Klaipėdiečių klajonės po Batumį: kelyje - karvės, ant langų - apatiniai (II)

Vaikštai po Batumį ir akimirkomis pasijunti lyg keliaujantis laiko mašina: miesto centre gali regėti didingiausius ir šiuolaikiškiausius pastatus, o už kelių šimtų metrų - apgriuvusius mūrinius ar medinius namukus, ant kurių langų džiūva pakabintos gyventojų kelnaitės, kojinės ir kiti drabužiai. Tokie vaizdai man priminė tarsi sugrįžimą į vaikystę ir sovietinius laikus

Čia man teko lankytis prieš metus - balandžio mėnesį.

Tęsiu savo pasakojimą iš šios kelionės. I dalis VE.lt pasirodė balandžio 13 dieną.

II dalyje skaitykite apie nuotykius Batumio naktiniame klube, merginų verslo schemas, įsimintiną kelionę lyniniu keltuvu, aplankytus krioklius, restoraną, nukrautą lėkštėmis trimis aukštais ir smagią pažintį su vietiniu Batumio gidu.

Baruose - vietinių merginų verslas

Trečią kelionės vakarą nusprendėme prasiblaškyti po Batumio centrą ir pajusti naktinio gyvenimo pulsą.

Dar prieš eidami į naktinius barus, prisiklausėme įvairiausių vietinių pasakojimų, kad jokiu būdu nereikėtų leisti prie savo staliuko prisėsti ten lūkuriuojančioms merginoms. Esą ten veikia išvaizdžių merginų ir naktinių klubų savininkų verslas.

Schema paprasta: ateina turistai ir staiga prie jų prisišlieja išvaizdžios merginos, pačios prašosi prisėsti prie staliuko, ima užsakinėti brangius gėrimus ir galiausiai vakaras gali baigtis kivirču ir barmeno atnešta tūkstantine sąskaita.

"Kadangi Batumis yra apie 20 km nuo Turkijos sienos, tai čia atvyksta daug linksmybių ištroškusių turkų.

Patikėkite, kokių incidentų tik nesu matęs: paryčiais būna kviečiama policija, kadangi ne visi turistai po linksmybių vakaro sukrapšto tūkstantines sumas. Merginos juos tiesiog apsuka aplink pirštą. Prisisako įvairiausių gėrimų, o mokėti turi ne jos, o vaikinai. Tada kyla didžiulis šurmulys", - pasakojo vietinis taksistas.

Ir iš tiesų, mes atvykę į naktinį klubą, prisėdome prie staliuko ir jau po kelių sekundžių prisistatė merginos, pačios pradėjo bendrauti ir prašytis prisėsti šalia.

Tik pamačiusios, kad mes ant jų kabliuko pasimauti neketiname ir neiname į pokalbį, akimirksniu rado kitą grobį - šalia lūkuriuojančius turistus iš Rusijos.

Mes šioje vietoje neužsibuvome ir iškeliavome į viešbutį ilsėtis. Vėliau tame pačiame viešbutyje išvydę minėtus rusus pasiteiravome, kaip baigėsi vakaras.

Jie ėmė spjaudytis ir pasakė tik tiek: "Tai buvo apiplėšimas tiesiogine to žodžio prasme. Išgėrėme po veną kokteilį, o merginos prie staliuko prisėdusios nepažįstamos merginos užsisakinėjo savo gėrimus.

Galiausiai kiekvienam teko susimokėti po bemaž 500 eurų sąskaitą, o merginos greitai pasiplovė savo keliais. Bandėme su barmenu aiškintis, kad pateikta sąskaita - neadekvati, tačiau pyktis buvo bergždžias reikalas.

Jei nesumokėsime, mums net grasino iškviesti policiją", - pasakojo turistai iš Rusijos.

Nuo kalno atsivėrė saulėlydis

Ketvirtą kelionės dieną nusprendėme lyniniu keltuvu pakilti į didžiulį kalną, nuo kurio atsiveria jūros ir modernių dangoraižių panorama.

2,5 kilometro kelionė keltuvu yra įveikiama per 10 minučių. Kelionės laikas neprailgsta, kadangi keltuvo kabinos - stiklinės ir gali mėgautis vaizdais. Pakilus į viršų lankytojus pasitinka ramybė, nedidelis, bet nuostabiai gražus sodas ir panoramos didybė. Mums teko į šį kalną kilti vakarėjant, tad pamatėme ne tik iš viršaus atsiverianti Batumio grožį, bet ir įspūdingą saulėlydį.

Apžvalgos aikštelė didelė, ir galima išvysti visą Batumis nuo Čorochi upės iki Botanikos sodo. Viršutinėje keltuvo stotyje yra keletas kavinių ir suvenyrų parduotuvėlių, šalia apžvalgos aikštelė, vyno parduotuvė ir maldos namai.

Kiek teko domėtis, Batumio lyninis keltuvas pastatytas 2013 metų vasarą ir iš karto tapo populiarus. Apatinė keltuvo stotis yra jūros pakrantėje, netoli uosto, Gogebašvili gatvėje, prie sankryžos su Čavčavadze gatve, viršutinė stotis - ant Ananuri kalno (262 m).

Atstumas nuo apatinės iki viršutinės stoties - 2586 m, kabinos juda 5m/s greičiu ir į kalną pakyla per 10 minučių. Iš viso yra devynios aštuonvietės kabinos, per valandą keltuvas gali aptarnauti 245 žmones. Tai nėra daug, todėl kartais prie keltuvo susidaro eilė.

Maisto nukrauti stalai

Vietiniai Batumio gyventojai mums nuolat kartojo: nueikite į gero lygio restoraną ir pasijusite tikro gruzino kailyje.

Gruzinų teigimu, jeigu po pietų ar vakarienės pakilsite nuo tuščio stalo, vadinasi, maisto nepakako. Normalu gruzinams, kai mažiau nei pusė atnešto maisto lieka savo lėkštėse – tada reiškia, kad viskas buvo labai skanu, bet nebetilpo.

Ir išties mes galbūt pirmą ir paskutinį kartą gyvenime pamatėme, ką reiškia pilnas vaišių stalas, nukrautas lėkštėmis trimis aukštais.

Skanavome vietines sriubas, gruziniškus šašlykus ir kitus jų nacionalinius patiekalus, taip pat užsisakėme ir įvairiausių gėrimų bei desertų ir šešių asmenų sąskaita prabangiame restorane nesiekė nė 100 eurų. Likome labai nustebę, kadangi Lietuvoje panašaus lygio restorane už tiek maisto būtume sumokėję kelis kartus daugiau.

Pakerėjo krioklių grožis

Įdomu tai, kad Batumyje įvairiomis ekskursijomis užsiima ne tik vietiniai gidai, bet ir taksi vairuotojai.

Kuomet mieste įlipi į taksi ir prašai pavežamas iki viešbučio ar kokios kitos vietos, vietiniai taksistai laiko veltui neleidžia - išsitraukia didžiulius bukletus su lankomiausiomis Batumio ir aplink jį esančiomis lankytinomis vietomis ir siūlo savo paslaugas.

Kiekvienas iš jų skelbiasi, kad neva kiti už panašią kainą aprodys tik kelias vietas, o jis neva siūlo aplankyti kur kas daugiau vietų. Pasimesti tarp besisiūlančiųjų - lengva.

Mes labai norėjome pamatyti Gruzijos gamtos grožį, tačiau vis neišsirinkdavome gido, tik sakydavome: "Susisieksime su jumis kitą dieną". Tačiau priešpaskutinę kelionės dieną su mikroautobusiuku prie viešbučio privažiavęs gidas pamatė turistų būrį ir ėmė mums siūlyti savo paslaugas. Mums pakerėjo jo nuoširdumas ir šmaikštumas.

Be to, pavyko susiderėti išties gerą kainą - jis aštuonių žmonių būrį į Batumio krioklius, kalnus ir gražiausias gamtos vietas sutiko nuvežti už 100 eurų. Ir išties likome sužavėti - kelionė buvo įsimintina, o Gruzijos gamta mus pakerėjo.

Aplankėme tris skirtingus ir neapsakomo grožio krioklius, grožėjomės upių ir senovinių tiltų vaizdais, kopėme į kalnus, nuo kurių atsiveria pasakiškas kraštovaizdis. Be to, aplankėme ir vietinį kaimą, kuriame skanavome naminę gruzinų vynuogių degtinę "čača". Gido iškalba, šmaikštūs pasakojimai ir draugiškumas kelionės įspūdžius pavertė dar smagesniais.

Gidas kelionės pradžioje ne kartą mums pabrėžė: "Jei jums kelionė nepatiks, galite nemokėti pinigų".

 Iš pradžių tarpusavyje net juokavome, kad ši kelionė mums juk nieko nekainuos. Tačiau galiausiai po visos dienos neišdildomų įspūdžių, smagių juokelių gidui sumokėjome ne tik žadėtus 100 eurų, bet ir kiekvienas pridėjome arbatpinigių.

Įdomu ir tai, kad su minėtu gidu tapome lyg gerais draugais ir iki šiol bendraujame "Facebooke". Jis pasakoja apie savo žmoną, vaikus, dalijasi nuotraukomis, filmuotais vaizdais, pasakoja gyvenimą Gruzijoje ir net ne kartą kvietė į savo šeimos namus atvykti atostogų.

10 dienų pabuvojus Batumyje susidarė toks įspūdis: čia gyvena šilti, draugiški ir labai nuoširdūs žmonės, o Gruzijos gamta - kerinti. Visi lyg susitarę kartojome: čia grįšime dar ne kartą.