Izaro upės slėnyje

Izaro upės slėnyje

Tarp Vokietijos pietų ir šiaurės - didelis nuotolis. Ne geografine prasme. Bavarijos, pietryčių Vokietijos, kraštovaizdis, tradicijos, gyvenimo būdas, papročiai, legendos, istoriniai personažai, šventės, kostiumai, tarmės smarkiai skiriasi nuo šiaurės vokiečių. Bavariečiai savo charakteriu labiau panašūs į austrus ir italus. Šiauriečius, kadaise egzistavusios Prūsijos Karalystės gyventojų palikuonis, jie vadina prūsais, suprask - kitokiais: šaltais ir racionaliais.

Keliaujantiems po Europą: gražiausių miestų istorijos štrichai (7)

Pasibaigus Prancūzijos ir Prūsijos karui, po to, kai bavarai ir prūsai (t. y. kilę iš suvokietėjusių baltų), ir visi vokiškų hercogysčių gyventojai susitelkė prieš bendrą priešą, atsirado proga suvienyti Vokietiją. Imperatoriumi sutiko tapti Vilhelmas I (mums gerai žinomos karalienės Luizės sūnus). Bavarijos karaliaus Liudviko II atstovas, priverstas dalyvauti imperatoriaus vainikavimo ceremonijoje (1871 m.), Liudvikui II taip rašė: "Man buvo skaudu matyti mūsų bavarus, žemai nusilenkusius kaizeriui. Mano širdis, maniau, plyš. Viskas čia taip šalta, arogantiška, patosiška, prabangu, snobiška, beširdiška ir tuščia..."

Bavariečiai, didžiausios ir turtingiausios žemės savininkai, ir šiandien nelaiko savęs Vokietijos "regionu". Bavarija iki 1805 m. turėjo savarankiškos kunigaikštystės statusą, ir tai liko genuose. Septynis amžius šis kraštas gyvavo po Vitelsbachų sparnu: ši dinastija Bavariją valdė nuo 12 amžiaus pradžios (su pertraukomis) iki 1918 m. Skirtingais laikotarpiais Vitelsbachai buvo Brandenburgo kurfiurstai, olandų grafai, danų, čekų ir švedų karaliai...

Miunchenas

Aukštutinės Bavarijos (šalies pietryčiuose, ribojasi su Austrija) širdis - Izaro upės slėnis. Izaras prasideda Tirolio Alpėse ir už 283 km įteka į Dunojų netoli Degendorfo, kirsdamas visą Žemutinę Bavariją. Prie upės įsikūręs Miunchenas, nuo 1506 m. - visos Bavarijos sostinė.

MIUNCHENAS prie Izaro upės įkurtas 1157 m.

Kai 1157 m. Saksonijos ir Bavarijos hercogas Henrikas Liūtas iš Oberferingo į Miuncheną ("pas vienuolius"), perkėlė muitinę, turgų ir pinigų kalyklą, jis nė nesapnavo, jog po šimtmečių Miunchenas pavirs vienu nuostabiausių Europos miestų, kultūros, menų ir mokslo centru.

ODEONO aikštėje, ant Teatinų bažnyčios fasado, puikuojasi Vitelsbachų herbas, šalia - mūsų Vytis ir lenkų Erelis.

NIMFENBURGO rūmai Miunchene, pastatyti 17 a. Fasado plotis - apie 700 m. Čia galima išvysti ir lietuvišką Vytį, ir Teresės Kunegundos Sobieskytės portretą - ji buvo Bavarijos kurfiursto Maksimiliano II žmona.

Ant Miuncheno pastatų išlikę Vyčio atvaizdai byloja apie šio miesto ryšius su Lietuva. Odeono aikštėje (miesto simbolis), ant Teatinų bažnyčios fasado, puikuojasi Vitelsbachų herbas, šalia - mūsų Vytis ir lenkų Erelis.

MARIJOS aikštė Miunchene.

Jogailaitės ašaros

Pagal lenkų istorikę Malgožatą Dučmal (Malgorzata Duczmal), Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės dukros Jadvygos Jogailaitės, gimusios 1457 m. Krokuvoje, rankos siekė net du Bavarijos kunigaikščiai: Jurgis Turtingasis, Liudviko IX sūnus, ir dar vienas Vitelsbachų giminės atstovas - Albrechtas IV iš Monako. 17 metų Jadvygos santuoka "su Bavarija" turėjo padėti apsaugoti Jogailaičiams priklausančios Čekijos pietvakarių sienas. Šios vestuvės dėl savo prabangos įėjo į Bavarijos istoriją. Dalyvavo 9000 svečių. Pasak metraštininkų, karalaitė labai verkė, atsidūrusi svetimoje žemėje. Po 10 metų ji apsigyveno Burghauzeno pilyje ir joje praleido 17 metų.

Jadvyga Bavarė mirė būdama 45 m., palaidota vienuolyne Raitenhaslache, netoli Burghauzeno, kur ilsisi septyni Vitelsbachų giminės atstovai, tarp jų - trys Jadvygos sūnūs.

Lietuviški ženklai

Lietuvišką Vytį galima pamatyti ir ant Senojo Rezidencijos teatro, ir Bavarijos valdovų vasaros rezidencijoje Nimfenburgo rūmuose. Čia, beje, kabo ir Teresės Kunegundos Sobieskytės portretas. Ji buvo Bavarijos kurfiursto Maksimiliano II žmona, 1704-1705 metais - Bavarijos regentė. Gimė Krokuvoje, jos tėvas - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis.

REZIDENC rūmai Miuncheno centre kadaise buvo Bavarijos karalių rezidencija. Tai didžiausi miesto rūmai visoje Vokietijoje. Muziejaus lankytojai gali pamatyti apie 130 rūmų kambarių. Muziejuje saugomi ir prabangūs daiktai iš bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės.

19 a. šiame mieste studijavo Antanas Baranauskas, po I pasaulinio karo - Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Antanas Žmuidzinavičius ir kt. Po Antrojo pasaulinio karo iš čia buvo transliuojamos "Amerikos balso" ir "Laisvės radijo" laidos lietuvių kalba.

Šiandien Miunchenas - tradicijų ir avangardo simbiozė, garsėjantis folkloru ir aukštosiomis technologijomis, baltosiomis dešrelėmis ir alumi... Spalio pradžioje vyksta garsieji alaus festivaliai "Oktoberfest".

RAITENHASLACHO vienuolyne Bavarijoje, netoli Burghauzeno, palaidota Jadvyga Jogailaitė.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder