"Stroganina" pagal Leoną Makūną

"Jeigu galiu rinktis, iš pagrindinių patiekalų dažniausiai renkuosi jautieną arba žuvį. Nevėlyvą vakarienę mėgstu pradėti silke su svogūnais, o jeigu esu namuose, tai ir su česnaku. Silkę pamėgau jau būdamas suaugęs, atvažiavęs gyventi į Klaipėdą. Nuo jaunystės mėgstu sriubas (tik ne užvakarykščias), įvairias košes. Matyt, šį pomėgį lėmė tai, kad jaunystėje skaniomis sriubomis ir košėmis maitino mama, o dabar - žmona.

O ar mėgstate gaminti pats?

Dėl to, kad žmona labai gera maisto gamintoja, man nėra reikalo gaminti pačiam. Todėl pats gaminu tik išimtiniais atvejais, kai valgyti norisi, puodai tušti, o žmonos namuose nėra. Bet ir tuomet dažnai apsiriboju rūkyta šonine su juoda duona ir česnaku arba krienais.

Vis tiek turite kokį nors savo "firminį" patiekalą. Pasidalinkite receptu...

Būdamas jaunas, virtuvėje sukiojausi dažniau, turėjau netgi du firminius patiekalus. Vienas iš jų - uzbekiškas plovas. Jį virti išmokė žmonos pusbrolis, gana ilgai gyvenęs Uzbekijoje, netoli Uč Kuduko.

Plovu, daugiau ar mažiau geresniu, ir mūsų laikais galima pasivaišinti daug kur, apie jį smulkiai nepasakosiu. Tik iš tos senos patirties atkreipsiu dėmesį, kad, be viso kito, gerame plove turi būti daug svogūnų ir morkų, nors pusė tiek, kiek mėsos. Geras plovas turi būti verdamas apie 3 valandas. Greitai išvirtas plovas nebūna toks skanus.

Apie kitą patiekalą papasakosiu smulkiau, nes vargu ar jo rastumėte paragauti kur nors kitur, nei tik seno jūrininko namuose. Jis vadinasi "stroganina", lietuviškai tai turėtų reikšti "drožtinis". Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad kartais "stroganina" klaidingai vadina su prieskoniais sūdytos žuvies vyniotinį, kuris prieš valgymą stipriai atšaldomas. Tikrosios "stroganinos" gaminimo būdą nusako jos pavadinimas - žuvis drožiama.

Plaukiodami jūromis "stroganinai" imdavome didelę šaldytą žuvį (tinka tunas, pelamidė, skumbrė ar pan.). Žvejybinio laivo šaldymo triumai šaldomi iki maždaug minus 20 laipsnių, tai tokios temperatūros žuvį ir naudojome.

Paprastai žuvis būdavo drožiama į polietileninį maišą. Žuvies drožlės paskaninamos druska, pipirais, geroku kiekiu svogūnų, sudrėkinama aliejumi, išmaišoma ir iš karto valgoma.

Žvejiška valgymo procedūra buvo paprasta - "stroganina" storu sluoksniu kraunama ant duonos riekės ir valgoma užgeriant tuo, ko tuo metu buvo. Patiekalas be galo skanus, bet tik tol, kol žuvis dar nepradėjusi tirpti. Atitirpusio patiekalo skonis radikaliai suprastėja.

Bandžiau šį patiekalą gaminti ir krante. Šaldytą žuvies filė supjaustydavau gabaliukais, pakartotinai stipriai atšaldydavau šaldymo kameroje, prieš pat vartojimą įdėdavau druskos, pipirų, svogūnų ir aliejaus, išmaišydavau ir - į stalą. Skanu, ypač kai gera kompanija...