Kijevas - šiuolaikiškas aukso kupolais žibantis miestas

Nors Kijeve gyvena daugiau nei 3 milijonai žmonių, jis nė iš tolo neprimena posovietinių pilkų didmiesčių. Kiek chaotiškas, tačiau švarus ir tvarkingas Kijevas iš tolo žiba auksiniais cerkvių stogais, o aplink gausybę šventovių verda šiuolaikiškas naktinis gyvenimas. Ir nesvarbu, kad šalies rytuose kunkuliuoja pats tikriausias karas, - sostinėje jo nė kvapo.

Religiniai objektai

V a. kairėje Dniepro upės pusėje pradėjęs kurtis miestas pelnytai laikomas slaviškos kultūros, kalbų ir vėliau išsiritusių tautų židiniu. Kaip ir Lietuvoje, miesto plėtra buvo neatsiejama nuo religijos. Būtent jos simboliais Kijeve didžiuojasi ukrainiečiai ir atvykėlius pirmiausia pasiunčia į šimtmečius puoselėtas ir prabanga spindinčias šventoves.

UNIVERSITETAS. Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universiteto pagrindinis pastatas nudažytas netradicine raudona spalva. Gidai tvirtina, jog šia spalva universitetą įsakė nudažyti caras Nikolajus I norėdamas studentams priminti Ukrainos karių Pirmajame pasaulyje lietą kraują, kai kilo studentų protestai dėl privalomojo šaukimo.

Viena jų - Kijevo Pečorų lauros vienuolynas, kuris sykiu yra aptvertas miestelis, vietinių dar vadinamas Ukrainos Luvru. 1051 metais šalia Kijevo urvuose įkurtas vienuolynas tapo svarbiu ortodoksinės krikščionybės centru Kijevo Rusioje. Nors antžeminio miestelio cerkvių stogai žiba auksu, galerijos ir muziejai tiesiog prikimšti religinių, kultūrinių ir meninių vertybių, daugiau vienuolyno istorijos pasakoja jo požemiai.

METRO. Kijevo metro stotys neretai atsiduria tarp vadinamųjų gražiausiomis. Nuotraukoje užfiksuota Zoloti Vorota (Aukso Vartų) stotis, kurios nišos išdailintos mozaikomis.

Būtent požemiuose ir kūrėsi pirmosios cerkvės bei vienuolių celės. Dalis jų išlikusios iki šiol, o į vieną iš klaustrofobiją keliančių urvų gali patekti ir turistai. Juose iki šiol išlikę kadaise celėse užsimūrydavusių ir mirdavusių vienuolių palaikai, prie kurių stiklu apgaubtų karstų meldžiasi dešimtys tikinčiųjų.

ISTORIJA. Už keliasdešimties kilometrų nuo Kijevo esančiame parke atkuriamas maždaug V-VIII a. laikmečio Kijevo kremlius. Prie šio projekto dirbantys šimtai mokslininkų siekia sukurti maksimalią istorinę autentiką, kultūrines ir architektūrines charakteristikas bei tikrą Kijevo Rusios laikų atmosferą.

Beje, norint apžiūrėti vienuolyną tam reikėtų skirti bent 3 valandas. Ne ką mažiau laiko teks praleisti lankantis ir garsiajame Šv. Sofijos sobore. Jis laikomas išskirtine Kijevo Rusios eros architektūrine įžymybe, yra vienas žinomiausių miesto turistinių objektų. Neretai nuskamba pasakymas, jog soboras - stačiatikių religijos lopšys. Jis buvo pastatytas XI a. Jaroslavo Išmintingojo nurodymu. Bene žymiausias sobore saugomas meno kūrinys yra originali Oranto Dievo Motinos mozaika.

Istoriją atkuria

Daug dėmesio ukrainiečiai skiria miesto kūrimosi simbolių atstatymui. Netoli miesto centro tokiu būdu naujam gyvenimui prikelti Kijevo Aukso vartai - vienas iš sostinės simbolių. Šis gynybinis bokštas iškilo XI a. virš miestą juosusios sienos ir buvo pagrindiniai vartai į miestą.

KUPOLAI. Ant aukštos kalvos stovinčios Šv. Andrejaus cerkvės kupolai yra vienas iš žinomesnių Kijevo objektų. Šalia XVIII a. viduryje iškilusi bažnyčia šiuo metu remontuojama, tačiau ja pasigrožėjus iš gatvės galima apsilankyti šalia esančiame turistiniame turgelyje.

Beje, šalia esančiame parkelyje galite užtikti bronzinę katino statulą. Pasirodo, jog Pantiušos vardą turėjęs katinas buvo šalia esančio restorano simbolis, tačiau padaras kartu su restoranu 1997 metais sudegė. Tarp Kijevo gyventojų sklando legenda, jog Pantiuša paaukojo savo gyvybę dėl restorane tuo metu buvusių svečių - savo kniaukimu jis pranešė apie gaisrą ir išgelbėjo daug žmonių.

DRAUGYSTĖ. Nepatingėję užlipti į statų kalną pasieksite Tautų draugystės arką. Nuo jos atsiveria įspūdinga Kijevo panorama, o už kelis eurus ekstremalai nusileidimo lynu virš itin plačios Dniepro upės gali pasiekti kijeviečių vasaros poilsio vietą su paplūdimiu upės pakrantėje.

Ko gero, įspūdingiausias viduramžiško Kijevo istorijos atspindys - maždaug už 50 km nuo sostinės kylantis Kijevo Rusios parkas. Vyriausybės ir rėmėjų pastangomis ten bandoma atkurti maždaug V-XIII a. Kijevo miestą - su įspūdingomis medinėmis miesto sienomis ir istorine autentika.

Metro

Kijevo metro yra ne tik vienas patogiausių būdų keliauti mieste, tačiau ir turistinė atrakcija. Kijevo metropoliteną sunku palyginti su Vakaruose esančiomis vidinio susisiekimo sistemomis - pavyzdžiui, 105,5 metro gylyje esanti Arsenalna stotelė laikoma pačia giliausia pasaulyje, tačiau važiuojant link rytinės miesto dalies atsidursite ant tilto per Dnieprą po atviru dangumi.

MAIDANAS. Kijevo centre įsikūrusi Maidano aikštė yra ne tik vietinių ir turistų mėgstama susibūrimų vieta, tačiau ir istorinis simbolis, kuriame liepsnojo dviejų nepriklausomos Ukrainos perversmų ugnis.

Rekomenduojame aplankyti Zoloti Vorota (Aukso vartų) stotį ir pasigrožėti ten esančiomis mozaikomis, Kijevo Rusios tematiką atspindinčiu interjeru. Gražiausia stotele sistemoje patys ukrainiečiai laiko Universiteto stotį - ji pasižymi masyvia stalinistine architektūra, o stoties kolonas puošia balto granito Ukrainos mokslininkų ir literatūros genijų biustai.

Motina Tėvynė

Ukrainos sostinės lankytojams pro akis nepraslysta didžiulė moters, laikančios kardą ir skydą - Motinos Tėvynės - statula. 1981 m. iškilęs monumentas yra vienas geriausių būdų iš aukštai apžiūrėti Kijevą, kadangi į maždaug 100 m aukščio statulą (tiksliau - į skydą arba kardą) gali pakilti ir turistai (šią vasarą statula uždaryta remontui). Beje, įdomu tai, kad pačią statulą ukrainiečiai pastatė tik per šešis mėnesius - ji buvo suvirinta iš daugybės metalo lakštų ir skaičiuojama, kad visa konstrukcija sveria per 650 tonų.

ŽVILGESYS. Kijevo peizažą puošia auksu žvilgantys cerkvių ir soborų kupolai. Daugelis jų skaičiuoja ne kelis šimtus, o net tūkstantį metų. Šventovės užburia savo interjeru - pasirodo, jog pamaldos jose negali vykti, jei cerkvėje bent vienas kvadratinis centimetras sienų, grindų ar lubų nėra išdailintas.

Pamatinėje statulos dalyje įsikūręs Nacionalinio Didžiojo tėvynės karo muziejaus padalinys, supažindinantis su Antrojo pasaulinio karo herojais.

Netradiciniai objektai

Kijevas jo lankytojams gali pasiūlyti ir netradicinių vietų apsilankyti. Pavyzdžiui, žmonių likimus Europoje suluošinusi Černobylio atominė elektrinė stovi tik už 100 km nuo Kijevo sostinės. 30 kv. kilometrų dydžio uždara radiacija užkrėsta zona jau daugelį metų vilioja ekstremalių nuotykių ištroškusius turistus. Kelionę į šią daugelį gąsdinančią vietą nėra sunku susiorganizuoti - į ją veža nemažai turistinių firmų. Vienam žmogui vienos dienos kelionė iš Kijevo Pripetę (šalia elektrinės likusį apleistą darbuotojų miestą), atominės elektrinės apylinkes, netoliese stovinčią užhorizontinę radiolokacinę stotį "Duga" ir dar pietūs pačiame Černobylio miestelyje atsieis ne daugiau nei 100 eurų.

PIRMOJI. Teigiama, jog Michailovskio auksinių kupolų soboras yra vienas seniausių vienuolynų Kijeve ir pirmasis, kurio kupolai buvo paauksuoti.

Užsienio turistai nesudėtingai gali nukeliauti ir į vadinamąjį korupcijos muziejų - nuverstojo ir iš šalies pabėgusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus dvarą. Ten aptikta prabanga Euromaidano protesto metu tiesiog sukrėtė ukrainiečius - iki šiol lankytojai gali apžiūrėti sunkiai suvokiamos prabangos kompleksą. Deja, garsusis auksinis batonas, kaip ir kelios meno vertybės, iš komplekso dingusios, tačiau lankytojams siūloma apžiūrėti kompleksą, privatų zoologijos sodą, ispaniško restorano kopiją ir pan.

VARTAI. Vienas iš Ukrainos sostinės simbolių - Aukso vartai - iškilo dar XI a. virš miesto sienos. Virš vienų pagrindinių vartų vedančių į Kijevą buvo įrengta nedidelė koplyčia, taip pat gyvenamieji kambariai, o statinio rūsyje buvo saugykla.

Beje, lankydamiesi Kijeve nepamirškite atiduoti pagarbos žuvusiems Euromaidano įvykių metu. Nors pačioje Maidano (Nepriklausomybės) aikštėje praktiškai nematyti jokių užuominų apie revoliuciją, šalia ant į kalną vedančios gatvės šaligatvio atbrailos sudėtos tuo metu į abi puses skriejusios grindinio trinkelės ir dešimčių žuvusiųjų nuotraukos.

Praktiniai patarimai keliaujantiems savarankiškai

* Skrydis. Į Borispolio oro uostą sezono metu galima skristi ir iš Palangos. Kitąmet "Ukraine International Airlines" skrydžius iš Palangos oro uosto žada pradėti gegužę, o jų atstovai tvirtina, jog ši kryptis šią vasarą buvo populiari.

* Oro uoste. Borispolio oro uosto prieigose stoviniuojantys gudručiai už kelionę į Kijevą (apie 30 km) gali užsiprašyti net 450 grivinų. Nekreipkite į juos dėmesio ir sėskite į "SkyBus" autobusą - iki traukinių stoties būsite nuvežti tik už 60 grivinų, o jei išlipsite tarpinėje stotelėje šalia Kharkiv metro stotelės, kelionė kainuos 35 grivinas.

* Pinigai. Eurus į grivinas rekomenduojame keistis pačiame Kijeve. Gausybėje visame mieste esančių keityklų siūlomas geresnis kursas ir dažniausiai nėra komisinio mokesčio.

* Metro. Vienas metro žetonas kainuoja 4 grivinas (apie 15 euro centų). Su juo vieną kartą praėję vartelius požemiuose važinėti galite kad ir visą dieną. Kiekvienoje metro stotelėje rasite metropoliteno žemėlapį ukrainiečių ir anglų kalbomis. Be to, požemiuose veikia spartusis bevielis interneto ryšys.

* Maistas. Pirmą kartą atvykus į Kijevą tikrai liksite nustebinti žemų kainų. Pavyzdžiui, netoli centrinės Maidano aikštės už dviejų patiekalų vakarienę, užkandžius ir alaus bokalą ar vyno taurę suplosite tik apie 6 eurus. Norintiems dar labiau sutaupyti dienos metu galima užsukti į savitarnos restoraną "Puzata Hata" Khreschatyk gatvės pradžioje, kurioje sotūs tradicinės ukrainiečių virtuvės pietūs (sriuba, antras patiekalas, gėrimas) kainuos maždaug pusantro euro.