjau nenatūralų išlinkimą smėlyje. Pasirodo, tai buvo išsikišęs amforos ąselės kraštas. Taigi, viena ranka pabandžiau pajudinti radinį ir pamačiau, kad tai - vazos fragmentas. Pakilau į viršų, įkvėpiau daugiau oro ir vėl panėręs pradėjau kasti. Kadangi studijavau geografiją ir domiuosi povandenine archeologija, iškart supratau, kad tai - senovinė vaza, o gal net archeologinė vertybė", - pasakojo 33-ejų metų vyras. Vėliau jis nusprendė darsyk nerti ir ieškoti likusios amforos dalies. Kasdamas smėlį jis rado ir daug amforos šukių.

DRAUDŽIAMA. Nors graikų mokslininkai gąsdino klaipėdietį, jog archeologinę vertybę draudžiama ištraukti iš jūros gelmių ar bent jau privalu ją įdėti į vandens kupiną akvariumą, tikėtina, lobių medžiotojui buvo įteikta premija. Tačiau apie šią istorijos dalį pašnekovas nutyli.

Tyrinės apie pusmetį

Klaipėdiečiui nebuvo naujiena, kad istorinės vazos į Lietuvą jis neparsiveš - su tokiu radiniu pro patikrą jo nebūtų praleidusi oro uosto apsauga. Tikėtina, kad už tai jis būtų sėdęs į kalėjimą. Taigi radinį klaipėdietis lobių ieškotojas su žmona nuvežė į netoliese esantį Istorijos muziejų Chanijos mieste.

"Muziejaus darbuotojams pasakiau, kad noriu padovanoti radinį, kurį aptikau nardydamas. Jie labai nustebo, net ne iškart suprato, apie ką kalbu. Tačiau kai ją parodžiau, net išsigando - esą vandenyje rastą vazos dalį reikėjo atvežti vandens sklidiname akvariume", - su šypsena kalbėjo pašnekovas.

Pasirodo, Graikijos įstatymai apskritai draudžia archeologines vertybes judinti iš vietos. Apie jas esą reikia pranešti, kitaip gali grėsti bauda ar netgi kalėjimas. Vis dėlto M. Lomonosovas šypsojosi, kad įstatymai turistui buvo atlaidūs.

Nesumoję ką daryti, muziejaus darbuotojai klaipėdiečius nukreipė į netoliese esantį archeologinių tyrimų centrą. Įstaigoje dirbantys mokslininkai taip pat nustėro, išgirdę klaipėdiečio istoriją, o pamatę radinį iš nuostabos net atsisėdo. "Jūs būtumėte matę tų žmonių reakciją..." - juokėsi nardymo entuziastas.

Netrukus vazą apspito būrys mokslininkų, pradėjo tyrinėti vertybę ir po trijų valandų pateikė išvadą, jog tai - maždaug pirmo amžiaus po Kristaus amforos kaklelio dalis. Šio radinio amžius gali siekti 1800-2000 metų.

"Vėliau su draugai juokavome, gal pats Kristus iš šios amforos gėrė vyną", - juokėsi klaipėdietis.

Pasirodo, kad šalia Balos lagūnos buvo įsikūręs uostas, kuris esą kontroliavo prekybinius kelius į Egiptą, Turkiją. Taigi, į šiandien turistų pamėgtą įlanką prieš du tūkstančius metų užsukdavo pirkliai, norėję pasislėpti nuo audrų. Tačiau, anot mokslininkų, pasislėpti pavykdavo ne visiems, tad greičiausiai sudužus vienam tokiam laivukui iš jo ir iškrito beveik dviejų tūkstančių metų senumo vaza.

Pagal ąseles ir fragmentus mokslininkai padarė išvadą, jog tai greičiausiai egiptietiška vaza. Radinį mokslininkai žadėjo išsiųsti į Atėnuose įsikūrusią laboratoriją, kur apie pusmetį bus atliekami tyrimai. Taip pat pagal klaipėdiečio pateiktas koordinates bus ieškomos likusios amforos šukės - esą taip bus siekiama senovinę amforą atkurti, o vėliau ją ekspnuoti Nacionaliniame archeologijos muziejuje Atėnuose.

"Užsirašė mano kontaktus, pasiteiravo, ar galėčiau dar atvykti ir prisidėti prie tyrimo", - teigė jis.

Apie povandeninę medžioklę

Pasak klaipėdiečio, šis radinys - neabejotinai vertingiausias daiktas, kurį jis rado nardydamas. Tačiau kartu su tėčiu nardydamas Lietuvos upėse jis taip pat yra radęs bronzinį senovinio laivo varpą, taip pat ištraukė ir ne vieną inkarą.

Nors dr", jaunas vyras prisipažino, kad lobių paieškos ne jam. Jaunam vyrui įdomiausia vandens gelmėse tykoti žuvų. "Anksčiau labai mėgome užsiimti povandenine medžiokle, bet tai buvo uždrausta mūsų pamėgtuose ežeruose. Gaila, kad taip nutiko. Nes, mano nuomone, klaidinga povandeninę medžioklę laikyti brakonieriavimu. Tai - daugiau sportas, o štai įprasta žvejyba užsiimantys žvejai pagauna dešimt kartų daugiau žuvų nei medžiotojai", - aiškino pašnekovas.

GAMTA. Balos laikoma viena gražiausių Kretos salos lagūnų paplūdimių, esančių maždaug 56 km į šiaurės vakarus nuo Chanijos ir 17 km į vakarus nuo Kisamo miesto. Ten - nuostabi gamta ir paplūdimiai, susilieja trys jūros.

Asmeninio albumo nuotr.

Pasak M. Lomonosovo, povandeninė medžioklė yra daug kantrybės ir fizinio pasiruošimo reikalaujantis užsiėmimas. "Taip nėra, kad žuvys atplaukia pas tave. Reikia laukti, tykoti, o nušauti didelę žuvį - trofėjų - pavyksta labai retai. Didžiausia žuvis, kurią esu nušovęs, - trijų kilogramų lynas", - toliau pasakojo pašnekovas.

Medžioti šiuo metu uždrausta upėse, tam tikruose ežeruose. Tačiau, turint žvejo bilietą, tuo užsiimti galima Baltijos jūroje. Čia medžiotojams įprastai pavyksta pagauti vieną kitą nedidelį otą ar plekšnę, tačiau apskritai jūros gelmėse medžioti pernelyg tamsu.

Pomėgis nardyti gimė dar vaikystėje. M. Lomonosovas prisiminė, kad nuo penkerių vietoje žaislinių mašinėlių jiedu su broliu dovanų gaudavo nardymo įrangą. Šis pomėgis klaipėdiečius lydi ir dabar.

Geografijos bakalauro ir viešojo administravimo magistro laipsnius turintis M. Lomonosovas vien dėl sportinio intereso norėtų studijuoti okeanografiją. Didžiausias jo autoritetas - prancūzų jūrininkas, okeanografas, ekologas, režisierius, fotografas Žakas Ivas Kusto (Jacques-Yves Cousteau).

Vėliau su draugai juokavome, gal ir pats Kristus iš šios amforos gėrė vyną?

Mantas LOMONOSOVAS

SERTIFIKATAS. Pateikę preliminarią išvadą, klaipėdiečiui mokslininkai įteikė sertifikatą. Dokumente nurodyta ir kokia turėtų būti senovinės amforos forma. Vazą bus bandoma atkurti.

Rūtos ŽUKĖS nuotr.