Santykis su maistu lygu santykis su seksu

Maistas ir seksas – du skirtingi, bet gyvenime svarbūs fiziologiniai poreikiai. Psichologė Ev Hazina mano, kad jie turi daug bendro: pagal tai, kokį maistą žmogus renkasi, kaip valgo, galima suprasti, koks jis lovoje.

Psichologė Ev Hazina: 

- Daug metų užsiimdama mitybos psichologija pastebėjau, kad egzistuoja ryšys tarp žmogaus santykio su maistu ir jo santykių su seksualiniais partneriais.

Tačiau pirmiausia aptarkime, kas yra alkis. Tai noras ką nors užvaldyti. Smegenys pasiunčia signalą ir žmogus leidžiasi medžioti: gali užmušti žvėrį ir jį suvalgyti, o gali rasti partnerį ir jį „vartoti“.

Sekse, kaip ir maisto vartojime, galima atsekti dažniausias mitybos strategijas: anoreksiją, bulimiją, kompulsinį apsivalgymą, ortoreksiją ir emocinį persivalgymą.
Šios mitybos strategijos vienaip ar kitaip būdingos daugeliui šiuolaikinių žmonių.

Jeigu atkreipsime dėmesį į tai, kaip valgo potencialus ar realus partneris, galime prognozuoti, koks mūsų laukia sekso scenarijus.

Anoreksija: atsisakymo malonumas

Maistas. Anoreksija – ypatybė, kai žmogus atsisako maisto. Jis neleidžia sau valgyti nieko perteklinio, dažnai net būtinų dalykų. Tokio sutrikimo raktinis procesas – kontrolė. Žmogus pats sau užkemša burną.

Dažniausiai anoreksija – bandymas kontroliuoti kurią nors gyvenimo sritį, kuriai stinga kontrolės. Paklausite, kodėl žmogus imasi maisto? Todėl, kad tai - lengviausia sfera kontrolei.

Mitybos psichologijos požiūriu maistas yra motina. Dažnai anoreksikų gyvenime mama užima ypač daug vietos, braunasi į asmeninę erdvę, kontroliuoja vaiką, net jei tas jau suaugęs. Neleisdamas sau valgyti anoreksikas jaučia kaifą – jis laimėjo. Toks neįprastas būdas nubrėžti ribas.

Seksas. Tokie žmonės atsisako ir sekso. Be to, jaučia pasitenkinimą, kad gali suvaldyti troškimą. Sąmoningai atsisakydami prigimtinių poreikių jie tarsi demonstruoja: „aš susidorojau, aš galiu tai kontroliuoti“.

Panašiai anoreksija pasireiškia ir santykyje su pinigais: atsisakymas pirkti, vengiant išlaidų. Kai žmogus atsisako sekso, reikia ieškoti, ko jis nepajėgia, bet norėtų, kontroliuoti gyvenime.

Vienoje mano grupėje buvo moteris, ieškojusi idealaus partnerio. Ji „išbandė“ daug vyrų. „Persivalgiusi“ nutarė, kad elgiasi gėdingai ir 6 metus neturėjo jokių seksualinių kontaktų.

35-erių metų moteriai, svajojančiai apie šeimą ir vaikus, tai – gana ilgas laikotarpis. Tokia anoreksine elgsena šansus susirasti partnerį ir tapti motina ji sumažino iki minimumo.

Grupės užsiėmimuose nagrinėjome, kokios priežastys lėmė šios moters sprendimą. Paaiškėjo, kad jai buvo sunku žengti pirmą žingsnį aktyvios paieškos link, ji nesugebėjo kontroliuoti šios sferos ir veikti.

Po užsiėmimų ji peržengė anoreksinės elgsenos ribas ir leidosi kviečiama į pasimatymus, nebijodama vyrų artumo.

Bulimija: ne kokybė, o kiekybė 

Maistas. Bulimija ir anoreksija dažnai vadinamos seserimis. Bulimija – nesugebėjimas pasisotinti, nekontroliuojamas apsivalgymas.

Bulimikai tiesiog ryja maistą, kartais jo net nekramtydami. O po to net nesuvirškintą prisiverčia išvemti. Bulimijos priepuolius keičia ramybės periodas, tačiau vėliau žmogus vėl palūžta.

  Seksas. Bulimikai partneriais naudojasi kaip maistu: nesuvirškintus atstumia. Keičia kaip pirštines. Jie „apsiryja“ ne tik sekso ar partnerių kiekiu, bet ir informacija, pinigų švaistymu. Tokiems žmonėms lytinių santykių kokybė nerūpi.

Jie bet kokiais būdais bando malšinti niekaip jų neapleidžiantį alkį. Bulimikui partneris – modifikuota mama. Jų pasąmonė tarsi siunčia žinutę: „man trūksta mamos meilės. Aš „valgau“ savo mamą, kuri kažkada man buvo labai reikalinga, bet nebuvo šalia.“

Galbūt fiziškai ji ir buvo šalia, tačiau emociškai – ne. Šilumos deficitas prabėgus metams atsiliepia santykyje su maistu ir partneriais.

Bulimija – tai nusivylimo, kurį patyrėme vaikystėje, simbolis. Tai – asmenybės krizė: sieloje – didžiulė kiaurymė, kuri gali būti lopoma kitose gyvenimo sferose, tačiau atsiveria tikro artumo akivaizdoje.

Kompulsinis apsivalgymas: malonumo teisės neturėjimas

Maistas. Priepuolinis apsivalgymas kažkuo panašus į bulimiją. Tiesa, kompulsiniai persivalgytojai maisto neišvemia. Tik vėliau dėl persivalgymo jaučia kaltę ir gėdą.

Tai tie patys kontrolės žaidimai, tik „nutrūkstantis“ žmogus draudžia sau patirti bet kokį malonumą. Jie gyvena jausdami, kad neturi tam teisės. Tačiau smegenys randa, kaip tai kompensuoti – maistu.

Tai klasikiniai dietų mėgėjai ir bandytojai, kurie savaitėmis minta vien ryžiais ar kopūstais, o po to atsigriebia. Gauna euforijos dozę, tačiau vėliau atslenka jau pažįstamos gėda ir kaltė.

Kai žmogus ima laikytis dietos, tai yra draudžia sau ką nors, jis neklausia savęs, ko jam iš tikrųjų reikia. Dažnai tokie žmonės riboja ir daugiau savo poreikių, pavyzdžiui, jiems gaila leisti sau pinigus („reikia taupyti, gyventi pagal išgales“ – mylimiausios jų frazės). Jie neleidžia sau keliauti, daug dirba ir nuolat yra „deficito“ būsenos.

Seksas. Kadangi „dietinės“ sąmonės žmonėms sunku gyventi deficitiniu režimu, jie kompensuoja tai draudžiama elgsena. Pavyzdžiui, užmezga neleistinus santykius.

Sekse jie gali sau leisti tai, ką draudžia kitose sferose. Klasikinis pavyzdys: partneriai užmezgė santykius ir nutaria būti vienas kitam ištikimi, neišsiaiškinę poreikių. Jie gyvena dirbtinėje ištikimybės kabaloje (laikosi dietos), o po to „atsiima“ už santykių ribų.

Vėliau gailisi ir vėl pradeda laikytis šeimos santykių dietos. Išeities žmogus neras, kol savęs nepaklaus: „Kur aš save apgaudinėju?“. Kompulsinis apsivalgymas dažnai pasireiškia nepasitenkinimu savo kūnu arba partneriu.

Ortoreksija: į lovą tik po dušo

Maistas. Šių žmonių santykį su pasauliu valdo baimė į organizmą neįsileisti nuodo. Jie gali ilgas valandas praleisti parduotuvėje skaitinėdami produktų etiketes. Jų galvoje įsišaknijusi mintis, kad maistas griauna kūną. Jie perskaitys daugybę knygų ir žurnalų apie maisto saugumą, kad kuo ilgiau išliktų sveiki ir ilgai gyventų. Dažnai ortoreksiko šeimoje būta alkoholikų ar kitomis priklausomybės sirgusių artimųjų.

Seksas. Ortoreksikai partnerį rinksis itin atidžiai. Tokiems žmonėms patinka, kai lytiniai santykiai vyksta pagal tam tikrą scenarijų, tam tikroje aplinkoje: ekologiška patalynė, skrupulingai parinkti aromatai ir apšvietimas, savaime suprantama, dušas prieš seksą. Tiesa, kai „muitinė“ pravažiuojama, ortoreksikai – aistringi meilužiai.

Emocinis persivalgymas: nerimas raminamas pyragaičiu

Maistas. Emocinis valgytojas – dažniausiai paplitęs tipas šiuolaikinėje visuomenėje. Su vienokia ar kitokia emocinio persivalgymo forma esame susidūrę dažnas.

Tokio tipo atstovai kemša maistą, kad gebėtų suvaldyti sunkius jausmus (nerimą, baimę, skausmą, vienatvę, nusivylimą). Jų devizas: „gyvenime neturiu meilės ir džiaugsmo, todėl smaguriauju“.

Maistas – apdovanojimas už išgyvenimus. Ir jie iš tikrųjų po „skanios dozės“ kurį laiką patiria euforiją ir nusiraminimą.

Seksas. Seksas jiems – trūkumų kitose sferose kompensacija. Ir svarbu čia ne tik malonumas. Žmonėms, pripratusiems prie emocinio valgymo, seksas – galimybė patirti ryškių įspūdžių, nuotykis, galimybė pabėgti nuo sunkių išgyvenimų, kompensacija už juos.

Todėl jų partnerystėje nėra psichologinio artumo. Emocinio valgytojo partneriui tenka mylinčios mamos vaidmuo – „mylėk mane besąlygiškai, kaip MAN reikia“. Tokie žmonės susikoncentravę į save, partneris jiems – malonumų įrankis. Tikėtis, kad jam rūpės jūsų interesai, neverta.

Reziumė 

Suprantu, kad perkaičius straipsnį, ne vienam turbūt kyla klausimas, negi aplink vien anomalijos, ar egzistuoja normalūs santykiai su maistu ir seksu?

Yra. „Kai aš alkanas, valgau. Kai sotus – ne. Visa kita – tik proto žaismė. Tas pats ir sekse. Noriu ir einu mylėtis su partneriu, kuris emociškai, psichologiškai su manimi dalijasi šiuo natūraliu poreikiu.

Beje, seksualumą galima geriausiai įžvelgti judesyje, šokyje ir valgyme. Pagal tai, kaip žmogus valgo, galima pasakyti apie jo aistringumą. Jeigu jis mėgaujasi maistu, mėgausis ir seksu.

Arba jei valgydamas trijų patiekalų vakarienę, jis tarsi stengiasi kuo greičiau įveikti distanciją, vadinasi, ir lytinis aktas bus techniškai staigus, kur „salotos“ ir „desertas“ suvalgomi vienu metu, gal net nekramtyti.

Jeigu žmogus žiūri į meniu ir žino, ką užsisakys, vadinasi, ir kitose sferose, jis priima greitus sprendimus.

Restorano meniu – gyvenimo metafora, todėl stebėkite prieš save sėdintį valgytoją: galbūt tai – ne jūsų „patiekalas“.