Rugsėjo 1-osios gėlės - kardeliai

O istorija apie dviejų kardelių selekcininkų varžytuves priverčia nusišypsoti kiekvieną. Žinomas Rusijos selekcininkas Borisas Gromovas pareiškė, esą lietuviams, be rusų pagalbos, vargu ar kada nors pavyks sukurti nors vieną naują dėmesio vertą kardelių veislę. Atliepdamas į provokacinį pareiškimą, lietuvių selekcininkas Paulius Ciplijauskas vieną savo sukurtą veislę pavadino „Nu, Gromov, Pogody“, – pasakoja Gitana.

Dr. G. Štukėnienės mokslinių interesų sritis – vienos rudeniškiausių, spalvingiausių ir labiausiai mokyklą primenančių gėlių – kardeliai. Lotyniškai šios gėlės vadinamos Gladiolus, o „gladus“ reiškia špagą, iš ko ir kilęs lietuviškas vienos iš populiariausių skinamų gėlių pasaulyje pavadinimas. Gitana yra vienas iš tų žmonių, kurių darbas mums padeda kiekvienais metais iki pat šalnų grožėtis margaspalviais kardelių žiedais, nors retas pagalvojame, kad prie šio grožio prisideda ne tik rūpestingo sodininko, bet ir mokslininko rankos.

- Gitana, su jūsų darbu galėsime susipažinti „Tyrėjų naktyje“. Koks buvo Jūsų kelias į mokslo pasaulį ir botaniką?

- Pamenu, ketvirtoje klasėje reikėjo parašyti rašinėlį tema „Mano ateities profesija“, ir žinoma, parašiau, kad būsiu biologe, nors tuo metu dar net neįsivaizdavau, kas tai yra. Užaugau kaime, apsupta gamtos, ir jau tada pusbroliai juokėsi, kad arba Botanikos sode ravėsiu daržus, arba Zoologijos sode šersiu gyvūnus. Taip ir atsitiko: nors turėjau dar vieną svajonę - būti fizike, tačiau galiausiai nusprendžiau mokytis botanikos. Prieš dešimt metų parašiusi disertacinį darbą apie kardelis „Lietuviškų kardelių tyrimas Vilniaus universiteto Botanikos sode ir jų įvertinimas“, su jais dirbu iki šiol. Žinoma, kaupiame ir tiriame ir kitų gėlių genčių augalus. Per 20 metų VU Botanikos sodo žolinių dekoratyvinių augalų skyriuje sukauptos turtingos rūšimis ir veislėmis žolinių dekoratyvinių augalų (lauko gėlių) kolekcijos, kurių dalis tapo pradine medžiaga, įrengiant gėlynus – ekspozicijas. Skyrius dabar yra atviras moksleiviams, studentams, visiems besidomintiems ir labai gausiai lankomas.

- Dažnas kardelius prisimena artėjant rugsėjo 1-ajai. Ar Jums šios gėlės irgi kelia panašius prisiminimus?

- Man visą laiką šios gėlės asocijuodavosi su mokslo metų pradžia. Turiu išsaugojusi mokyklinių laikų fotografiją: sėdžiu prie stalo, o priešais - didelis raudonas kardelis ir „Vyturėlio“ vadovėlis. Net neabejoju, kad daugeliui kardeliai yra neatsiejamas rugsėjo 1-osios atributas. Nieko tame keisto nėra, juk seniau gėlių pasirinkimas buvo daug mažesnis nei dabar, tik kardeliai, jurginai, rožės ar gvazdikai. Tačiau kur tam mažam pirmokui, vos nuo žemės atsiplėšusiam, nešti didžiulę puokštę gėlių, juk tai net fiziškai sunku. O štai vienas kardelis ir atrodo gražiai, ir vaikui lengva nešti. Ir mano pačios sūnus, kuris šiemet pirmą kartą peržengs mokyklos slenkstį, tikriausiai savo pirmajai mokytojai įteiks kardelį.

- Kodėl kardeliai tokie populiarūs Lietuvoje?

- Kardelių tėvynė - Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurio Azija, kur žinomos 255 jų rūšys. Laikui bėgant, iš savaime paplitusių bei kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos naujos kardelių veislės, pasaulyje jų yra keliolika tūkstančių.

Lietuvoje natūraliai auga tik dviejų rūšių kardeliai: paprastasis ir pelkinis kardelis, o kiti auginami kaip dekoratyviniai augalai. Bene pirmasis Lietuvoje apie kardelius, vadindamas juos kardylais, 1930 metais rašė J.Strazdas – taigi tai buvo ne taip ir seniai. Vis dėlto manau, kad kardelių tradicija pas mus atėjo iš sovietinių laikų. Jau nuo senų laikų Rusijoje kardelių svogūnėliai būdavo labai paklausūs, tad verslūs lietuviai šį poreikį patenkindavo, taip prisidurdami prie atlyginimo: gumbasvogūnius (svogūnėlius) parduodavo į Rusiją ir kitas Sovietų Sąjungos šalis, o žiedus nešdavo į turgelius ir parduotuves.

Šiuo metu sėkmingiausiai kardelių selekcija vykdoma Slovakijoje, Čekijoje, Olandijoje, Rusijoje, Izraelyje ir Baltijos šalyse. Nors pas mus šių gėlių selekcija prasidėjo prieš penkiasdešimt metų, esame sukūrę per 1 000 naujų veislių ir hibridų. Tuo metu turėjome tik kelis specialistus, buvo sunku susižinoti, kas vyksta už Sovietų Sąjungos ribų, nebuvo kaip keistis svogūnėliais, tad ir rezultatai buvo mažesni. Atsivėrus sienoms, supaprastėjus bendravimui, Lietuvoje yra daug daugiau kardelių selekcija užsiimančių žmonių – apie 30. Vieniems tai yra laisvalaikio užsiėmimas, kitiems – pragyvenimo šaltinis, treti nori garbės, nes juk malonu žinoti, kad tavo sukurtos gėlės tavo paties sugalvotais pavadinimais žydi tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.

- Ar gėlininkystėje, kaip ir daugelyje kitų sričių, egzistuoja tam tikros mados ir tendencijos?

- Žinoma. Tai galime pamatyti atidžiau pažvelgę į savo tėvų, savo bei dabartinių pirmokų mokslo metų pradžios šventės nuotraukas. Prieš keletą dešimtmečių kardeliai buvo paprastesnių formų ir spalvų, žiedai plokštesni, jų mažiau, tada buvo sunku net pagalvoti, kad kada nors galėsime savo sode gėrėtis banguotais, garbanotais, dvispalviais, trispalviais žiedlapiais, kurių krašteliai bus dar kitos spalvos. Šiandien tai jau nieko nebestebina, kiekvienais metais atsiranda vis įmantresnių kardelių veislių. Su naujomis veislėmis kinta ir mados – paprasti raudoni kardeliai atstovauja 80-ųjų madą, margi, banguoti, stipriai gofruoti – šiuolaikiškesni.

- Besidairant po Vilniaus universiteto Botanikos sodo kardelių kolekciją, atrodo, kad kardeliai gali būti patys įvairiausi – tiek spalva, tiek dydžiu, tiek forma. Pagal ką juos skirsto specialistai?

- Kardeliai yra skirstomi į 12 spalvinių grupių: nuo baltos iki taip vadinamos dūminės, kone juodos su raudonu atspalviu spalvos. Nedaug baltų kardelių veislių, retai sutinkami žali, ir, kaip ir gamtoje mažiausiai yra mėlynos spalvos, taip ir mėlynų kardelių yra nedaug. Tam, kad gėlių specialistai iš viso pasaulio susikalbėtų, kardelių veislės yra žymimos skaičiais: jais žymimas maksimalus žiedų skaičius, dydis, žydėjimo laikas ir spalva. Skaitmenų spalvą supranta visi.