Pramoga prieš mokslo metus – grožio konkursas

Konkursas - ne įprastas, kuriame užtenka tik pademonstruoti dailiai susuktas garbanas ir prabangią suknelę: konkurse, kurį pasirinko Agnė, yra viena būtina sąlyga – visos dalyvės turi būti ūkininkaitės, nebijančios ūkio darbų ir mokančios juos dirbti.

"Nemanau, kad patekus į konkurso finalą, reikėtų demonstruoti, kokius ūkio darbus moki dirbti. Tačiau, kaip tikra ūkininkaitė, moku dirbti visus ūkio darbus. Moku ir karvę pamelžti. Dabar retai tai bedarau, tačiau vaikystėje labai patikdavo šitas darbas – su kitais vaikais tik ir norėdavom, kad tėvai nespėtų apsidirbti ir mums reikėtų eiti melžti karves. Kai gyveni kaime, susitaikai su tuo, jog reikia dirbti daug ir sunkių darbų“, - pasakojo visiškai neišlepusi gražiausios ūkininkaitės konkurso dalyvė.

Tiesa, Agnė kol kas, kaip ir kitos Lietuvos ūkininkaitės, yra tik šio konkurso pretendentė. Merginos siunčia savo nuotraukas į vieną iš lietuviškų internetinių portalų, o vėliau interneto skaitytojai balsuodami nuspręs, kurios merginos yra vertos finalo.

"Kažko tokio nesitikiu, dalyvauju ne dėl rezultato, o dėl pramogos. Bet būtų smagu, jei draugai už mane balsuotų ir patekčiau į tolimesnį konkurso etapą. Ką daryčiau, jei patekčiau į finalą? Turbūt iš pradžių išsigąsčiau. Bet pernelyg nesukčiau sau galvos – iškilmingą suknelę turiu, nes reikėjo išleistuvėms, o ir per daug išlaidauti tokiuose konkursuose nereikia – žmonių dėmesį galima užkariauti ne tik demonstruojant savo kūną ar elgiantis iššaukiančiai“, - įsitikinusi A. Daukšaitė.

Būtent dėl tvirtų savo įsitikinimų konkurso atrankai ji nusiuntė kuklias, neiššaukiančias ir natūralias nuotraukas.

"Mačiau, kad merginos yra atsiuntusios atviresnių nuotraukų, pasipuošusios, – nieko blogo, kiekvienas turi savo skonį, kažkam patiks tokios, kitiems – kitokios. Iš tikrųjų į konkursą patekau paskutinę akimirką. Jau prieš trejus metus man šeima sakydavo, kad galėčiau dalyvauti konkurse "Mis ūkininkaitė“. Bet aš atšaudavau - ką čia eisiu žmonių juokinti. Po to, kai rimtai ėmiau tuos pasiūlymus svarstyti, konkurso nebeliko. O šiais metais vėl pamačiau kvietimą. Delsiau iki paskutinės akimirkos – nuotraukas ir aprašymą išsiunčiau naktį, paskutinėmis termino valandomis“, - sakė A. Daukšaitė.

Mergina prisipažino, kad išsiuntusi nuotraukas nesitikėjo, kad netrukus apie tai sužinos draugai , pažįstami – tačiau jie vienas po kito jau klausinėja, ar tikrai ji dalyvaujanti konkurse.

"Labai tikiuosi, kad draugai padės ir balsuos. Šis konkursas yra puiki pramoga prieš sunkius mokslo metus – įstojau į bendrosios praktikos slaugytojos specialybę Vilniaus kolegijoje. Svajojau apie veterinariją, tačiau šiais metais nepavyko. Bet kokiu atveju, nei sostinė, nei konkurso eiga, kokia ji bebūtų, neprivers manęs pamiršti savo šaknų. O jos – kaime, Šlaveituose.

Didžiuojuosi, kad gyvenu kaime. Kai atvykau mokytis į Kretingą, nesisakydavau, iš kur esu – lyg ir gėda buvo. Tačiau po vieno nesmagaus įvykio, kurio metu man atsiskleidė tikrasis kai kurių miestiečių veidas, su pasididžiavimu pasisakydavau, jog esu iš kaimo. Nuo tada esu laiminga, kad gyvenu kaime, kad mano tėvai - ūkininkai, kad galiu ir moku jiems padėti, o savo gyvenimą galiu vadinti ekologišku“, - kalbėjo A. Daukšaitė.

Jos tėvai turi pieno ir grūdų ūkį, kuriame, kai tik gali, Agnė ir padeda darbuotis. Šlaveitiškė – ne vienintelė Kretingos rajono mergina, dalyvaujanti konkurse "Mis ūkininkaitė“. Į šį titulą pretenduoja ir 29-erių metų pedagogė Ramunė Grikštaitė. Jos tėvai Rūdaičiuose turi daržovių ūkį, kuriame mokytoja dirbanti R. Grikštaitė padeda dirbti, kai tik turi laisvo laiko.

"Pajūrio naujienos"