Kairas - pasaulio motina

Šiandien jis yra didžiausias Afrikos miestas, kuriame gyvena per 20 milijonų gyventojų - egiptiečių, afrikiečių ir visokių klajoklių.

Gyventojų tankumas vienam kvadratiniam kilometrui (nuo 26 000 iki 135 000 žmonių) čia yra vienas iš didžiausių pasaulyje.

Apie Lietuvą kairiečiai sako: "Visi lietuviai tilptų 3-6 Kairo gatvėse".

Egiptiečiai sostinę Kairą tapatina su pačiu Egiptu - jiems Kairas ir yra Egiptas, ir atvirkščiai. Jie abu vadinami tuo pačiu vardu - Masr.

Kairui trūksta erdvės plėstis, todėl čia, ypač miesto centre aplink Nilą, neretai kaimynystėje pamatysite modernią kompiuterinės įrangos parduotuvę ir molinių namelių - lūšnynų rajoną, kur ožkos bėgioja po kambarius, o vanduo gaunamas tik iš čiaupo gatvėje.

Į Rytus už islamiškosios Kairo dalies yra šiaurinės ir pietinės kapinės, didžiuliai nekropoliai, kuriuose gyvena tiek gyvieji, tiek mirusieji.

Tai kapinės, kuriose mirusieji laidojami nuo XII amžiaus. Gyvieji ant senųjų nekropolių pastato dar po kelis aukštus ir gyvena. Čia veikia mokyklos, vyksta prekyba.

Darbininkų klasės gyvenamieji rajonai, tokie kaip Shubra, yra šiandieninio Kairo šerdis.

Čia irgi išvysi neįprastus europiečio akiai namus. Kadangi

Egipte lyja labai retai ir nedaug, darbininkų namai neturi stogų.

Virš jų styro armatūros galai. Tai labai patogu: ant tokio stogo tarsi į palėpę nešami visi nereikalingi daiktai (tai panašu į atvirus šiukšlynus ant pastatų).

Kai į šeimą sūnus parsiveda žmoną, pastatomas dar vienas aukštas jaunavedžiams, o virš jų aukšto į dangų vėl stiebiasi armatūros galai, nes gali prireikti statyti dar vieną pastato aukštą dabartinių jaunavedžių sūnaus šeimai.

Tačiau Kairo gyventojai tame nemato nieko keisto.

Žmonės gyvena šalia istorijos paminklų, kurių amžius šiandien siekia daugiau kaip 4,5 tūkstantmečio: piramidės matomos, jei virš miesto netvyro tirštas smogas, iš aukštesnių pastatų viršutinių aukštų beveik visame Kaire.

Todėl nenusakomas amžinumo jausmas yra vienas iš ryškiausių Kairo bruožų.

Čia viename mieste yra ir islamiškojo Kairo dalyje esantys viduramžių skersgatviai, ir faraonų laikų piramidės, ir tarsi XIX amžiaus laikų išvaizdą išlaikiusios kavinukės. Ir nuostabiausia, kad nė vienoje iš šių vietų nesijausite kaip muziejuje - tai tiesiog yra šių dienų Kairas.

Jis yra chaotiškas, triukšmingas, visiškai nenuspėjamas ir pilnas žmogiškumo.

Tai yra nuostabus miestas tiems, kurie turi pakankamai kantrybės jį įvertinti.

Po 1952 metų revoliucijos Kairo gyventojų skaičius labai padidėjo, todėl miesto plėtimo planus reikėjo paspartinti. 1960-1970 metais iki tol retai apgyvendintame vakariniame Nilo krante atsirado nauji priemiesčiai.

Pastaruoju metu gyventojai pradėjo keltis netgi į kalnuotas el-Mukatan kalno vietoves.

Todėl anksčiau buvusi dykuma dabar yra statybų rajonas.

Sostinės balsas - mašinų pypsėjimas

Kaire atrodo tiršta nuo pastatų, žmonių ir mašinų, kurie sukelia tūkstančius įvairiausių garsų, užpildančių erdvę.

Ypač pritrenkia gatvės.

Sakoma, kad apie pusę Kairo vairuotojų teises paprasčiausiai nusipirko. Visai nesuvokiu, kodėl kita pusė dar mokosi kelių eismo taisyklių, laiko egzaminus.

Taip gatvėse eismo taisyklės negalioja, pėsčiųjų perėjų nėra. Važinėdami po miestą matėme tik penkis veikiančius šviesoforus, į kurių egzistavimą vairuotojai nekreipė dėmesio.

Automobiliai aplamdyti, bet per dvi dienas neteko matyti nė vienos avarijos. Vairuotojai apie savo daromus manevrus kolegas įspėja signalizuodami, įvairiausi pypsėjimai pasigirsta ir kuriam nors užsižiopsojus už vairo.

O tarp automobilių ar net jų kamščiuose dar pamatai vežimėlį tempiantį asiliuką...

Pėstieji Kaire - kaip zuikiai, kuriuos vairuotojai ignoruoja. Nori pereiti gatvę, - dideliu greičiu laviruok tarp nemažinančių greičio automobilių.

Net keleiviniai mikroautobusiukai ar autobusai važinėja atidarytomis durimis ir nesustoja išleisti ar paimti keleivių. Šie šokinėja iš ir į važiuojantį transportą.

Teko matyti net tokį vaizdą: juodai apsirengusi arabė nespėjo įsigrūsti į važiuojantį autobusą, tai kopėčiomis užlipo ant autobuso stogo, patogiai įsitaisė ir nuvažiavo tolyn triukšminga Gizos gatve, vedančia prie piramidžių...

Kairą pastatė musulmonai

Nors piramidžių buvimas perša kitokią mintį, Kairas nėra faraonų pastatytas miestas. Tuo metu, kai piramidės buvo pastatytos, Egipto sostinė buvo Memfis, esantis už 22 km nuo Gizos aukštikalnės.

Kairą 969 m. įkūrė Fatimidų dinastija. Iki tol šioje vietovėje jau buvo statinių, tokių kaip romėnų statyta Babilono tvirtovė ir ankstyvojo islamiškojo laikotarpio Fustatas miestas, įkurtas generolo Amr ibn al-As, kuris 642 m. užkariavo Egiptą islamo vardu.

Fustatas buvo vienas iš turtingiausių naujojo musulmonų pasaulio miestų, kurį maitino ypatingai derlinga žemė ir mokesčiai, renkami iš keliaujančių Nilu.

Kadangi Fatimidai atkeliavo iš Šiaurės Afrikos, jie sugriovė Fustatą ir pradėjo toje vietoje statyti naują miestą.

Kai statybų vieta naujam miestui buvo parinkta ir sukviesti darbininkai, visi laukė astrologų leidimo pradėti darbus.

Signalas turėjo būti duotas varpais, pritvirtintais prie statybų vietą juosiančios virvės.

Tačiau varnas nusileido ant virvės ir varpai suskambėjo anksčiau laiko. Kadangi tuo metu didelę įtaką turėjo Marso planeta (arabiškai - Al-Qahir, "laimėtojas"), Fatimidų kalifas nusprendė miestą pavadinti Al-Qahira.

Europiečiai šį pavadinimą vėliau sutrumpino iki Kairo.

Nors Fatimidų valdymo laikotarpis nebuvo labai ilgas, jų pastatytas miestas vėlesnėms dinastijoms liko kaip sostinė stiprybės, pilna iš svečių šalių atvykusių pirklių, egzotiškų prekių krautuvėlių, valdoma žiaurių ir permainingų sultonų dinastija.

Šis miestas įkvėpė didelę dalį "Tūkstančio ir vienos nakties" istorijų.

Kairas peržengė savo sienas, išsiplėsdamas į Šiaurę, kur atsirado Bulaq uostas, į vakarus, tolyn į pietus nuo Rhoda salos, ir užpildydamas rytuose esančią dykumą kapavietėmis.

Bet Kairo širdimi dar 900 metų buvo viduramžių miestas, kol Ismailas, Mohamedo Ali anūkas, kuris XIX amžiaus viduryje Kairo plėtimąsi pasuko visai kita linkme.

Per jo 16 metų trukusį valdymo laikotarpį (1863-1879) Ismailas daugiau nei bet kuris iš Fatimidų dinastijos pakeitė miesto vaizdą.

Iki 1860 m. Kairas buvo išsiplėtęs į Vakarus tik iki tos vietos, kur dabar yra Midan Opera.

Kai Prancūzijoje išsilavinimą gavęs Ismailas atėjo į valdžią. Jis siekė pagerinti Kairo įvaizdį pradėdamas naujas statybas.

Balų vietoje per 10 metų iškilo pačios statybos, kurias vykdė architektai iš Belgijos, Prancūzijos ir Italijos, atvykę pakviesti Ismailo tam, kad šalia islamiškosios Kairo dalies iškiltų europietiški Kairo rajonai.

Krikščioniškasis senasis Kairas

Krikščioniškojo senojo Kairo rajonas garsus kaip buvęs Egipto Babilonas. Faraonų laikais ši gyvenvietė įkurta dešiniajame Nilo krante.

Per ilgus amžius Nilas pakeitė savo tėkmės vagą, t.y. nutolo nuo šio rajono.

Atvykus į šį rajoną, egiptietis gidas visų pirma turistus nuveda į neveikiančią žydų sinagogą.

Visus atvykėlius kruopščiai patikrina apsauga, o gidas paaiškina: "Musulmonų šalyje baiminamasi bet kokių išpuolių prieš žydus. Beje, jų Kaire gyvena apie 200 (įskaičiuojant ir Izraelio ambasados Egipte diplomatus).

Nors sinagoga neveikia, ji - mūsų miesto istorijos ir kultūros palikimo dalis". Kuo įdomi ši sinagoga?

Jos kieme iki šiol išsaugotas šulinys, menantis vietą Nilo pakrantėje, kur faraono dukra rado, mažame plauste plaukiantį, kelių mėnesių Mozę.

Dabar vaikščiodami po Krikščioniškąjį senąjį Kairą sutinkame arabiškos išvaizdos gyventojus, ant kaklo pasikabinusius ar ant rankų išsitatuiravusius kryžius.

Tai koptai, o Egipto krikščioniškoji bažnyčia vadinama koptų bažnyčia. Žodis "koptas" kilo iš graikiškojo Egipto pavadinimo "Aigiuntos" (egiptietis).

Mūsų eros pradžioje Egipto Babilonas buvo svarbus krikščionybės centras.

Čia gyveno koptų patriarchas. Egiptą užkariavus arabams vietiniai gyventojai priėmė islamo tikėjimą.

Tik dabartinių koptų protėviai tuomet pasipriešino jų atvertimui į islamą ir liko krikščionimis.

Nuo tų laikų koptai ant rankų tatuiruojamas kryžius - savo tikėjimo tvirtybės simbolį sakantį, kad koptas niekad netaps musulmonu ir išlaikys savo religiją.

Koptų tikėjimas ir šiandien labai tvirtas, nors jie asimiliavosi: kalba arabiškai, mokyklose mokosi arabų kalba. Beje, tikroji koptų kalba buvo artimiausia senovės egiptiečių kalbai.

Todėl mokslininkai egiptologai mokosi koptų kalbą, kuri jiems padeda perskaityti hieroglifus. Senajame Kaire yra šešios koptų bažnyčios, kurios menkai tepasikeitė nuo jų pastatymo.

Viena garsiausių - Al-Mualliaka buvo pastatyta IV a. ant vieno iš romėnų forto bastionų.

Žvelgiant į šią bažnyčią, sunku patikėti, kad ji pastatyta ant išlikusių Babilono kolonų. Bažnyčios grindyse paliktas siauras stiklinis langelis, pro kurį ir pamatai ryškiai apšviestas kolonas.

Ant jų šiandien tvirtai tebestovi Al-Mualliaka.

Ne mažiau garsi Abu Serga vardo bažnyčia. Įėjimas į ją toks nepastebimas - tarsi nusileidimas į rūsį iš siauros gatvelės.

Tik įėjus, prieš akis atsiveria didinga, medžio drožiniai puošta bažnyčia.

Pasak legendos, ši ji pastatyta virš grotos, kur gyveno Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi, kai ji slapstėsi nuo karaliaus Erodo persekiojimo.

Bažnyčioje yra dar vieni laipteliai, kurie veda į garsųjį rūsį-grotą. Tačiau čia įeiti gali tik kunigai.

Koptų bažnyčios daug kuo panašios į stačiatikių cerkves. Bažnyčiose nedaug freskų, dauguma dekoruotos ikonomis. Koptų ikonos tapytos, medinės dalys puoštos raižiniais ir kaulo inkrustacijomis.

Kuo koptų tikėjimas skiriasi nuo katalikų ar musulmonų? Musulmonai prana?ą Mahometas garbiną kaip žmogų, skelbusį Dievo žodį ir mokymą.

Katalikai Jėzų Kristų garbina kaip dievą ir žmogų, o koptams Jėzus Kristus - tik Dievas.

Apie 92 proc. Egipto gyventojų yra musulmonai. Dauguma likusiųjų - krikščionys koptai. Abi bendruomenės gana taikiai sugyvena tarpusavyje.

Nors Vakarų laikraščiai laikas nuo laiko skelbia, kad koptai yra persekiojama mažuma, iš tikrųjų visi tikrieji Egipto krikščionys teigia, kad jie nėra nei mažuma, nei persekiojami.

9 mėnesiai Egipto muziejuje

Egipto muziejuje saugoma daugiau kaip 100 000 muziejinių vertybių iš beveik kiekvieno Egipto istorijos periodo.

Jei prie kiekvieno eksponato praleistumėm po minutę, viskam apžiūrėti prireiktų daugiau nei 9 mėnesių.

Šios kolekcijos branduolį 1858 m. pradėjo kaupti prancūzų archeologas Augustas Marietas, kuris Egipte įkūrė senienų tarnybą. Į dabartinį, neoklasicistinio stiliaus muziejaus pastatą kolekcija buvo perkelta 1902 m.

Nuo tada kolekcija žymiai padidėjo. Kalbama, kad saugojimo kameros yra tiek pripildytos vertybių, kad kai kurias vertybes reikės iš naujo "atkasinėti".

Nuo muziejus įkūrimo, ekspozicija yra beveik nepasikeitusi.

Meno kūriniai, istorinės, archeologinės vertybės eksponuojamos paprastose medžio-stiklo dėžėse, kurių viduje nėra jokio apšvietimo. Čia gerokai atsiliekama nuo naujausių technologijų, naudojamų muziejuose.

Tačiau silpnas apšvietimas yra viena iš muziejaus žavesio paslapčių.

Nepakartojamas jausmas, kai prieblandoje klajoji aplink neįkainuojamų lobių vertybes. Ir viską galimą fotografuoti!..

Išskyrus antrame aukšte nedidelėje patalpoje, kur saugomi faraono Tutanchamono kaukė ir sarkofagas...

Taip, Egipto muziejus suteikia galimybę susipažinti su viena turtingiausių pasaulio kolekcijų, kurios puošmena - unikalūs papuošalai ir brangenybės, sarkofagai, įvairūs buitiniai daiktai (iš viso apie 5000) iš faraono Tutanchamono (Egiptą valdė devynerius metus, o mirė visai jaunutis - tik aštuoniolikos metų amžiaus) kapo, kurį 1922 m. Karalių slėnyje atrado archeologas Hovardas Karteris ir jo archeologinių ieškojimų rėmėjas lordas Karnarvonas.

Khan al-Khalili

Siaurose, dengtose gatvelėse XIV amžiuje buvo įkurtas Khan al-Khalili - didžiausias turgus Afrikoje.

Šiandien Khan al-Khalili yra tarsi turgavietės ir parduotuvėlių konglomeratas, kur galima nusipirkti visko, pradedant antklodėmis ir muilu, baigiant brangiaisiais akmenimis. Kvietimai: "Ei, madam, pažiūrėkite nemokamai", - kviečia pasukti į šalį, o Khan al-Khalili prekiautojai yra vieni iš geriausių prekybininkų ir įkalbinėtojų, kokius jums teks kada nors sutikti.

Čia galima nusipirkti beveik viską, ir jeigu kuris nors prekiautojas neturi to, ką jūs norite nusipirkti, jis tikrai suras jums kitą parduotuvėlę su reikiamom prekėm.

Bet kuriame Egipto turguje galima nusipirkti tokių prieskonių ar žolelių, apie kuriuos seniai svajojate ar net nesate girdėję.

Siūlomi šviežesni ir geresnės kokybės produktai, negu supakuoti jų atitikmenys Vakaruose, ir 4-5 kartus pigesni.

Tačiau pigumas priklauso nuo jūsų kaip derybininko sugebėjimų.

Kairas yra Egipto sostinė ir didžiausias miestas, taip pat vienas iš seniausių gyvenvietių pasaulio istorijoje.

Šis miestas yra puikus kultūros, istorijos ir architektūros mišinys. Štai keletas svarbių faktų apie Kairą:

1. Geografinė padėtis: Kairas yra įsikūręs Šiaurės Afrikos Šiaurės vakaruose, kur Nilas perpyksta tarp į Afriką iš Europos pusių. Tai strateginė vieta, jungianti Viduržemio jūros regioną su Afrikos vidaus teritorija.

2. Istorija: Kairas turi tūkstantmečių senumo istoriją. Jis buvo pastatytas apie 2 tūkst. metų pr. m. e., ir jame išliko gausu istorinių ir kultūrinių paminklų.

3. Piramidės: Arti Kairo yra Gizo piramidžių kompleksas su Pasaulio septyniomis stebuklėmis laikomomis Didžiosios piramidės, Chefren piramide ir Menkauru piramide. Šios piramidės buvo pastatytos senovės faraonų laikais ir yra unikalios architektūros stebuklai.

4. Egyptian Museum: Mieste taip pat yra Egipto muziejus, kuriame saugoma didžiulė senovės Egipto meno ir istorijos kolekcija. Tai viena iš didžiausių ir svarbiausių muziejų pasaulyje.

5. Islamo meno ir kultūros paminklai: Kaire yra daugybė gražių mečetės, medresų (islamiškų mokyklų) ir kitų islamo meno kūrinių, kurie puikiai atspindi šio regiono kultūrą ir architektūrą.

6. Nilas: Kairą skiria nuo kitos miesto pusės Nilas, senovės Egipto gyvenimo šaltinis. Nilas suteikė miestui neįkainojamą ekonominę ir kultūrinę reikšmę.

7. Svarbi transporto jungtis: Kairas yra svarbi oro, geležinkelio ir vandens transporto jungtis. Kairo tarptautinis oro uostas yra vienas iš svarbiausių šiaurės Afrikoje.

8. Šiuolaikinės gyvenimo vietos: Šis miestas taip pat turi šiuolaikinių sričių su aukštais dangoraižiais, prekybos centrais ir muziejais, rodančiais Egipto šiuolaikinės kultūros veidą.

Kairas yra turistų lankomų vietų, kultūros ir istorijos paminklų gausa, kurie padeda suprasti Egipto gilųjį praeitį ir jo įvairų dabartį.