Senovės paslaptys, įmintos pastaraisiais metais

  Pastaraisiais metais buvo padaryta keletas tikrai sensacingų atradimų.

Romos betonas

Pagaliau išsiaiškinta romėnų betono paslaptis. Užgesusio vulkano vietoje prie Pocuolio miesto buvo rasta uolienų, primenančių šį senovinį betoną. Ši medžiaga susidarė dėl karštų mineralinių vandenų, kuriuose gausu kalcio hidroksido (gesintos kalkės). To „mineralinio vandens“ burbuliukai maišėsi su pelenais ir pemza, sudarydami natūralų betoną.

Vikingų kodas

Kriptoantropologai apstulbo, iššifravę vėlyvųjų Viduramžių vikingų kodą, kuris daug metų buvo tikra mįslė. Tai įvyko tyrinėjant XIII a. lazdelę, ant kurios du vyrai, Sigurdas ir Lauransas, išraižė savo vardus paprastomis ir šifruotomis runomis. Iššifravus paslaptingąjį įrašą ant lazdelės, rasta 700 metų senumo „SMS žinutė“ - humoristinis užrašas „pabučiuok mane“.

Keltų kapavietė

Per kasinėjimus Lavo kaime Prancūzijos centrinės dalies šiaurėje archeologai padarė vieną iš nuostabiausių atradimų, susijusių su geležies amžiumi. Po 40 m skersmens pylimu prancūzų archeologai rado keltų „kunigaikščio“ kapą (V a. pr.m.e.). Iš pradžių jie negalėjo tiksliai nustatyti velionio lyties, nes kai kurie daiktai, rasti šalia skeleto, priklausė moteriai.

Bet atlikus DNR testus buvo nustatyta, kad kape palaidotas vyras. Geležies amžiaus keltų didikas buvo palaidotas su kai kuriais prabangos daiktais, tarp jų indais iš Viduržemio jūros baseino ir aukso papuošalais. Meniškas bronzinis indas vynui, papuoštas gyvūnų ir mitologinių būtybių galvomis, taip pat graikiškas ąsotis vynui rodo, kad keltai palaikė glaudžius prekybinius ir politinius ryšius su graikais ir etruskais.

Pirmųjų dailininkų kūryba

Mokslininkai, dirbę olose Indonezijos Sulavesio saloje, nustatė, kad piešinių ant šių olų sienų amžius nė kiek ne mažesnis už rastųjų Vakarų Europoje. Seniausi piešiniai sukurti prieš 39 900 metų, o gyvūno, panašaus į kiaulę, atvaizdas buvo sukurtas mažiausiai prieš 35 700 metų.

Tyrinėtojai nustatė tikslų atvaizdų amžių pagal kalkių nuosėdas ant olų sienų. Šiose nuosėdose yra urano, kurio amžių galima gana tiksliai nustatyti šiuolaikiniais metodais. Šis atradimas mokslininkams sukėlė naujų klausimų: ar žmonės Pietryčių Azijoje ir Vakarų Europoje savarankiškai kūrė meną, ar tai vyko dėl išeivių iš Afrikos įtakos.

Stounhendžo akmenys

Stounhendžas iki šiol yra mįslė, bet pradeda atskleisti savo paslaptis. Mokslininkai jau tiksliai nustatė, kad mėlynieji akmenys buvo išgauti senovinėje kasykloje Velse. Stounhendžą sudaro daugiausia dviejų rūšių akmenys. Didžiausi Stounhendžo megalitai yra iš melsvų uolienų, kurios dėl geologinių ypatumų ir niūraus Velso klimato atsirado natūraliai, - jas daug amžių gludino vanduo.

Paslaptingos monetos

Turkijoje, Zijaret Tepe, buvo rasta keistos formos senovinių monetų. Kai kurios molinės monetos buvo piramidės formos, kitos - skrybėlės. Manoma, kad tokios monetos buvo naudojamos dar prieš atsirandant rašytiniams tekstams, bet maždaug 3000 m. pr.m.e. jos paslaptingai dingo iš istorijos arenos. Neseniai Turkijoje rastosios monetos datuojamos 1000 m. pr.m.e., kai dantiraštis jau buvo labai paplitęs. Pasirodo, žmonės, kaip ir anksčiau, jomis keisdavosi, tiesiog nevedė operacijų apskaitos.

Egiptietiški gyvūnai

Senovės egiptiečiai dažnai vaizduodavo gyvūnus, ir tai mūsų dienų mokslininkams padeda įsivaizduoti regiono ekologiją prieš 6000 metų. Gyvūnų atvaizdai buvo raižomi akmenyje, medyje, ritualiniuose reikmenyse, taip pat freskose ant kapaviečių sienų. Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad iš 37 rūšių stambių žinduolių, kadaise gyvenusių Egipte, išliko tik aštuonios. Kadaise Egipte gyveno daug liūtų, antilopių gnu, zebrų ir laukinių šunų. Deja, daug šių gyvūnų žuvo per aibę sausrų.

Kahokijos žlugimas

Prieš tūkstantį metų didžiausias Šiaurės Amerikos miestas buvo Kahokija, kurią sudarė 120 pilkapių, esančių 15 kv.km ploto Misisipės slėnyje. Tame mieste gyveno apie 20 tūkst. žmonių - daugiau negu Londone ir kituose didžiuosiuose Europos miestuose. Kai kuriais vertinimais, kai kada gyventojų skaičius siekdavo iki 40 tūkst. žmonių. Gyvenvietė klestėjo iki XIII a., o po to sunyko.

Mokslininkai mano, kad ją sunaikino kažkokia stichinė nelaimė. Yra versija, kad priežastis buvo didžiulių potvynių serija. Tai buvo nustatyta atsitiktinai, gilinant netoli miesto centro esantį ežerą.

Paslaptingi piešiniai olose

Archeologus, kasinėjančius netoli Turkijos Konjos miesto, sutrikdė neolito epochos piešiniai ant olų sienų, vaizduojantys kažką nesuprantama. Kai kas manė, kad tai - seniausias pasaulio žemėlapis, kiti juos palaikė priešistorine abstrakcija. Dabar manoma, kad tai - freska, vaizduojanti vulkano išsiveržimą. Šią hipotezę lyg ir patvirtina du pilkapiai, esantys netoli tos vietos, taip pat tai, kad šiame rajone buvo rasta maždaug 8900 metų senumo pemzos gabalų.

Kriauklės ir El Ninjo

Dėl El Ninjo Žemės klimatas pamažu kinta. Dar neseniai mokslininkai nežinojo, kokie orai vyravo anksčiau, bet tyrinėjant paprastas kriaukles paaiškėjo, kad anksčiau planetoje dėl El Ninjo ir jo priešingos fazės, vadinamos La Ninja, klimato kaitos ciklai buvo labai panašūs.

Gyvsidabrio baseinas

Gyvsidabrio, miltelių pavidalo pigmento, dažnai randama Vidurio Amerikos kapavietėse, bet skystos formos gyvsidabrio kapuose pasitaiko itin retai.

Todėl Serchijus Gomesas (Sergio Gomez), Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto archeologas, labai nustebo aptikęs skysto gyvsidabrio liekanų trijose laidojimo patalpose po Plunksnuotosios Gyvatės (III a.) piramide senoviniame Teotihuakano mieste. S.Gomesas mano, kad gyvsidabris buvo laikomas medžiaga iš mitologinės mirusiųjų karalystės, o šio skysčio baseinas simbolizavo upę, skiriančią šį pasaulį nuo anapusinio.

2003 m. atradus įėjimą į tunelį, vedantį po piramide, S.Gomesas aptiko penkias požemines patalpas su tūkstančiais artefaktų, tarp jų stambių jaguarų ir vilkų skeletų. Statulėlės iš nefrito, rastos Gvatemaloje, ir kriauklės iš Karibų baseino šalių rodo, kaip toli siekė Teotihuakano įtaka.

Pragręžta kaukolė

1480 m. Italijos Otranto miestą užgrobė Osmanų imperijos kariuomenė, kuri apiplėšė miestą ir nužudė daugumą suaugusių vyrų. Likusiems gyviems 800 žmonių buvo pasiūlyta priimti islamą mainais į laisvę. Atsisakę tą padaryti jie buvo nužudyti.

1771 m. Otranto kankiniai buvo priskirti prie palaimintųjų, jie pradėti laikyti miesto globėjais. Po keleto amžių vieno iš kankinių kaukolė atkreipė mokslininkų dėmesį tuo, kad joje buvo išgręžta 16 skylių.

Italų mokslininkai spėjo, kad angos buvo pragręžtos jau žmogui mirus, norint gauti kaulų miltelių, kurie tais laikais buvo naudojami kaip vaistai.

Legendinė Akros tvirtovė

Archeologai paskelbė radę, kaip tikisi, legendinę Akros tvirtovę, įkurtą prieš 2000 metų ir aprašytą Makabėjų knygoje, taip pat istoriko Juozapo Flavijaus raštuose. Abu šaltiniai teigia, kad tvirtovė yra Dovydo mieste, todėl praėjusį šimtmetį ekspedicijos ir paieškos buvo nesėkmingos.

Akra aptikta už miesto sienų ant kalvos, iš kur atsiveria strategiškai svarbus vaizdas į žemiau esantį slėnį. Nukasus keletą žemės sluoksnių, buvo aptiktos didžiulio bokšto, sienos ir pylimo liekanos. Archeologai taip pat rado monetų, ąsočių su vynu ir net ginklų fragmentų.