Kelionės be GPS ir interneto: kaip lietuviai keliavo prieš 20 metų?

Dabar daugeliui galėtų būti sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų leistis į kelionę be GPS, išmanaus telefono, interneto ir visada lengvai prieinamos „Google“ paieškos sistemos. Tačiau prieš 20 metų kitaip ir būti negalėjo. Kelionių organizatoriaus „Novaturo“ pažintinių kelionių vadovės prisimena įvairių neįtikėtinų situacijų ir sako, kad dabar lietuvių turistų poreikiai ir organizuojamos kelionės yra kardinaliai pasikeitusios.

Pažintinių kelionių vadovė Algimanta Diburienė turizmo srityje dirba jau 25 metus ir prie „Novaturo“ prisijungė prieš 20 metų – nuo pat jo įkūrimo pradžios. Pasak jos, per tą laikotarpį kelionių organizavimas neatpažįstamai pasikeitė.

„Visų pirma, neturėjome katalogų – pradėjome nuo nulio. Šiandien, kai informacijos pilna interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, sunku patikėti, kad spausdinti katalogai tuomet buvo bene vienintelis išsamus informacijos šaltinis. Prieš išvykstant į kelionę, ant lapuko trumpai, keliais sakiniais išdėstydavome programą. Vėliau atsirado maži katalogai, kurie plėtėsi, kol peraugo į dabartinius. Dabar kitiems būtų sunku įsivaizduoti, bet tuo metu važiavome senais autobusais, kelią mums rodė rankose laikomi žemėlapiai, o pasiklydus kreipdavomės pagalbos į taksi vairuotojus“, – prisimena A. Diburienė.

Nepaisant visų to meto aplinkybių, turistui tuo metu labiausiai rūpėjo kuo daugiau pamatyti. Kelionių vadovės teigimu, visi buvo ištroškę Vakarų pasaulio – muziejų, meno, miestų, lankytinų objektų. „Mes tikrąją to žodžio prasme bėgiodavom po Paryžių – nuo vieno objekto prie kito. Žmonėms nereikėjo laisvo laiko, visi norėjo kuo daugiau pamatyti ir sužinoti, net valgymo ar miego laikas mažai kam rūpėjo“, – juokiasi Algimanta.

Situacijas spręsdavo be mobiliųjų telefonų

Moteris sako, kad tas laikotarpis nebuvo lengvas, tačiau labai įdomus, nes nutikdavo įvairių dalykų – ir žmonės pasiklysdavo, ir autobusai sugesdavo. Dabar visi autobusai nauji, keliautojai visas naktis patogiai ilsisi viešbučiuose, tačiau A. Diburienė prisimena, jog prieš 20 metų to nebuvo. Pasiklysti šiandien tiek turistui, tiek autobuso vairuotojui praktiškai neįmanoma – visi turi mobiliuosius telefonus, net po kelias navigacijos programėles.

„Pamenu, kartą važiavome iš Šveicarijos į Prancūziją kartu su keturiasdešimties žmonių grupe ir tik išvažiavus iš Ženevos mums viena po kitos sprogo trys padangos. Prisiminiau, kad tokiu atveju Prancūzijoje reikia kreiptis į gaisrininkus, tad nuriedėjome į pasienio miestelį, susiradome juos, išdėstėme savo problemas ir jie mus priėmė. Keturiasdešimt žmonių buvo užimti ir pavaišinti arbata bei vynu, kol autobusui buvo pakeistos padangos“, – pasakoja Algimanta.

Algimantos kolegė Aleksandra Gavėnienė, „Novature“ taip pat dirbanti nuo įkūrimo, prisimena ir tokį atvejį, kuomet po ekskursijos su 40 turistų grupe sutartoje vietoje nerado autobuso.

„Buvo tokia situacija Ispanijoje, kai susitarėme su vairuotoju, kad susitiksime tam tikroje vietoje, o vėliau paaiškėjo, jog autobusas negali į ją atvažiuoti, nes mieste vyksta eisenos. Mobiliųjų telefonų tuo metu neturėjome, teko pasikliauti nuojauta ir pagalvoti, kokia galėtų būti alternatyvi vieta susitikti su autobuso vairuotoju. Visa laimė, kad apie tą pačią vietą pagalvojo ir pats vairuotojas“, – juokiasi A. Gavėnienė.

Sutaupytus pinigus leido kelionėms

Maždaug prieš 20 metų vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje siekė apie 800 litų, kai tuo pačiu metu kelionė į Italiją autobusu kainavo 1699 litus, o į Prancūziją – 1499 litus. Tačiau kelionių populiarumas augo nepaisant tuo metu buvusių kainų.

„Žmonės buvo įpratę taupyti „juodai dienai“ ir kai atsidarė sienos, jie pradėjo leisti tuos pinigus kelionėms. Ir keliaudavo dauguma su visa šeima. Dabar daugiausiai pastebiu autobuse keliaujančias vienas moteris. Anksčiau to nebūdavo, tiek vyrų, tiek moterų keliaudavo apylygiai. Taip pat ir keleivių amžius pasikeitė. Kai pradėjau dirbti, daugiausiai važiuodavo 35–40 metų turistai, dabar keliones autobusu renkasi kiek vyresni žmonės“, – sako A. Diburienė.

Pasak pažintinių kelionių vadovių, prieš 20 metų turistai labiausiai troško aplankyti Vakarų Europą ir džiaugėsi gavę galimybę įsigyti kelialapį į savo svajonių šalį. Tuo laikotarpiu populiariausias kryptis (Italiją, Ispaniją ar Paryžių) labai greitai išpirkdavo, grupės būdavo perpildytos, todėl tekdavo ilgai laukti kitos galimybės.

Kiekybę pakeitė kokybės poreikis

„Novaturo“ pažintinių kelionių pardavimų vadybininkė Dalia Varnienė sako, kad dabar kiekybę iš esmės yra pakeitęs kokybės poreikis. Daugelis nori lėtesnio tempo, pramogų, daugiau laisvo laiko, kad galėtų neskubėdami mėgautis atostogomis.

„Kelionėse populiarėja įvairios degustacijos – sūrių, vytintų kumpių, aliejaus, alyvuogių ar įvairių vietinių gėrimų. Vakarais turistams siūlomi vietinių muzikantų koncertai, spektakliai, miuziklai ar net opera arba baletas. Turistams labai patrauklios kelionės, kuriose yra galimybė ir pailsėti, ir pamatyti naujų dalykų – pavyzdžiui, gyventi viešbutyje ir važinėti į ekskursijas“, – sako D. Varnienė.

Pažintinių kelionių vadovė Aleksandra sako, kad šiandien maistas kelionėse yra labai svarbus. Žmonės nori pažinti gurmaniškąją įvairių šalių pusę, ko anksčiau nebūdavo.

„Prieš 20 metų įkalbinti turistą lietuvį valgyti austrę buvo neįmanoma – tai ir beprotiškai brangiai kainuodavo, ir tokios nepatirtos naujovės labai gąsdindavo. Dabar, kad ir su baime, bet vis tiek ragauja. Žmonės patys domisi, ieško įmantresnių maisto produktų, žino, kokiame regione ką gurmaniško gali rasti. Anksčiau tie dalykai buvo neįperkami, pamenu, kaip žmonės taupydavo – net kavos puodelio degalinėje nepirkdavo. Dabar mes esame panašesni į Vakarų pasaulio gyventojus“, – sako Aleksandra.

Naujieji degalinėje ir kiti kuriozai

Pažintinių kelionių vadovės pripažįsta, kad per visus 20 metų kartu su „Novaturu“ situacijų būta įvairių – vienos linksmos, ir dabar keliančios šypseną, kitos – ir kelionių planus sujaukusios.

„Prisimenu, kai labai malonūs senjorai įsigijo pažintinę kelionę lėktuvu. Jau buvo viską išsiaiškinę apie kelionę, laukė išvykimo datos, tačiau išvykimo dieną mums pranešė, kad neišskrido į kelionę, nes jų neišleido pasų kontrolė. Kai pasiteiravome, kodėl taip atsitiko, moteris prisipažino, kad jos vyras prieš kelionę apkarpė savo pasą, nes šis netilpo jam į paso dėkliuką“, – pasakoja D. Varnienė.

Pasak Algimantos, situacijų būta ir labai linksmų, pavyzdžiui, kartą Italijoje su turistų grupe ji piknikavo viename parke. Gerai praleidus laiką, pavakarojus, atėjo metas grįžti atgal, o parkas buvo užrakintas. Moteris juokiasi prisiminusi, kaip visai turistų grupei teko lipti per tvorą.

Algimanta sako, kad kelionės yra geriausias santykių išbandymas. Per 20 metų jai teko matyti ne tik sugriuvusių santykių, naujų draugysčių, bet jos kelionėse net 4 poros yra sukūrusios šeimas, kurios laimingai gyvena iki šiol.

Abi kelionių vadovės sutaria, kad per 20 metų lietuviai tapo smalsiais ir sumaniais keliautojais,  puikiai įvaldžiusiais  daugybę kelionių planavimo ir organizavimo įrankių. Ir nors daugelis renkasi tingų poilsį populiariuose Turkijos ar Egipto kurortuose, populiarėja ir dar neatrasti egzotiški kraštai, ir aktyvus poilsis.