Telefonas gali atimti draugus arba neleiskite telefonui jūsų pavergti

Dar galima suprasti, jei žmogus atsiliepia į skambutį arba peržiūri atsiųstą pranešimą, bet jei jis ilgam įsikniaubė į savo išmanųjį sėdėdamas prie vaišių stalo, per vakarėlį arba net pasimatymą, tai negali neerzinti. Beje, yra dar ir terminas "pfabingas" ("partner phubbing") - taip apibūdinamas pirmenybės telefonui teikimas kalbantis su artimu žmogumi. Jei draugas arba partneris, esantis šalimais, "kybo" telefone, užuot palaikęs pokalbį, susidaro įspūdis, kad jam esame tiesiog neįdomūs. Bent jau ne tiek įdomūs, kad bent laikinai būtų galima atsisakyti naujų įrašų socialiniuose tinkluose žiūrinėjimo.

Fabingas - tai norma?

2014 m. buvo atliktas tyrimas ir išsiaiškinta, kad 70 proc. apklaustųjų moterų nuomone būtent fabingas tapo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios pašlijo santykiai su sutuoktiniais arba draugais. O dar vienas praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 453 savanoriai, parodė, kad 46,3 proc. apklaustųjų kaltina savo antrąsias puseles fabingu. 22,6 proc. apklaustųjų nuomone dėl fabingo kilo konfliktinių situacijų santykiuose su partneriais, o 36,6 proc. kai kada dėl jo net patiria depresiją.

Visai neseniai Kento universiteto psichologijos mokyklos specialistai pamėgino išsiaiškinti, kokio tipo žmonės yra dažniausiai linkę į fabingą. Tyrinėtojai surinko 251 žmonių grupę (18-66 metų, 93 vyrus ir 158 moteris) ir testavo tokias jų charakteristikas kaip priklausomybė nuo interneto, polinkis į FOMO sindromą (fear of missing out - baimė praleisti kokias nors naujienas) ir savikontrolė. Be to, dalyviai buvo prašomi užpildyti anketas fabingo tema. Pavyzdžiui, jų buvo klausiama, kaip dažnai jie užsiima fabingu ir kiek laiko per dieną "kapstosi" telefone. Taip pat anketoje buvo tokių klausimų: "Ar kada nors susidūrėte su fabingu?", "Ar fabingas yra būdingas jūsų aplinkos žmonėms?", "Ar fabingą laikote priimtinu?", "Ar manote, kad kitiems žmonėms fabingas atrodo priimtinas?"

Paaiškėjo, kad žmonės, kuriems yra būdinga priklausomybė nuo interneto ir FOMO, bei pasižymintys silpna savikontrole, dažniau užsiima fabingu. Be to, fabingas yra daugiau būdingas moterims, o ne vyrams. Deja, apklausos rodo, kad daug kam fabingas yra visai priimtinas. "Manome, kad fabingas tapo tiek stebimo, tiek savo pačių elgesio norma, - konstatuoja tyrimo autoriai. - Žmonės mato, kaip aplinkiniai "sėdi išmaniuosiuose", bet ir patys elgiasi taip pat. Aplinkoje, kurioje žmonės nuolatos perima iš aplinkinių tam tikrą elgesio modelį, tai tampa norma".

Trečias - nereikalingas

Kad ir kaip tolerantiškai vertintume fabingą, visaverčiu tokio bendravimo nepavadinsi. Jei kalbėdamiesi nuolatos tikriname telefoną, mūsų dėmesys išsisklaido. O jei pašnekovas nori mums pasakyti ką nors svarbaus? Pavyzdžiui, prisipažinti meilę? Arba pasikalbėti apie tarpusavio problemas? Juk nėra taip lengva parinkti tinkamą momentą. Ir ne kiekvienas norės kalbėti apie ką nors svarbaus, jei mato, kad pašnekovas į jį net nežiūri... Priešingai, gali apskritai dingti noras ką nors aptarinėti. Ir atsirasti noras suvisam nutraukti bendravimą, jei jau į jį niekas nekreipia dėmesio.

Ko gera, reikėtų įsivesti nerašytą taisyklę - susitikus su draugais ir artimaisiais išjungti telefoną, ypač jei nelaukiate svarbių skambučių ir pranešimų. Bendraujant su kuo nors "realiai", išmanusis telefonas gali būti visiškai nereikalingas.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"