Knyga apie mažojo hobito Bilbo Baggins'o kelionę, sudėjusi tvirtus pamatus garsiajai trilogijai „Žiedų valdovas“ ir jau daugelį metų neprarandanti populiarumo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, vėl pasiekė knygynų lentynas. Kino teatruose triumfuojanti J. R. R. Tolkien‘o ekranizacija „Hobitas: nelaukta kelionė“ kviečia prisiminti sėkmei pasmerkto filmo šaknis – vaikų literatūros knygą „Hobitas“. Rašytą vaikams, tačiau vaizduotės galia sužavėjusią viso pasaulio suaugusiuosius.
Knyga „Hobitas, arba Ten ir atgal“, parašyta 1937 m., išgarsėjusi visame pasaulyje ir iki šiol patenkanti į geriausių Anglijos knygų penketuką, laikoma viena įtakingiausių fantastinės knygos prototipų pasaulyje.
Istorija apie nykštukų ir hobito Bilbo Beginso kelionę nugalėti piktojo slibino Smogo ir atsikovoti protėvių brangenybių, su kuria užaugo jau ne viena ir Lietuvos skaitytojų karta, moko vertinti draugystę, įkvepia idėjoms, galiausiai – verčia kiekvieną savyje atrasti snaudžiantį keliautoją, pasiilgusį nuotykių.
„J. R. R. Tolkien’as ne be pagrindo laikomas moderniosios fantastikos tėvu – literatūriniai apdovanojimai ir sėkmingos knygų ekranizacijos kalba geriau už patį autorių. Tolkien‘o kūrybai negalioja taisyklė „mačiau filmą, tad knygos skaityti neverta“. Visame pasaulyje kartojami knygos leidimai įrodė, kad filmai tik paskatina į rankas paimti knygą ir vaizduotės pagalba dar kartą persikelti į magijos kupiną nykštukų ir hobitų pasaulį“, - teigia leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė.
Fantastinės literatūros mėgėjams knygos puslapiuose išnyrantys veikėjai – jau pažįstami iš „Žiedų valdovo“ sakmės. Dažno kritiko preliudu trilogijai vadinamas kūrinys šįkart pasakos forma piešia realų gyvenimą, gėrio ir blogio kovą, draugystės galią.
Vis dėlto, knyga „Hobitas, arba Ten ir atgal“ tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip aiškiai perkandamo moralo pasaka. Priešingai – kūrinys reikalauja subtilaus kultūrinio, mitologinio ar religinio išsilavinimo.
Autoriaus J. R. R. Tolkien’o bičiulis Clive Staples Lewis’as yra parašęs: „Alisą stebuklų šalyje“ vaikai skaito rimtais veidais, suaugę – juokdamiesi. „Hobitas“ – priešingai – juokingiausias pasirodys jauniesiems skaitytojams ir tik paaugę, skaitydami knygą dešimtą ar dvidešimtą kartą, jie supras, kiek moksliškos įžvalgos, gilių apmąstymų slypi už knygos <...> šilumos...“
Rašyti komentarą