Žmogus - vis dar paslaptis

Žmogus - vis dar paslaptis

Kad ir kaip būtų keista, žmogaus organizmas iki šiol nėra visiškai ištyrinėtas, mokslininkai nuolat apie jį sužino ką nors nauja. O neretai nauji faktai paneigia amžiais gyvavusius įsitikinimus.

Organizmo variklis

Mūsų organizme procesai vyksta didžiuliu greičiu. Esant ramybės būsenai kraujas iš širdies į plaučius ir atgal nuteka vos per 6 sekundes, iš širdies į smegenis ir atgal - 8 sekundes, o 16 sekundžių trunka jo kelionė iš širdies iki pirštų galiukų ir atgal. Vidutinio suaugusio žmogaus širdis plaka apie 70 tvinksnių per minutę, 100 tūkst. per parą, 36 mln. kartų per metus. Tačiau širdis plaka ritmingai, taigi tarp širdies susitraukimų yra ir pauzių. Sudėjus visas pauzes per vieną vidutinį žmogaus gyvenimą, pasirodytų, kad širdis „neveikia“ apie 20 metų. Beje, širdis stabteli ir čiaudint.

NASA tyrimų duomenimis, širdis, esant nesvarumo būsenai, ne tik silpnėja ir mažėja, bet dar ir keičiasi jos forma - ji apvalėja. NASA specialistai tyrė TKS dirbusių kosmonautų širdis. Tyrinėjant nuotraukas nustatyta, kad nesvarumo sąlygomis širdis suapvalėja 9,4 proc. Grįžus į Žemę, širdis per pusmetį atgauna savo įprastą formą ir pradeda dirbti įprastu Žemės režimu. Savaitė darbo kosmose, esant nesvarumo būsenai, prilygsta pusantro mėnesio gulėjimui lovoje.

Pažeidžiami fizikos dėsniai

Žinome, kad skystis teka mažesnio slėgio kryptimi, bet mūsų organizme šis dėsnis tarsi negalioja. Tuo pačiu metu matuojant kraujospūdį aortoje ir klubo arterijoje galima matyti, kad kraujas iš aortos teka į klubo arteriją, kurioje spaudimas yra didesnis.

Didžiausias organas

Oda - didžiausias žmogaus organas. Vidutinis jos paviršiaus plotas sudaro 1,5-2 kv. metrus. Įvairių kūno dalių odos storis ir jautrumas yra nevienodas. Storiausia yra padų ir delnų oda, ploniausia - vokų. Nors ir storoka, pirštų ir delnų oda yra gana jautri, gali justi 20 miligramų svorį (maždaug tiek sveria musė). Moters oda yra 10 kartų jautresnė už vyro. Net jautriausias šia prasme vyras neprilygsta nejautriausiai moteriai. Užtat vyro oda yra storesnė už moters, todėl mažiau raukšlėjasi. O jei vyras įninka į kokią nors veiklą, odos jautrumas dar sumažėja, ir jis beveik nejaučia skausmo. Žmogaus oda nuolatos atsinaujina, šis procesas vadinamas regeneracija. Naujos odos ląstelės susidaro epidermio pamatiniame sluoksnyje, 28-30 dienų juda link epidermio išorinės dalies ir netenka savo branduolių. Paviršiuje, veikiant keratinui, susidaro odos raginis sluoksnis, kuris pamažu nusitrina liesdamasis su drabužiais arba prausiantis. Taigi per mėnesį žmogaus odos sudėtis visiškai pasikeičia. Naujagimių odos regeneracijos procesas vyksta greičiau, kūdikių oda visiškai atsinaujina per 72 valandas.

Neišnaudotas potencialas

Žmonės - perspektyvūs elektros generatoriai. Elektrą mes galime generuoti iš judesių, tai yra atlikdami, galima sakyti, bet kokį veiksmą. Pavyzdžiui, ramiai žingsniuojant pagaminamos elektros užtektų 60 vatų lemputei maitinti ir telefonui įkrauti.

Vidinė „alaus darykla“

Žmonės su „rūgstančiu žarnynu“ arba vadinamuoju alaus daryklos sindromu bet kokį maistą ir gėrimus paverčia alkoholiu. Todėl jie visada yra nelyg truputį išgėrę. Ligos priežastis yra skrandžio negebėjimas skaidyti cukraus, vietoj to jis užsiima fermentacija. Be to, žmogaus su rūgstančiu žarnynu organizmas neperdirba etanolio, atsirandančio vartojant krakmolingus produktus. Tokiems žmonėms užtenka vieno butelio alaus, kad kraujyje atsirastų 0,37 promilės alkoholio. Laimė, tai yra labai retas sindromas.

Žadintuvas mumyse

Vieni žmonės iš prigimties yra „vyturiai“, kiti - „pelėdos“. Tokius mus sukūrė gamta, ir čia nieko nepakeisi. Vaisines museles (drozofilas) tyrinėję amerikiečiai kartu su Korėjos specialistais atrado geną, reguliuojantį cirkadinį ritmą, ir pavadino jį „24 valandų genu“. Neturinčios šio geno muselės - tipiškos „pelėdos“, kurioms, kaip ir žmogui, ryte taip pat be galo sunku atplėšti galvas nuo „musių pagalvių“. Tas pats genas padeda lengvai atsibusti tiems, kam pasisekė gimti „vyturiais“.

Tikriausiai daugelis nors kartą yra pabudę dar nesuskambėjus žadintuvui, ypač bijodami ką nors pramiegoti. Tai „natūralaus žadintuvo“ - adrenokortikotropinio hormono nuopelnas. Mokslininkai spėja, kad jis mažina stresą, patiriamą pabundant. Įdomiausia yra tai, kad jį galime sąmoningai kontroliuoti. Atliekant eksperimentą 75 proc. jo dalyvių, „užsiprogramavę“ atsibusti tam tikru laiku, išties tada ir atsibusdavo.

Bet, regis, yra žmonių be „vidinio žadintuvo“. Tai žmonės, sergantys narkolepsija. Narkolepsija - liga, kai žmogui nuolatos norisi miegoti. Tokie ligoniai miega daug, bet neišsimiega, nes praleidžia lėtojo miego fazę, o jų greitojo miego fazės encefalogramos kreivė primena būdraujančio žmogaus, taigi taip miegant išsimiegoti yra beveik neįmanoma. Žmogus gerai išsimiega gilaus delta miego fazėje, o sergantieji narkolepsija ją praleidžia. Narkolepsijos priežastys iki šiol yra neaiškios. Spėjama, kad liga - greitojo miego fazę ir būdravimo režimą reguliuojančio hormono veiklos sutrikimo pasekmė. Laimė, ji yra reta, ja serga 20-40 žmonių iš 100 tūkst.

Stuburas ir plaukai


Dėl stuburo traumos nuo kūno gali dingti visi plaukai. Šį fenomeną mokslininkai dar nelabai perprato. Plaukai ant žmogaus kūno aktyviai auga, palaikydami ryšį su galvos smegenimis. Rimtai pažeidus nugaros smegenis, t.y. lūžus stuburui, šis ryšys dingsta ir kūno plaukai palaipsniui ima nykti.

Judri mimika

2011 m. mokslininkams pavyko nustatyti, kad žmogaus mimika susiformuoja dar prieš jam gimstant. Jau gimdoje vaisius geba judinti veido raumenis, šypsotis, raukytis arba tarsi stebėdamasis kilnoti antakius. Veido raumenys sudaro 25 proc. bendro raumenų kiekio, šypsantis dalyvauja 17 raumenų grupių, pykstant arba verkiant - 43. Bučiuojantis dirba nuo 29 iki 34 raumenų grupių. Taigi bučiuokitės, kad jūsų veido oda būtų lygi!

Ilgaamžiškumas

Testosterono įtaka gyvenimo trukmei buvo ne kartą įrodyta atliekant įvairius tyrimus. Įdomius duomenis šiuo klausimu paskelbė Korėjos mokslininkai: ištyrinėję 385 rūmų eunuchų šeimų genealogiją ir lygindami 81 eunucho gyvenimo trukmę su kitų žmonių nustatė, kad savo amžininkus eunuchai, t.y. kastruoti vyrai, pergyvendavo vidutiniškai 17 metų.

Vyrų ir moterų klausa

Moterys geriau skiria aukšto dažnio garsus. Prieš savaitę gimusi mergytė jau atskiria mamos balsą ir girdi, kada verkia kitas kūdikis. Moterys geriau už vyrus skiria balso tono pasikeitimus, todėl puikiai supranta, kada vyrai meluoja. Vyrai geriau už moteris girdi, kuria kryptimi sklinda garsas.

Spalvų suvokimas

Žmogaus akies tinklainėje yra beveik 7 mln. receptorių (stiebelių ir kūgelių), atsakingų už spalvų suvokimą. Jų veikimą reguliuoja X chromosoma. Moterys turi dvi X chromosomas, todėl jos skiria daugiau atspalvių.

Kraujo grupė - esminė žmogaus charakteristika

Japonijoje jau nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio praktikuojamas mokymas „Ketsueki gata“, pagal kurį apie žmogų galima papasakoti viską, žinant tik jo kraujo grupę. Japonai yra įsitikinę, kad I kraujo grupės atstovai - bendrauti mėgstantys ir energingi žmonės, II grupės - atsparūs stresui ir kantrūs, bet užsispyrę. Kūrybingų ir valdingų žmonių kraujas paprastai būna III grupės, o žmonės, turintys retą IV grupę, - santūrūs ir iš prigimties lyderiai. Japonė mergina per pirmą pasimatymą gali paklausti ne kas jūs pagal Zodiako ženklą, o kokia jūsų kraujo grupė. Japonai pagal kraujo grupę renkasi ir gyvenimo draugą, ir darbuotojus, ir dietą. Firmų personalo skyriai stengiasi formuoti „pagal kraują“ idealiai derančius kolektyvus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder