Keli štrichai senojo Piterio portretui (2)

Nepriklausau tai kartai, kurią Sankt Peterburgas, kaip buvęs Leningradas, vilioja senais prisiminimais, tačiau galiu konstatuoti, kad jis gali būti drąsiai priskirtas tų miestų kategorijai, į kuriuos norisi sugrįžti.

Pasakojama, kad Sankt Peterburgas itin išsipuošė prieš savo 300 metų gimtadienį, švęstą 2003-iaisiais. Tačiau gausiai turistų lankomas miestas nenustoja gražintis ir toliau - senamiestyje gausu pastatų, kurių fasadai prikeliami naujam gyvenimui. Vykdoma valstybinė programa "Sankt Peterburgo fasadai".

Rusiška tvarka

Pirmoji pažintis su Peterburgu ir Rusijoje galiojančia tvarka įvyko Pulkovo oro uoste. Po būtino užsieniečiams atvykimo kortelės pildymo pasieniečių kontrolę pavyko pereiti lengviau nei tikėjausi, nes esu tamsiaplaukis ir dar su barzda. Prisiklausęs apie tai, kaip rusų pareigūnai įtartinai žiūri į tokius asmenis, tikrai nesitikėjau lengvai "prasmukti". Dar labiau nudžiugau, kad buvau apsiribojęs tik rankiniu bagažu, nes tuo pačiu reisu iš Rygos atvykusioms merginoms savojo sulaukti nepavyko.

"Mūsų bagažo nėra", - kreipėsi į oro uosto darbuotoją merginos. - "Na, jei nėra, tai ir nebus. Pildykite po dvi formas, va ten jos yra", - abejingai mosteli ranka moteriškė. "O kada atgausime?" - "Ką aš žinau!"

Su visame pasaulyje garsėjančia rusų tvarka dar kartelį teko susidurti tame pačiame oro uoste, tik jau išvykstant. Niekas nesiteikė pranešti, kodėl ir kuriam laikui atidedama registracija į skrydį. Kolega surizikavo to paklausti pro šalį ėjusios darbuotojos. "Ką aš žinau! Na, neregistruoja, reiškia, reisas atidėtas", - atšovė mergina.

Sovietinė tvarka galioja ir kai kuriose moderniose Piterio parduotuvėse. Kolegai operatoriui prireikė vaizdo kasečių. Parduotuvėje pardavėjui pasakė, ko nori, tas nusiuntė pas konsultantą, ir šis išrašė raštelį. Vėliau teko keliauti į kasą, čia moteriškė jį antspaudavo, o kita pasirašė. Po šios procedūros operatorius vėl grįžo pas pirmąjį pardavėją, ir tada jau gavo kasetes. Bet dar buvo nusiųstas sumokėti už jas kasoje. Finalas toks: kasininkė antspaudavo išspausdintą čekį.

Transportas

Neatsiejama Sankt Peterburgo dalis - milžiniški kamščiai. Generalinis Lietuvos konsulas šiame mieste Eitvydas Bajarūnas sako, kad grįžus į namus jam vilnietiškos transporto spūstys atrodo juokingos.

"Visada važiuodamas į kokį nors susitikimą turi pasilikti mažiausiai valandą rezervo. Geriausias laikas - didieji šalčiai, kai neužsiveda didelę dalį peterburgiečių automobilių parko sudarantys senieji žiguliai ir volgos", - pasakojo konsulas.

Peterburge, kaip ir Klaipėdoje, kursuoja labai patogus viešasis transportas - maršrutiniai taksi. Važiavimo kaina - 18 rublių (1,8 lito).

Gatvių dangos kokybė pačiame mieste pakenčiama. Tik išvažiavęs į užmiestį patiri tikrąjį Rusijos kelių "grožį". Teko važiuoti keliu, vedančiu į Taliną ir į naujai statomą Ust Lugos uostą. Baisesnio magistralinio kelio nebuvau matęs. Ypač smagu, kai skauda galvą...

Naujieji metai - kasdien

Vanduo ir nuostabi architektūra - unikalus derinys, dėl kurio negali atsispirti Sankt Peterburgui. Ypač šis derinys atsiskleidžia plaukiojant laivu Nevos upe ir senamiestį išraižiusiais kanalais. Jei dar pataikai tuo metu, kai po vidurnakčio keliami tiltai - sunku nustoti aikčioti.

Ekskursija laiveliu trunka pusantros valandos, tačiau jos metu, suprantama, pamatysinedaug. Šis malonumas vienam žmogui kainuoja 350 rublių (35 litus).

Įspūdingai vakare atrodo ir kiaurą parą nenurimstanti pagrindinė Peterburgo gatvė - Nevskio prospektas. Išgerti alaus vienoje iš jo kavinių - šventa pareiga. Puslitrinio bokalo kaina - 100 rublių (10 litų). Nors sakoma, kad Peterburgas vienas brangiausių pasaulio miestų, tačiau rugsėjį už mažąjį bokalą alaus vienoje iš Rygos kavinių šalia Dauguvos upės teko pakloti 5 latus (15 litų).

Tikriausiai kitaip nei turistai senamiestį vertina jame gyvenantys žmonės. Pasak vietinės gidės, didžioji dalis centre būstą turinčių žmonių (apie 1,5 mln.) gyvena komunaliniuose butuose - su bendromis virtuvėmis ir vonios kambariais. Tai didžiosios spalio revoliucijos padarinys, kai buvo išbuožinami didelių 10-15 kambarių būstų savininkai. Bolševikai jiems geriausiu atveju palikdavo vieną kambarį, o į likusiuosius sukeldavo proletariato atstovus. Užtat namų fasadai valdžios iniciatyva ne tik atnaujinami, bet naktį dar ir apšviečiami.

Beje, Sankt Peterburge kiekvieną vakarą gali sutikti Naujuosius metus. Viename naktinių klubų dvyliktą valandą nakties čia visus, pasipuošusius įvairiomis kaukėmis ir keliančius šampano taures, per televizorių sveikina Vladimiras Putinas.

Faktai apie Sankt Peterburgą

Sankt Peterburgą 1703 m. gegužės 27 d., atkovojus žemes iš Švedijos, įkūrė caras Petras I. Miestą jis pavadino savo globėjo Šv. Petro garbei. Jis iškart tapo Rusijos sostine.

1914 m., vengiant lingvistinių sąsajų su vokiečiais, miesto pavadinimas buvo išverstas į rusų kalbą ir tapo Petrogradu.

1924-1991 m. miestas vadintas Leningradu.

Antrojo pasaulinio karo metu miestą 900 dienų buvo apsupę vokiečiai, miestas gyveno blokados sąlygomis. Manoma, kad iš bado ar nuo išsekimo mirė nuo 700 000 iki 1,5 mln. žmonių.

1991 m. birželio 12 d. miesto gyventojai balsavo referendume už tai, kad būtų sugrąžintas Sankt Peterburgo vardas. Aplink jį esančiai sričiai paliktas Leningrado vardas.

Šiuo metu Piteris yra ketvirtasis pagal dydį Europos miestas, turintis 4,57 mln. gyventojų.

Piteryje yra daugiau nei 580 tiltų, 20 iš jų sezono metu - nuo balandžio pabaigos iki vėlyvo rudens - būna pakeliami, kad galėtų praplaukti didesni laivai

Įspūdingai vakare atrodo kiaurą parą nenurimstanti pagrindinė Peterburgo gatvė - Nevskio prospektas

Jaunavedžių fotografavimosi vieta - Nevos fontanai netoli Petropavlosko tvirtovės

Petropvalosko tvirtovės kompleksas, ilgą laiką atlikęs kalėjimo funkcijas

Peterburgietiški kamščiai

Senamiesčio fasadai prikeliami naujam gyvenimui

Mirtino pasikėsinimo į imperatorių Aleksandrą II vietoje pastatytoje Kristaus Prisikėlimo cerkvėje blokados metais buvo lavoninė

Martyno VAINORIAUS nuotr.

Martynas VAINORIUS