"Alanija - tai marihuana"

Pabaiga. Pradžia rugpjūčio 21 d. Tiems, kurie trokšta kuo daugiau pamatyti, bene viena įdomiausių išvykų, kurias galima užsisakyti Alanijoje - ekskursiją į antikinius miestus Perge ir Aspendos.

Nepaisant to, kad Perge mieste yra išlikę tik apie 2 proc. visų buvusių pastatų ir gatvių, jis yra laikomas vienu iš geriausiai išsilaikiusių antikinių miestų. Jau prieš 3500 metų čia buvo įsikūrusi hetitų gyvenvietė. Tačiau legenda byloja, kad šį miestą apie VII amžiuje prieš mūsų erą plačioje lygumoje tarp dviejų klanų ir šalia Aksu (anksčiau Kestros) upės įkūrė iš Trojos karo grįžtantys graikai, vadovaujami legendinių herojų Mopso ir Kalcho.

Miestas aukso amžių išgyveno I-II mūsų eros amžiais, kuomet priklausė Romos imperijai. Tuo metu tai buvo vienas gražiausių miestų dabartinės Turkijos teritorijoje. Įsivyravus romėniškajai taikai didingi pastatai buvo statomi ir už miesto sienų - iki šiol yra išlikęs apie 13 tūkst. žiūrovų talpinantis amfiteatras. Šalia jo stovi taip pat puikiai išsilaikęs 334 metrų ilgio hipodromas, kuriame dar visai neseniai vykdavo kupranugarių lenktynės. Hipodrome vykstančias varžybas galėjo stebėti iki 12 tūkst. žiūrovų.

Perge gyventojai ypač garbino deivę Artemidę. Žinoma, kad mieste jos garbei buvo pastatyta didžiulė šventykla, tačiau jos liekanų iki šiol nerasta. Mieste taip pat ypatingai buvo pagerbta jo mecenatė - Plancia Magna. Šios turtingos ir nepriklausomos moters dėka Perge buvo pastatyta daug įspūdingų statinių, tad atsilygindami piliečiai visame mieste savo ruožtu pastatė galybę Plancios Magnos statulų.

Ir šiandien įžengiančius į Perge pasitinka gynybinės sienos dalimi buvusių ir apie 12-13 metrų į aukštį kilusių bokštų liekanos. Taikos metu nebenaudojami pagal tiesioginę paskirtį jie buvo apleisti. Už šių bokštų iškilo net tik amfiteatras ir hipodromas, bet ir triumfo arka.

Perge taip pat garsėja kaip vieta, kurioje yra išlikusios didžiausio ir įspūdingiausio visoje Turkijos teritorijoje romėnų pirčių komplekso liekanos.

Centrinės Perge miesto gatvė, kurios pradžioje stovi apie 12-13 metrų į aukštį kilusių bokštų liekanos

Amfiteatre renginiai vyksta iki šiol

Pagrindinis traukos objektas antikiniame Aspendos mieste - 20 tūkstančių vietų amfiteatras. Tai vienas geriausiai išsilaikiusių amfiteatrų visame Viduržemio jūros regione.

Kadangi Aspendos amfiteatras pasižymi ypač gera akustika, čia ir dabar rengiami įvairūs festivaliai. Amfiteatre pastatyta šiuolaikiška scena beveik niekada nebeišmontuojama ir labai kontrastuoja su beveik du tūkstančius metų skaičiuojančiais mūrais.

Aspendos išgarsinęs statinys buvo pastatytas 161-180 mūsų eros metais, valdant Romos imperatoriui Markui Aurelijui. Atsidėkodami už nuostatų statinį miestiečiai jį suprojektavusiam architektui Zeno Belkiui padovanojo didžiulį sodą. Didingas statinys paliko įspūdį ir šią teritoriją XII-XIII amžiuose užkariavusiems turkams-selžiukams. Alaniją įkūręs Aladinas Keykubatas įsakė rekonstruoti vieną išorinių amfiteatro sienų, o pats pastatas buvo naudojamas net kaip rūmai.

Kaip ir visoje Turkijoje, taip ir Alanijoje didžiulė pagarba rodoma pirmajam šalies prezidentui Mustafa Kemaliui Atatiurkui

Išvykos prie krioklių

Kuršunlu krioklys yra susiformavęs ant vieno iš Aksu upės intakų, viduryje pušų miško. Palindus po skardžiu, nuo kurio nestipriai krinta krioklio vanduo, ypač malonu mėgautis vėsa ir gaiva, mat paprastai temperatūra liepos pradžioje dieną siekia apie 40 laipsnių šilumos.

Alanijoje turistinės agentūros taip pat siūlo gerą pusdienį paplaukioti laivu neva gražiausia Viduržemio jūros regiono upe - Manavgatu. Šios išvykos metu taip pat aplankomas ir vienas garsiausių, šios upės vagoje esančių Turkijos krioklių.

Manavgato kriokliu, susiformavusiu pastačius užtvanką, vanduo krinta tik iš 2 metrų aukščio, tačiau per minutę čia nuteka keliasdešimt kartų daugiau vandens nei Kuršunlu kriokliu, todėl maudynės čia draudžiamos.

Turistai Manavgato upe plukdomi nuo taip pat pavadinto miesto link upės žiočių. Plaukiant šia upės atkarpa tikrai tenka suabejoti turkų teiginiais, esą Manavgatas yra viena gražiausių upių Viduržemio jūros regione. Įspūdis gal ir pasikeistų nuvykus prie jos ištakų Tauro kalnuose, tačiau tai ką pavyko matyti šios kelionės metu leidžia teigti, jog Manavgatas nieko nesiskiria nuo eilinės Lietuvos upės. Nuvilia ir tai, jog nepavyksta išvysti žadėtųjų upėje gyvenančių vėžlių ir gausybės pelikanų - per visą kelionės laiką pavyko pamatyti vos porą šių paukščių.

Kelionės metu nudžiugina tik tai, kad laivas švartuojasi toje vietoje, kur Manavgatą ir Viduržemio jūrą beskiria tik siauras, maždaug 50 metrų ploto paplūdimys. Išsimaudžius keliais laipsniais vėsesnėje nei ties Alanijos krantais jūroje, galima atsigaivinti ir dar šaltesniame Manavgato vandenyje. Be to, šioje vietoje jūros dugne kitaip nei Alanijos Kleopatros paplūdimyje nėra iš smėlio bangų suplaktos slidžios nelygios uolienos plokščių. Tad bangomis, neužmirštant elementaraus atsargumo, čia galima mėgautis taip pat kaip ir Klaipėdos paplūdimiuose.

Martynas VAINORIUS