Žmonės, uždegantys žvilgsniu

1965 metais vienoje Paryžiaus diskotekų įvyko baisus gaisras. Per jį 20 žmonių žuvo, dar apie 100 apdegė. Gaisro priežastis, kaip vėliau nustatyta, - savaime užsiplieskusios dekoratyvinės plastikinės puošmenos, kabojusios palubėje.

Po kelių dienų į policiją atėjo vaikinas, vardu Žanas Diukolis, ir prisipažino padegęs diskoteką. Jis papasakojo, kad labai supyko ant savo merginos, kuri pasakė eisianti į šokius su kitu. Keršydamas Žanas atsistojo priešais diskoteką, sutelkė savo smegenų energiją ir mintimis ėmė siųsti įsakymus plastiko gaminiams!

Policija, žinoma, nusprendė, kad vargšo vaikino vieta - psichiatrijos ligoninėje. Po savaitės Žanas iššoko pro langą. Tik po keleto metų specialistai nuodugniai ištyrė jo bylą ir nustatė, kad dar šeštoje klasėje vaikinas sugebėdavo žvilgsniu uždegti popierių, o aukštesnėse klasėse - ir pliauską.

JAV į šį reiškinį žiūrėta daug rimčiau. 1927 metais laikraščiai mirgėjo pranešimais, kad pats prezidentas susidomėjo juodaodžiu Andervudu, gebančiu uždegti daiktus kvėpavimu. Vaikinas paimdavo nosinę, prisidėdavo prie burnos, o po kelių sekundžių ši užsiliepsnodavo. Gydytojai skalavo jam burną visokiais skysčiais, liepdavo mūvėti gumines chirurgines pirštines, tačiau rezultatas būdavo tas pats.

Šiandien JAV veikia asociacija žmonių, kurie save vadina „kvėpuojančiais atsargiai“. Šios asociacijos prezidentas Džimis Borisonas net tvirtina, kad kartą gatvėje plėšikų užkluptas tik kvėptelėjo vienam jų į veidą ir šis atšoko gerokai apdegęs.

„Ugninė“ moteris

Daugelis tyrinėtojų pastebėjo, kad Aliaskos ir Aleutų salų šamanai irgi moka įkurti laužą žvilgsniu, sėdėdami už kelių žingsnių nuo jo. Panašios savybės priskiriamos ir Afrikos, Australijos burtininkams.

Mūsų dienomis civilizuotose šalyse užfiksuoti keli šimtai panašių atvejų. Antai vienas Paragvajaus miesto banko tarnautojas geba žvilgsniu padegti augalus (gėles, krūmokšnius ar žolę). Jam pakanka pažiūrėti į juos - ir žiedai tarsi nuplikyti vysta, lapai gelsta, susisuka ir užsiliepsnoja. Vyras tvirtina tik žiūrįs į augalą, o nuodugniai jį tyrę medikai gūžčioja pečiais - nieko neįprasta nei jo akyse, nei organizme nėra.

Unikalia savybe apdovanota ir Mongolijos sostinėje gyvenanti Batmunchijin Unurma. Viskas prasidėjo tada, kai medicinos technikumo, kuriame mokėsi mergina, dėstytojas supykęs sviedė į ją sąsiuvinį. Paskui ne kartą nei iš šio, nei iš to plykstelėdavo netoli merginos esantys daiktai. Pilti vandenį nėra jokios prasmės, nes vis vien sudegs - be dūmų, be suodžių. Ir šis „ugninės moters“ fenomenas dar neįmintas.

Izraelyje dar visai neseniai gyveno Golda Kuc, per savo gyvenimą sukėlusi mažiausiai šimtą gaisrų. Dar vaikystėje nuskriausta klasės draugės Golda įrėmė į ją piktą žvilgsnį: skriaudikės suknelė netikėtai užsidegė, o apdegusi nukentėjusioji skubiai išvežta į ligoninę.

Tačiau Golda nemokėjo valdyti joje tūnančios milžiniškos jėgos, dažnai ji tapdavo savo fenomeno auka. Bijodama, kad jai uždraus rodytis viešose vietose, moteris net vakarais vaikščiodavo su tamsiais akiniais, o jos namuose nebuvo net baldų, kad netyčia neuždegtų. Didžiąją savo gyvenimo dalį Golda praleido belangiame kambaryje plikomis akmeninėmis sienomis, o miegodavo ant plikos akmeninės aslos.

Dėl visko kalti burtai!

O šit neseniai panika apėmė visą Omano sultonato kaimą, kai Abdalos al Hauasio name reguliariai ėmė liepsnoti sofos, drabužių spintos ir net skalbiniai skalbyklėje.

Tėvas nustatė, kad gaisrai kažkaip susiję su jo vyriausiuoju sūnumi. Kadangi musulmonų šalyse savaiminiai gaisrai paprastai vadinami džinų, kurių egzistavimą pripažįsta net Koranas, išdaigomis, vyriausiasis muftijus patarė šeimininkui namie dažniau skaityti Šventąją knygą.

Burtais tiki ne vien musulmonai. Prieš kurį laiką Neapolio valdžia apkaltino 19-metę auklę Kerel Kompton, kad ši padeginėja savo globotinius. Ir išties jos prižiūrimų mažylių vystyklai ir antklodės kartkartėmis imdavo ir užsidegdavo. Vietos gyventojai merginą paskelbė pikta burtininke ir pareikalavo griežtai nubausti.

Aš nekaltas, jei nespėjote pasislėpti!

Anomalių reiškinių tyrinėtojas anglas Ričardas Lazarusas pasakoja, kad 1982 metų pradžioje 10-metis italas Benedetas Sepinas galėjo uždegti bet kokį daiktą: komiksą, kurį rado gydytojo priimamajame, plastikinį rašiklį dėdės rankoje, ant kėdės atlošo kabančius drabužius. Sunerimę tėvai ėmė vesti jį pas gydytojus. Jie visapusiškai ištyrė berniuko sveikatą, tačiau jokių nukrypimų nerado.

Sutrikęs nuo tokio dėmesio Benedetas tik gūžčiojo pečiais: „Nenoriu padeginėti daiktų. Bet ką man daryti? Kai žiūriu į juos, jie ima rūkti, paskui užsidega“. 2003 metais Archangelsko informacijos agentūra pranešė apie dar vieną „ugninį berniuką“. 9 metų Igoriui atvykus pasisvečiuoti pas močiutę, šios namuose vienas po kito ėmė liepsnoti įvairūs daiktai. Galiausiai senoji iškvietė ugniagesius. Šie nieko nepaprasta neaptiko, bet galima įsivaizduoti jų nuostabą pamačius, kaip staiga užsidegė visos keturios išjungtos dujinės viryklės kaitvietės.

Tik po kurio laiko Igoris prisipažino, kad tai jo darbas. „Mano akyse ir galvoje yra raudonų rutuliukų, kurie iššoka ir viską padega, - aiškino jis. - Tuoj juos visus surinksiu ir išnešiu“. Apstulbusiems suaugusiems stebint berniukas išties ėmė vaikščioti po kambarius ir kažką rankioti, o vėliau sakė surinkęs ir išleidęs lauke 106 kamuoliukus.

„Jei kas nors užsidegs, aš nekaltas, - įspėjo jis. - Manyje yra dar 212 tokių kamuoliukų“.

Piešimo pamoka. Padūkęs berniūkštis čiupo guašo buteliuką iš šalia sėdinčios kaimynės. Ši nesuriko, nekibo skriaudikui į plaukus, tik atidžiai žvilgtelėjo ir... Išdykėlis, garsiai verkdamas, paleido iš rankų dažus, o pribėgusi mokytoja pamatė, kaip ant jo riešo pučiasi didelė pūslė, lyg būtų nudegęs.

Parengta pagal užsienio spaudą