Pirmasis lietuviškas palydovas į kosmosą pakils jau kitąmet

Pirmojo lietuviško palydovo iniciatoriai ambicingai siekia, kad Lietuva savo palydovą į kosmosą paleistų greičiau nei latviai ar estai. Jau pagamintas palydovo maketas. Tai dešimties kubinių centimetrų erdvė, į kurią turi tilpti visa palydovo elektronika.

Palydovas skries 400 kilometrų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu ir negalės sverti daugiau nei kilogramo ir 330 gramų.

Kiek palydovo gamyba ir paleidimas kainuos, mokslininkams kol kas sunku pasakyti.

„Priklausys nuo to, ar mes gaminsime detales čia ,Lietuvoje, ar užsakinėsime užsienyje, bet, grubiai tariant, gamyba nesudaro didžiausios palydovo kainos dalies. Didžiausią dalį sudaro paleidimas. Šiandieninė rinkos kaina siekia apie 50 tūkst. dolerių kilogramui“, – teigė VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ projektų vadovas Laurynas Mačiulis.

„Jis bus paleistas iš Japonijos. Japonų transporto priemonė, japonų raketa nuveža mūsų palydovą į Tarptautinę kosminę stotį. Ten astronautas jį sumontuoja ant robotinės rankos šliuze ir robotinė ranka palydovą išmeta į orbitą“, – pasakojo VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ direktorius Vyternis Buzas.

Pasak palydovo kūrėjų, pusmetį kosmose skriesiančio prietaiso pagalba mokslininkai išbandys silicio saulės baterijas, tarppalydovinio ryšio, kosminės navigacijos priemones, nufotografuos Tarptautinę kosminę stotį, Žemę ir, jeigu pasiseks, – Lietuvą.

„Tas kelias nebuvo lengvas, nes yra pakankamai daug netikinčių, kad mes tą galime padaryti. Be abejo, yra ir tarptautiniai ryšiai, ir finansavimo klausimai, bet tikimės, kad kiti metai bus ta pirmoji mūsų pergalė“, – kalbėjo Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.

Pirmąjį lietuvišką palydovą į orbitą ketinamam paleisti kitų metų vasarą ir pavadinti „Lituanica 1“, pagerbiant Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą.

Dvi dienas Vilniuje vyksiančioje kosmoso konferencijoje, kurioje dalyvauja didžiausių kosmines programas vykdančių pasaulio valstybių atstovai, lietuviai dar pristatys įvairių robotų, kuriais galima stebėti objektus iš oro vadinamųjų nepilotuojamų lėktuvų pagalba.

Konferencijoje mokslininkai aptars marsaeigio „Curiosity“ rezultatus, vyks susitikimai su lietuvių kilmės Rusijos kosmonautu Aleksejumi Jelisejevu.