Skaniausi vabzdžiai pasaulyje

Iš viso pasaulyje yra suskaičiuota 1462 rūšys valgomų vabzdžių. Be to, interneto dėka dabar nebūtina keliauti į Tailandą ar Ugandą, kad jų paragautum: kompanijos prekiauja vabzdžiais "on-line".

Žiogai su avokadu

Jais, žinia, maitinosi dar Jonas Krikštytojas: skėriai, kuriuos jis užkąsdavo laukiniu medumi, - tai artimi žiogo giminaičiai. Joną Krikštytoją šiandien kaip niekas gerai supranta meksikiečiai, kuriems žiogai yra kone nacionalinis patiekalas. Jie čia valgomi ir žali, ir virti, ir džiovinti saulėje, kepinti, mirkyti žaliosios citrinos sultyse... Populiariausias patiekalas - guakamolė su žiogais: vabzdžiai greitai apkepami (jie tampa raudoni), sumaišomi su avokadu ir tepami ant kukurūzų paplotėlių.

Sūriame vandenyje išvirtus arba saulėje džiovintus žiogus valgo Artimųjų Rytų, Kinijos gyventojai, pamovę ant iešmelių kaip šašlykus. Ugandoje - deda į sriubą. Beje, ugandietėms ilgą laiką buvo draudžiama valgyti žiogus; manyta, kad vaikai gims deformuotomis galvomis.

Keptos skruzdės

Tai populiariausias valgis po žiogų. Skruzdės valgomos Meksikoje, Kolumbijoje, Australijoje, Pietų Afrikoje. Kai kur jas (keptas) parduoda kino teatruose vietoje kukurūzų spragėsių. Kolumbijoje mėgstamos skruzdžių patelės su kiaušinėliais. Jas gaudo lietingomis dienomis, kai vanduo užlieja skruzdėlynus ir patelės išlenda lauk. Kaimiečiai šiuos vabzdžius susuka į lapus ir kiek apkepina virš ugnies. Tada mėgaujasi saldoku traškiu užkandžiu, turinčiu riešutų prieskonį.

Australijoje veisiasi skaniausios skruzdės - medaus skonio. Jos minta saldžiu nektaru. Tokios rūšies skruzdžių yra ir Pietų Afrikoje bei Šiaurės Amerikos pusdykumėse.

Laumžirgiai su kokoso pienu

Laumžirgiai gali pasiekti 60 km per val. greitį, todėl kartais vadinami "greitu maistu". Šis maistas gaudomas Balyje, naudojant pagaliukus, išteptus lipniais medžio sakais. Tai nėra labai lengva. Svarbiausia - laiku tuo pagaliuku paliesti vabzdį.

Kai pagaunamas didelis laumžirgis, jis greitai apkepamas kepsninėje arba verdamas kokoso piene su imbieru ir česnaku. Iš laumžirgių taip pat gaminami savotiški ledinukai: vabzdžius apkepina su kokoso sviestu ir apibarsto cukrumi.

Kepti bambukiniai kirminai

Taičio gyventojams lėkštė keptų bambukinių kirminų - tas pats, kas mums lėkštė salotų prieš pietus. Jie maistingi, o skonis primena kukurūzų spragėsius. Tiksliau pasakius, tai yra žolinių kandžių, gyvenančių bambuko medyje, lervos (Crambidae). Jos renkamos nupjovus bambuko stiebus. Neseniai imta veisti komerciškai fermose ir pardavinėti supakuotas kaip traškučius. Mėgstamos Tailande, Kinijoje, Lotynų Amerikoje. Galima nusipirkti ir Anglijoje.

Vabalo ūsočiaus lervų šašlykas

Dideli blizgūs vabalai su ilgais ūsais kaip antenomis paplitę visame pasaulyje. Šių vabalų lervos, gyvenančios palmių šaknyse, ypač mėgstamos valgyti Rytų Indonezijoje. Pamautos ant iešmelių kaip šašlykai ir pakepintos virš ugnies, jos primena riebią kiaulienos šoninę.

Beje, vietos gyventojai lervas naudoja ir vietoje ausų krapštukų: gyvą įkiša į ausį, laiko pirštais už uodegos ir laukia, kol ji išės ausų vašką.

Virtos vapsvos

Vapsvas ir bites kulinarijoje iki šiol labai vertina vyresnioji japonų karta. Iš jų gaminami įvairūs patiekalai. Pavyzdžiui, virtos bičių lervos su sojos padažu ir cukrumi. Valgomos su ryžiais. Keptos juodos vapsvos patiekiamos su alumi japoniškose tavernose. Omačio kaime kepami ryžių pyragėliai su vapsvomis. Tokie patiekalai kainuoja brangiai, nes jų paruošimas, kaip ir šių vabzdžių medžioklė, nėra paprastas. Beje, japonų parduotuvėse galima įsigyti konservuotų bičių.

Šilkaverpiai su imbieru

Kinijos Sudžou miestas ir jo apylinkės garsėja ne tik aukštos kokybės šilku, bet ir gana retais patiekalais iš šilkaverpių lervų. Žinia, drugių vikšrai apsivynioja plonyčiais, bet tvirtais šilkiniais siūlais. Kokone jie užsiaugina sparnus, ūsus ir kojas. Iki to, kol visa tai įvyksta, Sudžou gyventojai juos išverda, pašalina kokoną, o paskui greitai apkepa keptuvėje su imbierais, česnakais ir svogūnais. Švelnios lervos, traškios iš išorės ir minkštos iš vidaus, labai dera su daržovėmis ir prieskoniais. Jeigu patiekalas tinkamai paruoštas, jo skonis primena krabų arba krevečių mėsą.

Šilkaverpių lervos ne mažiau populiarios ir Korėjoje. Čia padėklą su garuose virtomis lervomis ir prieskoniais gausite nesunkiai. Parduotuvėse netgi galite nusipirkti konservuotų šilkaverpių lervų: prieš vartojant tereikia jas išvirti. Tokias lervas mėgsta ir japonai.

Blakės su slyvų padažu

Manote, tai tik bjaurūs vabzdžiai, kurių įkandimo pasekmės nepraeina dvi savaites? O Azijoje juos valgo.

Blakių esama visame pasaulyje, daugiausiai - Amerikoje, Kanadoje ir Pietryčių Azijoje. Azijietiška rūšis 'Lethocerus indicus' - stambiausia: vabzdys - 12 cm ilgio, todėl tailandiečiai pagruzdina juos gruzdintuvėje ir valgo su slyvų padažu. Skonis primena krevetes.

Filipinuose vandeninės blakės patiekiamos kaip užkanda su stipriais gėrimais, Vietname iš jų gaminamas ekstraktas sriuboms ir padažams gardinti. Lėkštei sriubos pakanka vieno lašelio.

Blakės su vištienos paštetu

Žolės blakes Pietų afrikiečiai išmirko (kad nedvoktų), išdžiovina ir paskui graužia.

Meksikoje blakės vertinamos dėl jodo. Iš jų gaminami padažai, apkeptas deda į vištienos paštetą. Kas ragavo, sako, jog skonis panašus į vaisinės kramtomosios gumos.

Dėl stipraus kvapo blakės vertinamos Vietname. Čia iš jų gaminamas aštrus patiekalas "bo xit". Laose blakės sutrinamos ir ruošiama tyrė "cheo" su prieskoniais bei žolelėmis.

Tarantulai su česnakais

Šie vorai yra valgomi Kambodžoje. Įgudęs medžiotojas gali pagauti jų apie 200 per dieną. Apkepami keptuvėje (ant anglių) su druska ir česnakais. Skonis primena vištieną ir žuvį kartu.

Didžiulius tarantulus paukštėdas, iki 28 cm skersmens, mėgsta venesueliečiai. Jie kepa juos ant anglių. Japonai turi kiek įmantresnį būdą ruošti tarantulus: jie iš pradžių nutraukia pilvą, nusvilina plaukus ir greitai iškepa.

Beje, tarantulai nėra patys skaniausi vorai. Juos lenkia 'Nephilidae' šeimos atstovai, kuriuos pasigardžiuodami skanauja Naujosios Gvinėjos ir Laoso gyventojai. Pakepinti jie primena riešutų sviestą.

Europiečiai - ne prastesni

Nemanykite, kad vabzdžius valgo tik Afrikoje ir Azijoje. Pavyzdžiui, Sardinijos saloje (autonominis Italijos regionas) mėgstamas patiekals "Casu marzu" - sūris iš nepasterizuoto ožkos pieno su gyvomis sūrio musių lervomis (Piophila casei).

Daugumai "casu marzu" mėgėjų jis yra ne šiaip pelėsinis sūris: tai visiškai supuvęs sūris su kirminais. Sardinijoje jis laikomas afrodiziaku...

Žinoma, jokių Europos Sąjungos higienos standartų "casu marzu" neatitinka ir todėl ilgą laiką buvo draudžiamas. Jo buvo galima įsigyti tik juodojoje rinkoje už labai didelius pinigus. Tačiau 2010 m. "casu marzu" buvo pripažintas Sardinijos kultūros vertybe ir jį leista valgyti.