Prancūzijoje aptikta seniausia sieninė tapyba

1,5 metrinės tonos lubų fragmentas pirmą kartą aptiktas 2007 metais Abri Kastanė, gerai žinomoje archeologinėje vietovėje pietvakarių Prancūzijoje, kurioje rastos ankstyviausios žinomos meno kūrinių formos, karoliukai ir pradurtos kriauklės.

Pasak Niujorko universiteto antropologijos profesoriaus Randallo White'o, leidinyje „Proceedings of the National Academy of Science“ skelbiamo straipsnio autoriaus, šiais piešiniais greičiausiai norėta papuošti pastogės, kurioje glaudėsi elnių medžiotojai, vidų.

„Jie puošė tas vietas, kuriose gyveno, kur užsiėmė kasdienine veikla. Tačiau egzistuoja klausimas, kodėl čia, šitoje vietoje, būtent šiuo laiku žmonės pradeda skirti tiek daug laiko, energijos ir vaizduotės piešiniams“, - kalbėjo R.White'as.

Piešiniai, kuriuose vaizduojami ir arkliai, ir moters lytiniai organai, išraižyti ant žemų, 1,5-2 metrų aukščio, lubų.

Šie piešiniai primityvesni nei gyvūnų piešiniai, rasti Prancūzijos Šovė grotoje, kuri yra atokesnė ir sunkiau prieinama. Manoma, kad ten piešiniai atsirado prieš 30-36 tūkst. metų.

Raižyba ir tapyba Kastanė, kuri, kaip parodė datavimas anglimi, yra maždaug 37 tūkst. metų senumo, yra šiurkštesnė, primityvesnė. Spėjama, kad ją sukūrė paprasti žmonės.

„Šis menas yra šiek tiek senesnis nei žymieji Šovė grotos piešiniai pietryčių Prancūzijoje“, - kalbėjo R.White'as. „Tačiau kitaip nei Šovė piešiniai ir raižiniai, kurie yra giliai po žeme ir toli nuo gyvenamųjų vietovių, piešiniai ir raižiniai Kastanė tiesiogiai siejami su kasdieniu gyvenimu, įvertinus jų artimumą įrankiams, ugniavietėms, kaului ir įrankių gamybai iš elnio ragų“, - teigė mokslininkas. Tačiau, nors tapyba ir labai skiriasi, archeologai mano, kad menininkai priklausė tai pačiai Orinjako kultūrai, kuri apėmė pirmus šiuolaikinius žmones Europoje, pakeitusius neandertaliečius. Jie gyvavo prieš 40-28 tūkst. metų.

„Ankstyvieji Orinjako žmonės daugiau mažiau funkcionavo taip pat, kaip žmonės šiandien. Jie užsiėmė skulptūra ir vaizduojamaisiais menais“, - sakė R.White'as.

Prie straipsnio prisidėjo mokslininkai iš žymiausių archeologijos laboratorijų ir universitetų Prancūzijoje ir Britanijoje.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"