Kinija: paradoksai netilptų į kaimenės dramblių odą

Moki žodį - rasi kelią

Lietuvių Pekine mažai, apie 50, priskaičiuojant ambasados darbuotojus su šeimomis, ir apie porą šimtų jų yra Šanchajuje. Tautiečiai studijuoja Kinijoje pagal mainų programas, kai kurios lietuvių įmonės atidarė savo atstovybes.

"Kinija, šiuo metu antroji pagal ekonomikos išsivystymą šalis pasaulyje, neabejoja, jog pralenks Ameriką, todėl daug užsieniečių plūsta ten dirbti, nepaisydami kalbos barjero nei kultūrinių skirtumų. Paprasčiausia gauti anglų kalbos mokytojo darbą. Sutikau amerikietį baikerį iš Teksaso, kuris dėsto anglų kalbą viename universitetų, pažįstu lietuvių, vaikų darželių auklėtojų, priimtų, nes moka anglų kalbą. Jų atlyginimas per mėnesį - 4000 litų", - sakė Romas.

Kirmis aukso obuolyje

Išlipusį iš lėktuvo apie 20 mln. gyventojų turinčiame Pekine Romą nustebino ir šokiravo aukštas urbanizacijos lygis. Įsivaizdavo, kad šalis turėtų būti kaip Indija: daug žmonių ir skurdo, vargo. Bet pirmas įspūdis buvo - Amerika! Infrastruktūra, keliai - "superiniai", plačios autostrados su naujausių technologijų įranga, apšvietimu.

VIENUOLIS. Du trečdaliai kinų save priskiria prie daoistų ir budistų, o tarp likusiųjų didžiąją dalį sudaro krikščionys ir musulmonai.

"Geležinkelio stotys - futbolo aikščių dydžio, ir reikia ilgą kelią pėdinti iki traukinio. Viskas modernu, nes kinai yra labai imlūs, iš pasaulio ima viską, kas geriausia ir naujausia. Statybų greitis - stulbinamas, bet pastatai iš išorės - kaip saldainis, o viduje braška per siūles, tad įsikėlus į naują butą beviltiška tikėtis, kad neprakiurs vamzdžiai ar neatšoks plytelės", - sakė vyras.

Skrandžio malonumai

Kinija, turinti daug regionų, gali mėgautis skirtinga šių virtuve. Gyvenantys arčiau jūros vartoja daugiau jūros gėrybių ir maistas švelnesnis. Sičuano regionas garsėja gardžiu maistu, tačiau jeigu manome ragavę aštrių patiekalų, turėtume tą skonį sustiprinti 50 kartų, kad būtų kaip Sičuane.

GYVENIMAS. Kinų mąstysena daug dešimtemčių buvo iškreipiama komunistinės Lenino, Mao Dze Duno ideologijos ir tomis pačiomis gyslomis srūvančia Konfucijaus filosofija. 

Europos kinų restoranuose maistas yra "adaptuotas", ir daug patiekalų skendi gličiame, krakmolingame, saldžiarūgščiame padaže. Kinijoje padažas natūralesnis, maistas tarsi "gyvesnis".

"Negalėtum pasakyti, jog, užėjęs į bet kokią Pekino kavinę, suvalgysi šunienos ar beždžionės smegenų. Taip, labai turtingi žmonės gali sau leisti tokį "iškrypimą". Šiaip gyvačių, skorpionų laisvai gali užkrimsti, kai kur kaip prieskonis, suteikiantis kartumo, yra skruzdės. Sostinėje prabangiausiame restorane daug paklotum, tačiau tokio pat skanaus maisto gausi ir pigioje gatvės "skylėje".

Nuostabu lankytis kinų turguje, tik mes nežinome žolių žolelių pavadinimų, ir nesuprasi, ar reikia virti augalo stiebus, ar valgyti tik lapus", - sakė Romas.

Kinų alus mėgstamas visame pasaulyje; įdomiausia, kad jo gamyklą Čindau uostamiestyje pastatė vokiečiai. Kai kolonistai pasitraukė, "bravoras" liko. Kompanija "Didžioji siena" gamina vyną iš vietinių vynuogynų, bet jis nėra labai skanus. Populiariausio gėrimo - ryžių degtinės "baidzi" yra įvairiausių rūšių, nuo pigios iki daug metų brandintos, išlaikytos ir kainuojančios beprotiškus pinigus. Lietuvio gomuriui degtinė, net ir supilstyta į porceliano butelius, - tarsi acetonas. Primena naminukę. Geriama iš labai mažų taurelių.

Ritualai

"Kinai negali išgerti vieni ar be tosto. Pokylių metu, atsikėlęs iš už apvalaus stalo, žmogus eina aplink jį pasveikinti kitą svečią. Raginimas "gambei", arba "iki dugno", yra didžiausias pagarbos ženklas, o tą dugną jie dar ir parodo.

TURTAS. Turtinga šeima - net du vaikai.

Šeimininkas pirmas pradeda valgyti, sėdi veidu į duris, kad pasveikintų atėjusį svečią ir nurodytų, kur jam dera sėstis.

"Šiaip jie geria stipriai, bet nedainuoja prie stalo. Važiuoja į karaokės klubus, kur kompaniją palaiko ir nuotaiką keliančios merginos. Ir tada dainuoja ligi ryto. Striptizo klubų neteko matyti, bet yra erotinių žaisliukų parduotuvės. Tiesiai šviesiai negalėjau paklausti, kodėl kinių krūtinė pridengta, nors ji mūvėtų trumpiausiais šortais. Jeigu vilki palaidinę su petnešėlėmis, užsimeta nertinį ar skraistę.

Kinės labai saugosi nuo saulės įdegio, net mūvi pirštinaites, eina su skėčiu, nes balta oda - grožis", - sakė Romas.

Susipainiojęs vertime

Kultūriniai skirtumai - milžiniški. Turi pragyventi ilgus metus, kol pradedi suvokti, kas ir kaip. "Kinai nuo mūsų skiriasi prigimtimi, mentalitetu, dorovės supratimu. Sunku ir įsivaizduoti tokią įtakų samplaiką sąmonėje: kinų mąstysena daug dešimtmečių buvo iškreipiama komunistinės Lenino, Mao Dze Duno ideologijos ir tomis pačiomis gyslomis srūvančia Konfucijaus filosofija, - pasakojo Romas.

- Kinui labai svarbu išsaugoti savo identitetą. Auklėjamas taip, kad nei per daug džiaugtųsi, nei per daug liūdėtų. Susitikimuose su verslo partneriais veidas tampa visiškai neįskaitomas, nevalia gestikuliuoti. Etiketas neleidžia jokiam žmogui sakyti "ne". Jeigu paklausi kelio, kinas visada parodys, kur važiuoti, net pats nežinodamas krypties. Jie sako: "Galbūt, mes pagalvosime" - ir versle, ir didžiojoje politikoje, ir kasdieniame gyvenime. Turi perprasti tuos sudėtingus atsakymus. Kinas įkyriai prilimpa, kai nori tau ką nors parduoti, bet kai tu nori parduoti, derybos trunka ilgai.

Kinai mąsto maždaug taip: "Mūsų imperija ir imperatorių dinastijos turi turtingą kelių tūkstantmečių istoriją, išvėrė tiek permainų, santvarkų, mūsų daug - kur svetimšalis nori skubėti?"

ŠVENTYKLA. Lamos šventykloje.

Šiaip jie - ūmūs ir karšti. Jeigugatvėje įvyksta konfliktas, automobiliai susidaužia, kinai praranda pusiausvyrą ir kantrybę, šaukia, gali ir susimušti."

Anot pokalbininko, kinai nepuola bičiuliautis su kitataučiais, juos jaukinasi, turi jam patikti, kad reikalai pajudėtų. Lietuvis dar nesilankė kinų namuose, bet viena ausim girdėjo - didžiausias pagarbos ženklas būti pakviestam.

"Pamaldumas ten irgi savotiškas. Yra veikiančių šventovių, dauguma - dzenbudistų, vienuolių. Uoliausi komunistai atlieka religines apeigas, aukoja pinigus. Močiutės aukoja obuolių, smilkalų prašydamos: "Buda, Buda, duok anūkei gerą vyrą, dukrai - sūnų." Jeigu Buda išpildo norą, privalu grįžti į šventyklą ir padėkoti.

Keisčiausia, kad yra šventyklų ne tik dievams, bet ir kinų mąstyseną, gyvenimo principus formavusiam filosofui Konfucijui", - sakė vyras.

Kinų invazija

Paradoksas, bet kinės medžioja užsieniečius vyrus, jaunimo svajonių šalis - Amerika. Tačiau tarptautinės migracijos taisyklės tokios, kad kinai negali laisvai judėti, reikia gauti vizą. Visas pasaulis saugosi kinų, nes, vienam atvažiavus, iš paskos iškurna šio giminių giminės, ir svečių šalių miestuose jau šimtmečius kuriasi kinų kolonijos.

HUTONGAI - siauros gatvelės, būdingos Pekinui.

Kinai - verslūs, greit prisitaiko, sugeba uždirbti, bet tai uždara bendruomenė, kuri nesiasimiliuoja. Gyvena savo konklavose, kalba kiniškai, rašo hieroglifais. Ir yra vislūs.

Vyraujanti vieno vaiko politika dabar valdžios peržiūrima. Baudos už gimusį antrą vaiką - didžiulė našta nepasiturinčiam. Laikraščiai rašė, jog garsiam kinų režisieriui, turinčiam daug palikuonių, gresia milijoninės baudos. Klaipėdietį stebina, jog Kinijoje žmonės savanoriškai sterilizuojasi, ypač vyrai.

Pagal tradiciją sūnus karšina tėvus, apsigyvenusius jo šeimos namuose. Antrojo vaiko susilaukti kai kuriuose regionuose leidžiama, jei pirmagimė - dukra.

Nusikaltimai po šydu

"Toje šalyje pakliūti į kariuomenę ir daryti karjerą yra garbė ir prestižas. Kariškiams įstatymai nuolaidesni, jie turi privilegijų, automobiliai pažymėti specialiais numeriais. Nieko nuostabaus: kariškiai - diktatoriškos valdžios ramstis. Minios vaikinų iš kaimo vietovių svajoja apie tarnybą kariuomenėje", - pastebėjo Romas.

Protesto akcijos - tik suderintos su valdžia. Ir vyksta jos daugiausia prie Japonijos, su kuria vyksta ginčas, kam priklauso viena ar kita vandenyno sala, ambasados. Protestuotojai atvežami autobusais, organizuotai. Aptvertus kvartalus saugo kariuomenė, protestuotojai keičiasi pamainomis. Gaivališkos akcijos akimirksniu sutramdomos. Ir kokios jos? "Nuėmė" vieno miestelio merą, kurio žmona įsipainiojo į nusikaltimą, tai jį palaikantys miestelėnai gatvėje skandavo šūkius. Gatvėse knibžda saugumo agentų, apsirengusių kaip turistai. Priežiūra - totali, tačiau "nematoma".

Romas sakė, jog gatvėse jautiesi saugus, ir naktį automobilyje gali palikti vertingus daiktus. Tačiau žiniasklaida užčiaupta, ir tikroji nusikalstamumo statistika nežinoma. Tiesa, išlindo garsių, rezonansinių nusikaltimų. Antai prie vieno vaikų darželio buvo palikti jogurto indeliai su žiurkių nuodais, ir vaikai, kurie juos suvalgė - mirė. Protu nesuvokiama, kai išaiškėjo, jog tai padarė konkurentai iš kito vaikų darželio. Internete gali aptikti nufilmuotų vaizdų apie moterų užpuolimus.

"Per televiziją parodoma, kad sulaikyti kokie nors nusikaltėliai, kaip iš Vietnamo parsivežami pabėgę mafiozai, prekiavę žmonėmis. Už prekybą narkotikais - mirties bausmė. Esu girdėjęs pasakojimą, o gal tai buvo anekdotas svetimšaliui, - kad kai nusikaltėlį nušaudavo, jo artimiesiems sąskaitą už kulką atsiųsdavo", - sakė Romas.

Gamtos agonija

Oras, vanduo Kinijoje yra nepaprastai užteršti, nualinti, nustekenta gamta, totali žemės erozija, ji nebeduoda normalaus derliaus.

"Miestai - didžiuliai, vienas kvartalas - Kauno dydžio. Į Šanchajaus centrą iš jo priemiesčių važiuoji 500 kilometrų. Miestuose oras užterštas visais nuodingais chemikalais, kokius tik randi Mendelejevo lentelėje. Žiemą žmonės šildosi anglimi, smalkės išmetamos į orą, apstu fabrikų, šiluminių elektrinių. Kinai vaikšto su apsauginėmis kaukėmis, o "baltieji" perka respiratorius su filtrais. Nuolat jaučiame alergišką sudirgusios nosies slogą, kosėjame bronchiniu kosuliu. Neatsimenu skaičių, bet kai Lietuvoje oro užterštumo rodiklis, kietųjų dalelių skaičius kubiniame metre buvo 20, kilo panika. Pekine tuo metu buvo 500-700 tų dalelių kubiniame metre. Čia pernai net buvo paskelbtas "oranžinis aliarmas", - sakė Romas.

Reikalavimai gamtosaugai labai menki. Daroma viskas, kad 1,4 milijardo gyventojų Kinijoje turėtų darbą, todėl gamybos mastai milžiniški.

Naujoji valdžia stengiasi atsodinti miškus, nes į Pekiną iš Gobio dykumos vėjas neša smėlį. Švinas ir gyvsidabris patenka į dirvą, kur užaugusios daržovės susargdina vėžiu daugybę žmonių.

VESTUVĖS. Kinų vestuvinė fotosesija.

"Kinų karta užauginta ideologijos, kuri sako: "Jei tau reikia - eik ir pasiimk." Reikėjo medienos - iškirto miškus. Vienu metu visi kinai 6 ryto išeidavo šaudyti žvirblių, nes jie naikina pasėlius. Juos iššaudžius, pasėlius apniko skėriai ir kiti parazitai", - pasakojo Romas.

Džiugina tai, jog visa Kinijos valdžia gyvena Pekine ir pati dūsta nuo smogo kartu su savo vaikais, tad suvokia realų pavojų ir turėtų imtis veiksmų. Galbūt orų pranešėjai smogo nebevadins "rūku". Per jį nematyti net pastato už 200 metrų, būna dienų, kai dėl nulinio matomumo uždaromos autostrados, į darbą bildama aplinkiniais keliais. Kitomis dienomis ribojamas automobilių eismas.

"Žemės drebėjimai krečia Kiniją kiekvieną dieną. Esu girdėjęs, jog kartą visos gelbėjimo tarnybos - kariškiai, ugniagesiai, medikai - stengėsi pirmieji patekti į nelaimės vietą, ir dėl to susidarė kamščiai, vieni kitiems užtvėrė kelią", - nelinksmu kuriozu stebėjosi pokalbininkas ir pridūrė, jog taip atsitinka dėl to, kad kiekvienas kinas nori būti čempionas. Regionai konkuruoja darbo našumu, čia tebėra planinė ekonomika. Paradoksų į kaimenės dramblių odą nesurašysi.