Štai ką būtina padaryti iki Velykų: garantuos laimę ir pinigus

Per Velykas daugiausiai prašydavo sveikatos ir jėgų, padėti atsikratyti barnių ir bėdų. Įvairiais ritualais pašalindavo nužiūrėjimus bei pritraukdavo jaunikius. Todėl daug žmonių ir dabar nekantriai laukia ne tik gamtos prabudimo, pavasarinės šilumos, bet ir Velykų stebuklų.

Pirmadienis

Dar mūsų senoliai sakydavo, kad priešvelykinę savaitę supantis ant sūpynių padeda atsikratyti nuodėmių, pykčio, nuoskaudų. Tai savotiškas atsinaujinimo ar atgimimo ritualas.

O pašventintomis verbomis mosuojant vaikų kambaryje, tuo pačiu išvejamos iš ten ligos ir nelaimės. O jei jūsų mažylis dažnai serga, reikia priešvelykinę savaitę jį basomis pavedžioti per medines grindis. Tada ir dantukai pradeda greičiau dygti, ir greičiau pradeda vaikščioti, ir anksčiau kalbėti.

Antradienis

Pradedami pirkti produktai Šv. Velykų stalui. Pradžioje moterys imdavo gaminti gydomąsias žolelių nuoviras. Bet vyrai neturėjo teisės net prisiliesti prie jų.

Trečiadienis

Šią dieną namuose prasideda didysis tvarkymasis, kai namai išvalomi ir atsikratoma nereikalingais, gremėzdiškais daiktais. Tą dieną reikia viską kruopščiai išplauti, išgramdyti grindis, išmušti kilimus.

O langus ir duris plaunant vandeniu, reikia į jį įmesti centų. Tada visus metus ne tik kad netrūks pinigų, bet jų turėsite dar daugiau. Išplovus visus langus, centus reikia išimti iš vandens ir padėti savaitei į tolimiausią namų kampą. Bet tik po to, kai ten taip pat bus viskas išvalyta.

Taip pat tvirtinama, kad jei tą dieną perstatysite daiktus iš vienos vietos į kitą, taip pat neturėsite problemų su pinigais. Tuo tarpu perstačius baldus, išsipildys jūsų lūkesčiai ir svajonės. Taigi, vienu ypu ne tik realizuosite savo norus, bet ir pritrauksite sėkmę. Be to, šią dieną buvo priimta rinkti ir deginti kadagio šakas, norėdami išnaikinti namuose kenkėjus. Taip pat buvo įsitikinę, kad kadagio dūmai apsaugo žmones nuo piktųjų dvasių bei ligų.

Ketvirtadienis (Didysis ketvirtadienis)

Šią dieną žmonės kirpdavo plaukus ir darydavo šukuosenas. Būtent tą dieną pirmą kartą buvo kerpami plaukai mažyliams. Be to, ketvirtadienis buvo skirtas apsivalymui vandeniu: maudydavosi kubiluose, pirtyse arba tiesiog apsiliedavo vandeniu prieš patekant saulei.Taip pat šią dieną buvo ruošiama Didžiojo ketvirtadienio druska, kurią kepdavo ant keptuvės. Tiesa, prieš tai ji turėjo būti pašventinta bažnyčioje.

Mat buvo galvojama, kad taip paruošta druska įgauna gydomųjų savybių. Po to visi šeimos nariai paimdavo po saujelę druskos ir suberdavo į vieną krūvą. Ta druska būdavo saugoma ir vadino magiška ar stebuklinga. Be to, ta pačia druska buvo atliekamas namų apsaugos ritualas.

Tai yra užkalbama, kad namus saugotų nuo piktavalių žmonių ir priešų. Buvo kalbama, kad tokia druska, surinkta iš trijų kiemų, padėdavo išgydyti net ir nepagydomas ligas. Taip pat ketvirtadienį reikia apeiti savo pažįstamus, draugus, kaimynus ir paprašyti saujelės druskos. Tada išberti surinktą druską ant keptuvės, kepinti ją nuolat pamaišant ir kalbėti maldą „Tėve, mūsų“. O jei druska ant keptuvės pradeda „šokinėti“, „šaudyti“, tada ją reikia kepinti tol, kol ji „nusiramina“.

Taip pat buvo kalbama, kad ketvirtadienį nusiprausus sidabro inde ar dubenyje arba jei į indą su vandeniu įdėsite sidabrinį šaukštelį ar kitą daiktą iš sidabro, o ryte tuo vandeniu nusiprausus, tuos metus niekas nepajėgs padaryti ką nors blogo ar kaip nors kitaip pakenkti. Ypač svarbu buvo tokiu vandeniu nuprausti savo kūdikį, kuriam dar nesuėjo vieneri metai.

Pradedant ketvirtadieniu iki Šv. Velykų iš namų nieko neišneša ir nieko neatiduoda. Be to, tą dieną reikia visus turimus pinigus perskaičiuoti tris kartus, norint, kad visus metus netrūktų pinigų. Pinigai būdavo skaičiuojami saulei patekėjus ir per pietus. Niekas, net naminiai gyvūnai neturėjo to matyti.

Тik besibaigiant ketvirtadieniui moterys pradėdavo kepti krosnyje pyragus, dažyti velykinius kiaušinius ir piešti ornamentus ant jų. Beje, pagal senovės tradicijas dažyti kiaušiniai buvo sudedami ant šviežiai sudygusių avižų ir kviečių.

Penktadienis

Nuo pat ankstyvo ryto gaminami šventiniai patiekalai. Toliau kepami įvairūs pyragai. Buvo kalbama, kad pelenais, paimtais iš krosnies, gydydavo nuo alkoholizmo, blogos akies ir nužiūrėjimo.

Penktadienį žmonės, ypač moterys, sėsdavo prie lango ir žiūrėdavo, ką pirmiausiai pamatys: jei vyrą, tai gerovė lydės mažiausiai tris mėnesius. O jei tuo metu žmogus serga, tai greitai išgyja. Tuo tarpu, jei per langą pamatydavo senyvą moterį, vadinasi, tris mėnesius iš eilės lydės nesėkmės ir ligos. O jei pirmiausiai pamatydavo jauną moterį ar merginą – tris mėnesius gyvendavo be jokių problemų ir rūpesčių.

Taip pat buvo įsitikinę, kad per langą išvydus einančią šeimą, tai santaika bus ir žiūrinčiojo šeimoje. Anot senolių, o pamačius šunį reiškia ilgesį, katę – pelną, paukščius – naujas pažintis ir malonias naujienas. Nemažai gyvuoja velykinių prietarų, skirtų merginoms: jei priešvelykinę savaitę susitrenksite alkūnę, vadinasi, mylimasis prisiminė arba galvoja, jei į sriubą įkrito musė – laukite pasimatymo, jei lūpos niežti – neišvengsite bučinio, o jei antakius pradėjo niežėti – pasimatysite su mylimuoju.

Šeštadienis

Dar galima dažyti kiaušinius. Bet to, šeštadienį žmonės nešdavo į bažnyčias pašventinti dažytus kiaušinius, pyragus ir kitus velykinius valgius. Вeje, per priešvelykinę savaitę buvo priima padėti vargšams, ligoniams, neįgaliems, benamiams, duoti jiems maisto, drabužių, pinigų.

Sekmadienis (Šv. Velykos)

Šventė prasidėdavo ankstų sekmadienio rytą. Savaime suprantama, ruošimasis jai, patiekalų gaminimas, kiaušinių dažymas turėjo būti baigti iki Šventojo Sekmadienio. Вeje, ryte per Velykas prausdavosi nuo ketvirtadienio paliktu vandeniu. Į jį taip pat įdėdavo sidabro šaukštelį ar žiedą, galų gale monetą. Mat buvo įsitikinę, kad toks prausimasis jaunina ir suteikia gerovės.

Itin didelis dėmesys buvo skiriamas gausiai patiekalais nukrautam Šv. Velykų stalui ir valgymui. Turtingas velykinis stalas – tai ir gero derliaus simbolis.

Buvo kalbama, kad jei mergina niekaip negali ištekėti, reikia paimti rankšluostį, kuriuo ji išsitrynė per „apsivalymo“ ketvirtadienį ir atiduoti jį kartu su pyragu išmaldos prašantiems.

Tada sutuoktuvės greitai įvyksta. O jei mergina apkritai nori sukurti šeimą, tai per Šv. Velykas bažnyčioje turi pasakyti šiuo žodžius: „Kristau, pasiųsk man viengungį vyrą!“ Beje, per Velykas vyras ir žmona negali visiems matant persižegnoti, nes tai reiškia, kad jie išsiskirs. O vaikai ir tėvai turi tris kartus pasibučiuoti.

Kiek plaukų iššukuosi, tiek anūkų ir turėsi

Žmonės tikėjo, kad Velykų naktį galima pasimatyti su savo mirusiais giminaičiais. Tik reikėjo pasibaigus eitynėms aplink bažnyčią, pasislėpti kur nors bažnyčioje ir užsidegus žvakelę išsikviesti mirusį artimą žmogų.

Norėdami nugalėti piktąsias dvasias, kaimo gyventojai išeidavo į gatvę su velykiniu kiaušiniu rankoje ir priėję kryžkelę, ridendavo jį kelio nuokalne. Be to, tarp pagyvenusių žmonių gyvavo prietaras, kad šukuojant plaukus per Velykas, reikia tuo pačiu prašyti anūkų. Buvo manoma, kad kiek plaukų iššukuosi, tiek anūkų ir turėsi. Таip pat senoliai svajojo mirti Velykinę savaitę, nes buvo įsitikinę, kad būtent tuo metu vartai į rojų neuždaromi ir jų niekas nesaugo.

Labai daug gyvavo prietarų, susijusių su velykiniais kiaušiniais. Vienas iš jų - kad padedant velykiniam kiaušiniui mirusių sielos nurimsta. Taigi, tik belieka nueiti į kapines, sudaužyti kiaušinį ant mirusio artimojo kapo ir sumaitinti jį ten pat esančiam paukšteliui ar gyvūnėliui. Buvo kalbama, kad jei sergantis žmogus suvalgys pašventintą kiaušinį, ligos kaip nebūta.

O jei per Šv. Velykas šeimoje miršta žmogus, tai - labai blogas ženklas. Vadinasi, toje giminėje mirs dar keli iš eilės žmonės. Norint, kad to neatsitiktų, į dešinę mirusiojo ranką įdėdavo raudonos spalvos velykinį kiaušinį. Tiesa, daugiau raudonų kiaušinių namuose neturėdavo būti. Juos reikėdavo išdalinti žmonėms. Be to, su dažytais kiaušiniais burdavosi, nusakydavo ateitį ar likimą.

Pramiegojus rytines pamaldas jūsų laukia daug bėdų

Jei per Šv. Velykas kyla audra, tai bus vėlyvas ir sausas ruduo. Jei pirmąją Velykų dieną šaltukas arba perkūnija – geras derlius.

O jei tą dieną bus lietaus – laukia lietingas pavasaris, bet užtat geras rugių derlius. O jei visą priešvelykinę savaitę lis lietus, bus geras kviečių derlius. Tuo tarpu jei antrą Velykų dieną šaltas oras, tai vasara bus sausa. O jei antrą Velykų diena bus šilta ir ryški saulė, tai ir vasara bus saulėta, o derlius geras. Žvaigždėta Velykų naktis – nusimato pavasarinės šalnos. O jei per Velykas dar ir pasnigs, taip pat bus geras derlius. Tačiau, jei per Velykas dangus bus apsiniaukęs, vadinasi, ir vasarą bus šalta bei debesuota.

Dar vienas svarbus ženklas, išlikęs iki mūsų dienų: jei Velykų rytą šuo los rytų pusėn – gaisro neišvengsite, o jei vakarų – mirtis šeimoje. Be to, kažką sudaužius pirmąją Velykų dieną – mirs artimas žmogus šiais metais. O jei per mišias užgeso žvakė bažnyčioje – taip pat nelaimės ženklas.

Tačiau jei mišioms pasibaigus žmogus ją pats užpučia – sėkmės ženklas. Užtat pramiegojus rytines pamaldas jūsų laukia daugybė bėdų ir rūpesčių.

Beje, jei pavyksta gerai iškepti Velykų pyragą, tai ir šeimoje viskas bus gerai. O Velykų vidurdienį gimusio vaikelio laukia nuostabus likimas. Susapnavus auštantį Velykų rytą - jūsų laukia paaukštinimas, o sapne išvydus įvairiaspalvį saulėlydį – neregėtas pasisekimas.

Tuo tarpu „išgirdus“ genio stuksėjimą - įsigysite nuosavą namą. Net medžiotojai turėjo savo velykines tracdicijas: niekada nepralieti kraujo šventės dienomis. Mat buvo galvojama, kad gyvūnai taip pat švenčia Jėzaus Kristaus Prisikėlimą.

TV3